aA
2016 m. Europos Komisija atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad Europos Sąjungoje kasmet bankrutuoja apie 200 000 įmonių ir dėl to apie 1,7 mln. žmonių praranda savo darbo vietas.
Tomas Bairašauskas
Tomas Bairašauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos teismuose, net ir nesant ekonominės krizės, yra nagrinėjama gausybė bankroto bylų. 2018 m. pradžioje Lietuvos teismuose vien pirmojoje instancijoje buvo nagrinėjamos 4 473 įmonių bankroto bylos. Tuo tarpu nagrinėjamų atvejų dėl įmonių restruktūrizavimo tebuvo 177 bylos. Ši akivaizdi tendencija Lietuvos nemokumo sektoriuje neabejotinai keisis. Europos Sąjunga šių metų pabaigoje susitarė dėl naujų taisyklių verslo nemokumo sektoriuje.

2018 m. gruodžio 19 d. Europos visuomenė buvo informuota, kad Europos Taryba pasiekė susitarimą su Europos Parlamentu dėl naujos direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti (toliau – Restruktūrizavimo direktyva), kuri papildys ES reglamentą dėl nemokumo bylų.

Artimiausiu metu šis teisės aktas turėtų būti oficialiai priimtas bei paskelbtas, o valstybės narės, tame tarpe Lietuva, turės 2 metus įtraukti naujas taisykles į nacionalinę nemokumo teisę. Panašu, kad Europos Sąjungos, taigi, ir Lietuvos ateitis – įmonių restruktūrizavimas, o ne bankrotas. Kokie gi pokyčiai nusimato?

Pagrindinės Restruktūrizavimo direktyvoje numatytos naujovės yra tokios, kad skolininkai, visų pirma, susidūrę su pirmaisiais finansiniais sunkumais, ne keliautų link bankroto būsenos, o naudotųsi prevencinio restruktūrizavimo galimybe.

Tai turėtų atliekama nuo pat pirmojo žingsnio restruktūrizavimo link aktyviai bendradarbiaujant su kreditoriais, informuojant juos apie iškilusias problemas bei siekiant kreditorių pagalbos ar net papildomo finansavimo įmonės gyvybingumui palaikyti. Be to, numatoma, kad ne tik pati bendrovė, bet ir jos kreditoriai galėtų inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo procesą.

Įdomu ir tai, kad derybų su kreditoriais metu skolininkas galės gauti teismo apsaugą nuo visų vykdomų išieškojimų bei bankroto proceso inicijavimo, kas leis lengviau atsikvėpti ir susibalansuoti veiklos apimtis bei rodiklius. Savo ruožtu, kreditoriams gali būti apribota teisė minėtų derybų metu atsisakyti vykdyti su skolininku savo tarpusavio sandorius.

Minėtos derybos dėl restruktūrizavimo galės tęstis nuo 4 mėnesių iki metų, tuo metu skolininkui toliau vykdant verslą. Bet kuriuo atvejų skolininkų vadovai derybų metu privalo elgtis ypač rūpestingai kreditorių, įmonės bei akcininkų atžvilgiu, nesukelti didesnės žalos bei imtis priemonių nemokumui išvengti.

Svarbu paminėti ir tai, kad kreditoriai turės galimybę skolininko restruktūrizavimo metu jį finansuoti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar plano vykdymo metu. Toks kreditorių finansavimas bus saugomas tokiu būdu, kad, restruktūrizavimui nepavykus, skolininko bankroto proceso metu finansavimą suteikusių kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami prioritetine eile (po įkaito turėtojų).

Tokia teisinė apsauga, suteikiama kreditoriams, be abejo, padidintų tokio finansavimo patrauklumą bei galimybes. Be to, tokių sandorių nuginčijimas, kaip ir sandorių susijusių su derybomis dėl restruktūrizavimo, direktyvoje stipriai apribotas.

Restruktūrizavimo direktyva siūloma ir tai, kad tvirtinant restruktūrizavimo planą dėl jo balsuotų įvairios kreditorių grupės, kas reikštų, jog įmonės restruktūrizavimas turėtų atitikti visų jos kreditorių, net tik didžiausiojo, interesus.

Reikšminga naujovė yra ir ta, kad Restruktūrizavimo direktyva apriboja restruktūrizavimo administratorių dalyvavimą šiame procese, nenustatant jo privalomu, išskyrus tam tikrus atvejus (pvz., kai kreditoriai nepritaria restruktūrziavimo planui, o teismas jį turi patvirtinti ar jei skolininko atžvilgiu sustabdyti išieškojimai iš turto) apie kuriuos paliekama spręsti valstybėms narėms.

Viena vertus, tai skatina jau dabar visų bendrovių vadovus pradėti domėtis įmonių restruktūrizavimo instrumentu, kita vertus, visuomet ir toliau, net ir nesant restruktūrizavimo administratoriaus, gali būti naudojamasi profesionaliomis verslo ar teisės konsultanto paslaugomis restruktūrizavimo procesui įgyvendinti.

Restruktūrizavimo direktyvos kontekste aktualu ir tai, kad Lietuvoje yra rengiamasi reformuoti juridinių asmenų nemokumo sektorių. 2018 metų kovo mėnesį visuomenei buvo pristatytas Finansų ministerijos parengtas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas, kuris kompleksiškai apima tiek juridinių asmenų bankroto, tiek restruktūrizavimo procedūras.

Šiame projekte jau buvo įtraukta nemažai mechanizmų ir iš Restruktūrizavimo direktyvos, prioritetizuojant bendrovių restruktūrizavimą, o ne bankrotą. Verslo visuomenei, bankroto bei restruktūrizavimo administratoriams, teisininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pateikus daug pastabų minėtam projektui, Seimas gali grąžinti įstatymo projektą tobulinimui. Taigi, naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme bus atspindėtos minėtosios Restruktūrizavimo direktyvos nuostatos.

Lietuvos Respublikoje veikiantys verslininkai jau dabar gali ruoštis įvyksiančiai reformai nemokumo srityje bei tuo tikslu iš naujo įvertinti savo verslo partnerių mokumo galimybes bei patikimumą ar planuoti būsimo skolų išieškojimo strategijas. Be abejo, naujas reguliavimas turi būti vertinamas ne tik iš kreditorių, bet ir iš skolininkų pusės, ir ypač tai, kad būsima teisinė aplinka gali būti palankesnė įmonės gyvavimui bei verslo vykdymui, net ir turint laikinų finansinių sunkumų.

Nauja nemokumo koncepcija neabejotinai atvers dideles galimybei verslui, susidūrus su veiklos sunkumais, ankstyvoje stadijoje restruktūrizuotis ir išvengti nemokumo. Tokiu būdu bus išsaugomos tiek pačios įmonės, tiek jų sukuriamos darbo vietos, taip prisidedant prie Lietuvos ekonomikos raidos ir visuomenės užtikrintumo mažinant šalyje įmonių bankrotų skaičių.

Kreditoriai restruktūrizavimo proceso metu turės galimybę atgauti daugiau lėšų nei įmonių bankrotų atveju. Laikui bėgant komentaro pradžioje minėtas bankroto bei restruktūrizavimo bylų santykis galėtų pasvirti restruktūrizavimo naudai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gediminas Milieška. Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai neramina: ar galima išmokti taupyti?

Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos...

Jonas Vaišnys. Inovatyvi energetika – globalus Lietuvos išskirtinumas (3)

Turbūt dar nedaug kurioje srityje šiandien būtų galimą drąsiai sušukti – čia Lietuva yra...

Raimonda Alonderienė. Prasmė darbe neturi prasmės, kol neišspręstas pinigų klausimas (10)

Šiandienos darbuotojas nebenori būti tik papildomomis rankomis organizacijoje ir dar vienu nieko...

Živilė Stankevičiūtė. Darbuotojų įvairovės valdymas organizacijoje „naujo normalumo“ kontekste (2)

Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie...

Paulius Jokšas. Patarimai verslo vadovams: kaip suvaldyti įmonės finansus po karantino? (1)

Pastaraisiais metais pasaulyje populiarėja finansų terapija, padedanti žmonėms spręsti emocinius...

Top naujienos

Atvykusiems iš dar 7 šalių bus privaloma izoliacija (21)

Rumunija, Bulgarija, Mergelių salos, Seišeliai, Džibutis, San Marinas ir Svazilandas – naujos...

Nepriklausomi ekspertai įvertino Lietuvos pastangas kovojant su pandemija: lenkia tik kelios šalys pakartoti karantiną būtų didelė klaida? (123)

Lietuviai internete dalinasi džiugia žinia – nepriklausomi ekspertai įvertino Lietuvos pastangas...

Prieš lemtingą sprendimą Nausėda apsilankė Lukiškių aikštės pliaže „neoficialaus vizito“ (83)

„Delfi“ šaltiniai pranešė, kad prezidentas Gitanas Nausėda šiandien lankėsi sostinės...

Lietuva stebi grėsmingas tendencijas dėl koronaviruso plitimo pasaulyje: „antros bangos kilimas yra žaibiškas“ papildyta 14:57 val. (424)

Sveikatos apsaugos ir susisiekimo ministrams pavesta pasiruošti, kokių priemonių būtų imamasi,...

Austrija perspėja gyventojus dėl dar trijų valstybių: nekeliaukite ten Nyderlandai irgi imasi draudimų (16)

Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas išleido perspėjimus dėl...

PSO pripažino: randasi įrodymų, kad COVID-19 plinta oru ragina atnaujinti rekomendacijas (82)

Antradienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino įrodymų, kad naujasis koronavirusas...

Gasoliui jau matuojami „Barcelona“ marškinėliai (7)

Vienas geriausių visų laikų Ispanijos krepšininkų Pau Gasolis yra kaip niekad arti grįžimo į...

Skiriasi sporto komentatorius Linas Kunigėlis ir jo žmona: santuoka byra po 11 metų (70)

Prieš 11 metų susituokę krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis ir jo mylimoji Kotryna...

Mirė ilgiausiai pasaulyje išgyvenę Siamo dvyniai (6)

Paskelbta žinia apie ilgiausiai kada nors gyvenusių Siamo dvynių mirtį. Kitados jie pasirodydavo...

Skvernelis vėl prakalbo apie privalomas kaukes: jeigu norime grįžti į kovo situaciją – būkime toliau atsipalaidavę (392)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės posėdyje užsiminė apie galimą tam tikrų...

|Maža didelių žinių kaina