aA
2016 m. Europos Komisija atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad Europos Sąjungoje kasmet bankrutuoja apie 200 000 įmonių ir dėl to apie 1,7 mln. žmonių praranda savo darbo vietas.
Tomas Bairašauskas
Tomas Bairašauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos teismuose, net ir nesant ekonominės krizės, yra nagrinėjama gausybė bankroto bylų. 2018 m. pradžioje Lietuvos teismuose vien pirmojoje instancijoje buvo nagrinėjamos 4 473 įmonių bankroto bylos. Tuo tarpu nagrinėjamų atvejų dėl įmonių restruktūrizavimo tebuvo 177 bylos. Ši akivaizdi tendencija Lietuvos nemokumo sektoriuje neabejotinai keisis. Europos Sąjunga šių metų pabaigoje susitarė dėl naujų taisyklių verslo nemokumo sektoriuje.

2018 m. gruodžio 19 d. Europos visuomenė buvo informuota, kad Europos Taryba pasiekė susitarimą su Europos Parlamentu dėl naujos direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti (toliau – Restruktūrizavimo direktyva), kuri papildys ES reglamentą dėl nemokumo bylų.

Artimiausiu metu šis teisės aktas turėtų būti oficialiai priimtas bei paskelbtas, o valstybės narės, tame tarpe Lietuva, turės 2 metus įtraukti naujas taisykles į nacionalinę nemokumo teisę. Panašu, kad Europos Sąjungos, taigi, ir Lietuvos ateitis – įmonių restruktūrizavimas, o ne bankrotas. Kokie gi pokyčiai nusimato?

Pagrindinės Restruktūrizavimo direktyvoje numatytos naujovės yra tokios, kad skolininkai, visų pirma, susidūrę su pirmaisiais finansiniais sunkumais, ne keliautų link bankroto būsenos, o naudotųsi prevencinio restruktūrizavimo galimybe.

Tai turėtų atliekama nuo pat pirmojo žingsnio restruktūrizavimo link aktyviai bendradarbiaujant su kreditoriais, informuojant juos apie iškilusias problemas bei siekiant kreditorių pagalbos ar net papildomo finansavimo įmonės gyvybingumui palaikyti. Be to, numatoma, kad ne tik pati bendrovė, bet ir jos kreditoriai galėtų inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo procesą.

Įdomu ir tai, kad derybų su kreditoriais metu skolininkas galės gauti teismo apsaugą nuo visų vykdomų išieškojimų bei bankroto proceso inicijavimo, kas leis lengviau atsikvėpti ir susibalansuoti veiklos apimtis bei rodiklius. Savo ruožtu, kreditoriams gali būti apribota teisė minėtų derybų metu atsisakyti vykdyti su skolininku savo tarpusavio sandorius.

Minėtos derybos dėl restruktūrizavimo galės tęstis nuo 4 mėnesių iki metų, tuo metu skolininkui toliau vykdant verslą. Bet kuriuo atvejų skolininkų vadovai derybų metu privalo elgtis ypač rūpestingai kreditorių, įmonės bei akcininkų atžvilgiu, nesukelti didesnės žalos bei imtis priemonių nemokumui išvengti.

Svarbu paminėti ir tai, kad kreditoriai turės galimybę skolininko restruktūrizavimo metu jį finansuoti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar plano vykdymo metu. Toks kreditorių finansavimas bus saugomas tokiu būdu, kad, restruktūrizavimui nepavykus, skolininko bankroto proceso metu finansavimą suteikusių kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami prioritetine eile (po įkaito turėtojų).

Tokia teisinė apsauga, suteikiama kreditoriams, be abejo, padidintų tokio finansavimo patrauklumą bei galimybes. Be to, tokių sandorių nuginčijimas, kaip ir sandorių susijusių su derybomis dėl restruktūrizavimo, direktyvoje stipriai apribotas.

Restruktūrizavimo direktyva siūloma ir tai, kad tvirtinant restruktūrizavimo planą dėl jo balsuotų įvairios kreditorių grupės, kas reikštų, jog įmonės restruktūrizavimas turėtų atitikti visų jos kreditorių, net tik didžiausiojo, interesus.

Reikšminga naujovė yra ir ta, kad Restruktūrizavimo direktyva apriboja restruktūrizavimo administratorių dalyvavimą šiame procese, nenustatant jo privalomu, išskyrus tam tikrus atvejus (pvz., kai kreditoriai nepritaria restruktūrziavimo planui, o teismas jį turi patvirtinti ar jei skolininko atžvilgiu sustabdyti išieškojimai iš turto) apie kuriuos paliekama spręsti valstybėms narėms.

Viena vertus, tai skatina jau dabar visų bendrovių vadovus pradėti domėtis įmonių restruktūrizavimo instrumentu, kita vertus, visuomet ir toliau, net ir nesant restruktūrizavimo administratoriaus, gali būti naudojamasi profesionaliomis verslo ar teisės konsultanto paslaugomis restruktūrizavimo procesui įgyvendinti.

Restruktūrizavimo direktyvos kontekste aktualu ir tai, kad Lietuvoje yra rengiamasi reformuoti juridinių asmenų nemokumo sektorių. 2018 metų kovo mėnesį visuomenei buvo pristatytas Finansų ministerijos parengtas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas, kuris kompleksiškai apima tiek juridinių asmenų bankroto, tiek restruktūrizavimo procedūras.

Šiame projekte jau buvo įtraukta nemažai mechanizmų ir iš Restruktūrizavimo direktyvos, prioritetizuojant bendrovių restruktūrizavimą, o ne bankrotą. Verslo visuomenei, bankroto bei restruktūrizavimo administratoriams, teisininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pateikus daug pastabų minėtam projektui, Seimas gali grąžinti įstatymo projektą tobulinimui. Taigi, naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme bus atspindėtos minėtosios Restruktūrizavimo direktyvos nuostatos.

Lietuvos Respublikoje veikiantys verslininkai jau dabar gali ruoštis įvyksiančiai reformai nemokumo srityje bei tuo tikslu iš naujo įvertinti savo verslo partnerių mokumo galimybes bei patikimumą ar planuoti būsimo skolų išieškojimo strategijas. Be abejo, naujas reguliavimas turi būti vertinamas ne tik iš kreditorių, bet ir iš skolininkų pusės, ir ypač tai, kad būsima teisinė aplinka gali būti palankesnė įmonės gyvavimui bei verslo vykdymui, net ir turint laikinų finansinių sunkumų.

Nauja nemokumo koncepcija neabejotinai atvers dideles galimybei verslui, susidūrus su veiklos sunkumais, ankstyvoje stadijoje restruktūrizuotis ir išvengti nemokumo. Tokiu būdu bus išsaugomos tiek pačios įmonės, tiek jų sukuriamos darbo vietos, taip prisidedant prie Lietuvos ekonomikos raidos ir visuomenės užtikrintumo mažinant šalyje įmonių bankrotų skaičių.

Kreditoriai restruktūrizavimo proceso metu turės galimybę atgauti daugiau lėšų nei įmonių bankrotų atveju. Laikui bėgant komentaro pradžioje minėtas bankroto bei restruktūrizavimo bylų santykis galėtų pasvirti restruktūrizavimo naudai.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Rasa Zaščiurinskaitė. Kinijos ir kitų šalių investicijoms – papildomi barjerai ES

Europa pagaliau ištaisė Europos Sąjungos (ES) verslą ilgai piktinusią teisės aktų spragą,...

Martynas Giga. Žalioji energija tapo pagaliu Rusijos karo mašinos ratuose

Sėdėjimas ant pigių Rusijos energijos išteklių adatos žaliąją energiją ilgą laiką stūmė...

Živilė Simonaitytė. Ką rodo dabartiniai darbo rinkos pokyčiai?

Lietuvos statistikos departamentas, užfiksavęs 2022 m. III ketvirčio nedarbo rodiklius,...

Marius Švaikauskas. Verslų tikslai dešimtmečiais keitėsi nuo pelno iki tvarumo, šiemet aktualus visiškai naujas rodiklis (1)

Didelė dalis verslų šiuo metu kitų metų planuose dėlioja paskutinius štrichus ir peržiūri...

Mantas Zakarka. VMI duomenys rodo, kad alaus vartojimas šalyje toliau auga, o stipriojo alkoholio ir vyno – krinta

Sulaukę Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų matome, kad per šių metų pirmus...

Top naujienos

Statybos Žvėryne pakvipo skandalu: kas iš tiesų vyksta prestižiniame Vilniaus rajone (1)

Statybos darbus Vilniaus Žvėryno mikrorajone pastebėjusiems gyventojams kilo įtarimų, kad...

Vilniečių laukia rimti nepatogumai: viešojo transporto teks ilgai laukti, jis bus perpildytas

„ Vilniaus viešojo transporto “ vairuotojai nuo pirmadienio pradeda streiką ir dėl to daugelyje...

Karo ekspertai apie lūžį agresoriaus kariuomenėje: rusai keičia savo kovos koncepciją (2)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘ Loaded“ ekspertai teigia, kad, anot...

Vatikanui – bjaurus Rusijos kerštas papildyta (2)

Vatikano interneto svetainė trečiadienio vakarą buvo neprieinama, pranešė Šventojo Sosto spaudos...

Karšto vyno kaina sostinės Kalėdų mugėje vilnietę pribloškė: o žmonės vis tiek rikiuojasi (6)

Kartu su Kalėdų eglės įžiebimu Vilniaus Katedros aikštėje prasidėjo ir šventinė mugė. Čia...

Verslas PliusJulija Leimonė

Prieš daugiau nei metus barberių saloną įkūrusi kauniečių trijulė džiaugiasi – verslas kyla stačia kreive aukštyn

Kaune, Kęstučio gatvėje , akį traukia daugybė verslų, tačiau jau anksčiau pastebėjau, kad...

Paskelbė, kada gyventojus už gruodį pasieks pensijos ir išmokos: kai kurie gaus po dvi

Pensijos ir beveik visos „ Sodros “ išmokos pasieks gyventojus prieš šventes. Kai kurie...

Simboliška ir stebuklinga: antrus metus iš eilės prieš pat Kalėdas Kauno rajone gimė trynukės

Simboliška ir stebuklinga, kad antri metai iš eilės prieš pat Kalėdas Kauno rajone gimsta...

Karas Ukrainoje. Analitikai: rusų okupantai vėl pakliuvo į spąstus žiniasklaida: palydovinės nuotraukos rodo – Rusija ruošiasi

Per pastarąją parą Ukrainoje per gaisrus žuvo devyni žmonės, trečiadienį pranešė valdžios...