Situacija įmonių nemokumo sektoriuje
Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2020 m. gruodžio 7 d. duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo pradėti 721 juridinių asmenų bankroto procesas, kai tuo tarpu 2019 m. tuo pat metu buvo pradėti 1 482 bankroto procesai, tai yra, 2020 metais startavo net 51,3 proc. procesų mažiau.
Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesų, tuo tarpu, 2020 m. gruodžio 7 d. buvo pradėta tik 24, 2019 m. – 31, taigi 22,6 proc. sumažėjo ir restruktūrizavimo bylų kiekis. Nors 2020 metų pabaiga nemokumo sektoriuje pasižymi procesų štiliumi, ekonomikos ir nemokumo ekspertų tarpe prognozuojama, kad 2021 m. pavasaris, pasibaigus antrajam karantinui, pasižymės nemokumo procesų (bankroto arba restruktūrizavimo) banga tiek teismuose, tiek neteisminėje sistemoje.
Be to, 2020 m. rugsėjo mėnesį, pusę metų iki tol mažėjęs, vėl pradėjo augti turto areštų, taikomų įmonėms, kiekis, taip pat rinkoje padidėjo skolų išieškojimo paslaugų poreikis. Pastebėtina, kad nemažai kreditorių nebėra tokie geranoriški, kaip pirmojo karantino metu, ir šiuo metu operatyviau imasi priemonių susigrąžinti skolas.
Įmonės vadovas turi pareigą inicijuoti įmonės nemokumo procesą
Įmonių vadovams už pavėluotą nemokumo proceso inicijavimą gresia teisinė atsakomybė – atlyginti dėl to susidariusią žalą kreditoriams, be to, teismas gali apriboti teisę eiti vadovaujančias pareigas.
2020 m. pavasarį, per pirmąjį šalyje paskelbtą karantiną, Seimas, reaguodamas į šalyje susiklosčiusią padėtį, buvo priėmęs Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) taikymui įstatymą, kuriuo buvo suspenduota įmonių vadovų pareiga inicijuoti įmonių restruktūrizavimo ar bankroto bylas, taip pat bankrotą ne teismo tvarka bei apribota kreditorių galimybė kelti nemokumo bylas skolininkui. Šiuo metu, 2020 m. žiemą, antrojo karantino metu, analogiškos taisyklės valstybėje nustatytos nėra.
Daugeliu atvejų įmonių vadovybė atidėlioja bet kokius veiksmus pradėti valdyti įmonės nemokumo krizę. Visais atvejais toks elgesys yra tik problemas nutolinantis, tačiau jų niekuomet neišsprendžiantis veiksnys. Kuo greičiau reaguojama ir imamasi spręsti nemokumo problemas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis pasiekti.
Prieš sprendžiant dėl verslo bankroto inicijavimo, visų pirma, rekomenduotina įvertinti galimybes pasinaudoti įstatymo numatytomis priemonėmis susitarti su kreditoriais dėl pagalbos arba restruktūrizuoti įmonę, kas leistų subalansuoti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti verslą bei darbo vietas. Savalaikis įmonės nemokumo proceso inicijavimas taip pat pašalina rizikas dėl galimos įmonės vadovo atsakomybės.
Susitarimas su kreditoriais dėl pagalbos ar įmonės restruktūrizavimas – prioritetiniai įrankiai
Lietuvoje nuo 2020 m. sausio 1 d. JANĮ įtvirtino įmonės nemokumo koncepciją – įmonė laikoma nemokia, jei nevykdo įsipareigojimų arba jeigu jos įsipareigojimai viršija turtą. Teismų praktikoje suformuoti ir kiti požymiai, kurie parodo įmonės nemokumo būseną: (i) įmonė nebevykdo veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; (ii) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; (iii) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
Susitarimas su kreditoriais dėl pagalbos ir įmonės restruktūrizavimas – Lietuvoje vis dar praktikoje nedominuojantys ir ne taip dažnai, kaip galėtų būti, taikomi instrumentai.
JANĮ įtvirtinta galimybė skolininkams be teismo įsikišimo susitarti su kreditoriais, kad šie suteiktų pagalbą finansiniams sunkumams įveikti – atsisakytų dalies skolos padengimo, išdėstytų mokėjimus ir t.t. Praktikoje tokie atvejai, kuomet kreditoriai suteikia skolininkams pagalbą atsisakant dalies reikalavimų ar sudarant pakankamai ilgus skolų mokėjimo grafikus, nėra reti. Sunkumus patiriančios įmonės vadovams svarbiausia būti atvirais, derėtis sąžiningai bei dėti maksimalias pastangas įgyvendinti susitarimus su kreditoriais.
Išvengti verslo bankroto gali padėti ir tinkamai bei laiku pradėtas įmonės restruktūrizavimas, kuriuo siekiama išsaugoti vykdomą veiklą, pagerinti finansinę būklę bei atsiskaityti su turimais kreditoriais išdėstant tai laike. JANĮ įtvirtinta net nemokios įmonės restruktūrizavimo galimybė. Siekiant įmonės restruktūrizavimo vienas esminių dalykų yra kreditorių palaikymas šiam procesui.
Taip pat kertinis faktorius – ar įmonė yra gyvybinga – tai yra, ar yra vykdoma ūkinė komercinė veikla, kuri realiai leis atsiskaityti su kreditoriais ateityje. Teismų praktikoje šis kriterijus yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo visos eilės aplinkybių – kokios įmonės sunkumų susidarymo priežastys, kaip įmonė vykdo įsipareigojimus kreditoriams (tame tarpe ypač svarbu – darbuotojams ir mokestinius įsipareigojimus), ar įmonė turi turtinius bei žmogiškuosius išteklius vykdyti veiklai, kokius turi kontraktus bei užsakymus ir t.t. Teismai, tvirtindami restruktūrizavimo planus, griežtai įvertina įmonės nurodytas priemones, kuriomis siekiama išspręsti finansinius sunkumus, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti veiklą.
