aA
2016 m. Europos Komisija atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad Europos Sąjungoje kasmet bankrutuoja apie 200 000 įmonių ir dėl to apie 1,7 mln. žmonių praranda savo darbo vietas.
Tomas Bairašauskas
Tomas Bairašauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos teismuose, net ir nesant ekonominės krizės, yra nagrinėjama gausybė bankroto bylų. 2018 m. pradžioje Lietuvos teismuose vien pirmojoje instancijoje buvo nagrinėjamos 4 473 įmonių bankroto bylos. Tuo tarpu nagrinėjamų atvejų dėl įmonių restruktūrizavimo tebuvo 177 bylos. Ši akivaizdi tendencija Lietuvos nemokumo sektoriuje neabejotinai keisis. Europos Sąjunga šių metų pabaigoje susitarė dėl naujų taisyklių verslo nemokumo sektoriuje.

2018 m. gruodžio 19 d. Europos visuomenė buvo informuota, kad Europos Taryba pasiekė susitarimą su Europos Parlamentu dėl naujos direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti (toliau – Restruktūrizavimo direktyva), kuri papildys ES reglamentą dėl nemokumo bylų.

Artimiausiu metu šis teisės aktas turėtų būti oficialiai priimtas bei paskelbtas, o valstybės narės, tame tarpe Lietuva, turės 2 metus įtraukti naujas taisykles į nacionalinę nemokumo teisę. Panašu, kad Europos Sąjungos, taigi, ir Lietuvos ateitis – įmonių restruktūrizavimas, o ne bankrotas. Kokie gi pokyčiai nusimato?

Pagrindinės Restruktūrizavimo direktyvoje numatytos naujovės yra tokios, kad skolininkai, visų pirma, susidūrę su pirmaisiais finansiniais sunkumais, ne keliautų link bankroto būsenos, o naudotųsi prevencinio restruktūrizavimo galimybe.

Tai turėtų atliekama nuo pat pirmojo žingsnio restruktūrizavimo link aktyviai bendradarbiaujant su kreditoriais, informuojant juos apie iškilusias problemas bei siekiant kreditorių pagalbos ar net papildomo finansavimo įmonės gyvybingumui palaikyti. Be to, numatoma, kad ne tik pati bendrovė, bet ir jos kreditoriai galėtų inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo procesą.

Įdomu ir tai, kad derybų su kreditoriais metu skolininkas galės gauti teismo apsaugą nuo visų vykdomų išieškojimų bei bankroto proceso inicijavimo, kas leis lengviau atsikvėpti ir susibalansuoti veiklos apimtis bei rodiklius. Savo ruožtu, kreditoriams gali būti apribota teisė minėtų derybų metu atsisakyti vykdyti su skolininku savo tarpusavio sandorius.

Minėtos derybos dėl restruktūrizavimo galės tęstis nuo 4 mėnesių iki metų, tuo metu skolininkui toliau vykdant verslą. Bet kuriuo atvejų skolininkų vadovai derybų metu privalo elgtis ypač rūpestingai kreditorių, įmonės bei akcininkų atžvilgiu, nesukelti didesnės žalos bei imtis priemonių nemokumui išvengti.

Svarbu paminėti ir tai, kad kreditoriai turės galimybę skolininko restruktūrizavimo metu jį finansuoti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar plano vykdymo metu. Toks kreditorių finansavimas bus saugomas tokiu būdu, kad, restruktūrizavimui nepavykus, skolininko bankroto proceso metu finansavimą suteikusių kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami prioritetine eile (po įkaito turėtojų).

Tokia teisinė apsauga, suteikiama kreditoriams, be abejo, padidintų tokio finansavimo patrauklumą bei galimybes. Be to, tokių sandorių nuginčijimas, kaip ir sandorių susijusių su derybomis dėl restruktūrizavimo, direktyvoje stipriai apribotas.

Restruktūrizavimo direktyva siūloma ir tai, kad tvirtinant restruktūrizavimo planą dėl jo balsuotų įvairios kreditorių grupės, kas reikštų, jog įmonės restruktūrizavimas turėtų atitikti visų jos kreditorių, net tik didžiausiojo, interesus.

Reikšminga naujovė yra ir ta, kad Restruktūrizavimo direktyva apriboja restruktūrizavimo administratorių dalyvavimą šiame procese, nenustatant jo privalomu, išskyrus tam tikrus atvejus (pvz., kai kreditoriai nepritaria restruktūrziavimo planui, o teismas jį turi patvirtinti ar jei skolininko atžvilgiu sustabdyti išieškojimai iš turto) apie kuriuos paliekama spręsti valstybėms narėms.

Viena vertus, tai skatina jau dabar visų bendrovių vadovus pradėti domėtis įmonių restruktūrizavimo instrumentu, kita vertus, visuomet ir toliau, net ir nesant restruktūrizavimo administratoriaus, gali būti naudojamasi profesionaliomis verslo ar teisės konsultanto paslaugomis restruktūrizavimo procesui įgyvendinti.

Restruktūrizavimo direktyvos kontekste aktualu ir tai, kad Lietuvoje yra rengiamasi reformuoti juridinių asmenų nemokumo sektorių. 2018 metų kovo mėnesį visuomenei buvo pristatytas Finansų ministerijos parengtas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas, kuris kompleksiškai apima tiek juridinių asmenų bankroto, tiek restruktūrizavimo procedūras.

Šiame projekte jau buvo įtraukta nemažai mechanizmų ir iš Restruktūrizavimo direktyvos, prioritetizuojant bendrovių restruktūrizavimą, o ne bankrotą. Verslo visuomenei, bankroto bei restruktūrizavimo administratoriams, teisininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pateikus daug pastabų minėtam projektui, Seimas gali grąžinti įstatymo projektą tobulinimui. Taigi, naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme bus atspindėtos minėtosios Restruktūrizavimo direktyvos nuostatos.

Lietuvos Respublikoje veikiantys verslininkai jau dabar gali ruoštis įvyksiančiai reformai nemokumo srityje bei tuo tikslu iš naujo įvertinti savo verslo partnerių mokumo galimybes bei patikimumą ar planuoti būsimo skolų išieškojimo strategijas. Be abejo, naujas reguliavimas turi būti vertinamas ne tik iš kreditorių, bet ir iš skolininkų pusės, ir ypač tai, kad būsima teisinė aplinka gali būti palankesnė įmonės gyvavimui bei verslo vykdymui, net ir turint laikinų finansinių sunkumų.

Nauja nemokumo koncepcija neabejotinai atvers dideles galimybei verslui, susidūrus su veiklos sunkumais, ankstyvoje stadijoje restruktūrizuotis ir išvengti nemokumo. Tokiu būdu bus išsaugomos tiek pačios įmonės, tiek jų sukuriamos darbo vietos, taip prisidedant prie Lietuvos ekonomikos raidos ir visuomenės užtikrintumo mažinant šalyje įmonių bankrotų skaičių.

Kreditoriai restruktūrizavimo proceso metu turės galimybę atgauti daugiau lėšų nei įmonių bankrotų atveju. Laikui bėgant komentaro pradžioje minėtas bankroto bei restruktūrizavimo bylų santykis galėtų pasvirti restruktūrizavimo naudai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Svetlana Naumčik. Užimtumo įstatymo pakeitimai: išplėstos įmonių, priimančių dirbti užsieniečius, atsakomybės taikymo ribos

Nuo 2021 m. birželio 15 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimai....

Saulė Dagilytė. Nuodėmės mokestis – biudžetui ar kontrabandistui? (1)

Akcizų įstatymo pakeitimams keliaujant į Seimą, pagrindiniai garsiai aptarinėjami klausimai...

Aušra Bytautienė. Hibridinio darbo era įsivažiuoja: kokia praktika jau taikoma?

Jau antrus metus iš eilės gyvename apribotų galimybių etape. Įmonės adaptuojasi, permąsto...

Marius Švaikauskas. C. Ronaldo pasirinkimas – vanduo. O mūsų? (4)

Gerkite vandenį . Bebam água (port.). Šių futbolo megažvaigždės Christiano Ronaldo žodžių...

Dalia Andrulionienė. „Nieko asmeniško“ ir kitos verslo klišės (2)

„Čia nieko asmeniško, čia tik verslas “ – šią filmuose nuvalkiotą frazę tenka dažnai...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Populiarioje pajūrio vietoje poilsiautojams vietos gali nelikti: dėl didžiulio projekto užsimojo perbraižyti netgi draustinio ribas (1)

Krašto apsaugos ministerijos planai vienoje gražiausių pajūrio vietų, esančių Pajūrio...

Revoliucija pasaulinėje mokesčių santvarkoje: Lietuvai naudinga, o latviams ir estams – užuojauta (16)

Didžiajam septynetui susitarus prikirpti sparnus mokesčių vengėjams, ekonomistas Nerijus...

Vasha ryžosi atvirai išpažinčiai apie buvusio vyro neištikimybę, kankinusią krizę ir naują mylimąjį: jis grįžo į mano gyvenimą (16)

Gabrielė Rutkauskienė -Vasha šiandien, panašu, išgyvena vieną geriausių laikotarpių savo...

Atominių bombų radarai Indijos vandenyne užfiksavo mokslininkams negirdėtus signalus: aptiko itin retus gelmių gyventojus

Mokslininkai Indijos vandenyne aptiko visiškai naują pigmėjinių mėlynųjų banginių...

Didžiausias nerimas dėl euro zonos bėdų slūgsta – randai nebus tokie gilūs kaip po 2008 metų (1)

Europos susirūpinimas, esą pandemija sukels neatitaisomą žalą darbo rinkai, jau pradeda atrodyti...

Kodėl į duobutes augalams sodinti deda žalios žuvies?

Jau ne pirmus metus įvairiose patarimų daržininkams svetainėse matyti pasiūlymas vietoje...

Liaudiškos priemonės kovai su kopūstų kenkėjais

Sultingi kopūstų lapai yra tikras masalas kenkėjams: kopūstų amarams, vikšrams, kryžmažiedėms...

Nidoje karantinas baigėsi: griaudėjo audringi vakarėliai, poilsiautojams taisyklės nebeegzistuoja (475)

Viskas, koronavirusas ir bjauriausia jo pasekmė – karantinas – baigėsi. Taip nusprendė ne...

Po stichinės kaitros užklups staigūs pokyčiai: didžiausios permainos laukia per Jonines išsami savaitės prognozė (18)

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono vakarinė dalis. Visame krašte bus giedra ir sausa. Lengvas...

Nuo pirmadienio įsigalioja pakeitimai: kas keičiasi aktualu keliaujantiems, pokyčiai dėl izoliacijos, šalių sąrašas (27)

Nors epidemiologinė situacija Lietuvoje gerėja, vis dažniau pasigirsta ir specialistų perspėjimai...