aA
Teko sudalyvauti „jausmingoje“ konferencijoje Seime „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose: problemos, galimybės ir perspektyvos“. Pakeisti yra kuo, nuo naujų ateinančių bankų, kurie šiuo metu dar licencijavimo procese (užtruks kol modus operandi įsibėgės), iki alternatyvių finansinių šaltinių ir po regionus „važinėjančių“ konsultacinių komandų.
Tomas Ambrasas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Susidarė įspūdis, kad komunikacija tarp įstatymų leidėjų, vykdomosios valdžios ir kitų kompetentingų institucijų, bankų asociacijos bei kitų trečiųjų asmenų iki šiol nebuvo sklandi arba tokia, kokios norėtųsi. Apskritai susitikimų ir diskurso nedaug. Sunku paaiškinti, kodėl. Antra pamoka – geriau kalbėti, nei nekalbėti, tačiau reikia turėti omeny, kad kiekvienas turi (gali) turėti poziciją, bet jai pagrįsti reikia ir svarių argumentų.

Trečia, ypač paskutinėmis dienomis viešąją erdvę užvaldė klausimas dėl nacionalinio banko – reikia ar nereikia. Žiniasklaidoje „virė“ nuomonės, tarp kurių girdėjo ir tokių: „Norėčiau pamatyti šalį, kurioje valstybinis komercinis bankas yra pasiteisinusi idėja, Lietuvoje iki šiol blogos patirtys su valstybiniais bankais ir t. t.“

Reikia ir galima. Nepaisaint bendrovių valdymo principų konteksto, rodančio, kad politikos biurokratai gali turėti tikslus, kurie dažnai gimsta dėl politinių interesų, tačiau prieštarauja viešam interesui, bendro gėrio didėjimui ar korporatyvinių vertybių maksimizavimui. Tokios šalys, kuriose galime rasti sėkmingų valstybinių bankų patirčių, yra Šveicarija, Prancūzija. Jei lygiuotis, tai reikia lygiuotis į geriausius.

Sutinku, kad valstybinio banko idėja atsiremia ir į tradicijas. Tačiau vadovaujantis „Swiss Post“ pavyzdžiu valstybinį banką galima sulipdyti ant Lietuvos pašto rėmų (nepaisant paskutinių antipavyzdžių jų veikloje). Kodėl gi ne?

Tam, žinoma, reikia daug ingredientų – nuo modernios organizacinės struktūros, investicijų į skaitmenizaciją, specialių įstatymo normų ir t. t. Bet galima kalbėti ir apie vidurį. Paskolas ar būsto paskolas pradiniame etape būtų galima išdavinėti bendradarbiaujant su kitais bankais, fokusuojantis pradžioje į mokėjimus, einamąsias sąskaitas, kaupiamuosius indėlius, santaupų iš asmenų rinkimą, e. komercijos sprendimus ir t. t.

Penki akcentai, aplink kuriuos galima lipdyti valstybinio banko idėją

1. Reikėtų sukurti ir (arba) peržiūrėti pašto paslaugų įstatymą ir kitus aktualius teisės aktus. Žinoma, reguliavimas – tai automatiškai ir politinė problema. Normomis galima garantuoti pakankamas, nebrangias, universalios bankininkystės paslaugas visiems Lietuvos gyventojams kiekviename regione, ypač renginio Seime minėtiems ~500 000 gyventojų, kurie nesinaudoja skaitmenizuotomis bankininkystės paslaugomis, e. banku ir kt.

Galima numatyti pareigą aprūpinti nemokamai mokėjimo paslaugomis tam tikras žmonių grupes (ne tik „Sodra“ gali vykdyti nemokamus mokėjimus). Tuo pačiu kitas finansinės paslaugas galima teikti pagal rinkos poreikius, rinkos sąlygomis. Pagal Šveicarijos „PostFinance“ pavyzdį, prie bazinės mokėjimų paslaugos (sąskaitos atidarymas, pervedimai, įmokos ir mokesčiai) prieigą turi apie 90 proc. gyventojų. Mokėjimo operacijų paslaugų yra prieinamos visiems gyventojams 30 minučių pėsčiomis ar viešuoju transportu atstumu. Tuo pačiu įstatyme galima įtvirtinti naują institucinę, organizacinę struktūrą (su ne mažiau konkurencingu atlygio politikos paketu), užduočių pasiskirstymą tarp institucijų, aiškias jų atsakomybes.

Matyt, reikėtų ir tam tikrų apribojimų ar išimčių dėl finansinės atskaitomybės standartų, įvesti apribojimus politikams, priimti tam tikrus sprendimus, pvz., rinkti ir atleisti vykdomąjį direktorių, valdybą ir kt. Apskritai banko valdyme neturėtų būti vyriausybės atstovų.

2. Skaitmenizacija bankininkystėje neišvengiama. Kodėl, pavyzdžiui, Lietuvos paštas negalėtų būti bankas, kuri fokusuotųsi (su tikslinėmis investicijomis) į jaunus, inovatyvius, sparčiai augančius verslus? Ar „FinTech“ žaidėjų aptarnavimą?

3. Vienas iš didžiausių potencialių konfliktų – skolinimo politika. Pavyzdžiui, gali būti skirtumų percepcijoje tarp komercinių bankų ir valstybinio banko. Kaip reguliuojanti institucija traktuotų viešo sektoriaus finansavimą? Ypač socialiai jautrių objektų, kurie gali tapti „neveiksmingi“ verslo prasme. Ar reguliuojanti institucija vertintų tokio valstybinio banko skolinimą vienodai su kitais bankais? Ar tai veikiau būtų vyriausybės socialinių tikslų pratęsimas?

4. Kyla klausimas, ar reikėtų išlaikyti vienodus prudencinius reikalavimus komerciniams bankams ir valstybiniams? Ar komerciniai bankai nesijaus diskriminuojami? Taip pat valstybiniam bankui gali būti problematiška per didelė reguliavimo ir atitikties našta ir su tuo susijusi vieša atskaitomybė (pvz., Vyriausybei).

Vyriausybė gali tiesiogiai arba per reguliuotoją bandyti nustatyti jam priklausančio banko veiklos apribojimus, o tai gali trukdyti bankui plėstis. Pavyzdžiui, sprendimai dėl skolų nurašymo, restruktūrizavimo. Labai dažnai valstybių valdomi bankai asocijuojami su per dideliu proceso akcentavimu, nesiorientuojant į tikėtinus rezultatus ir jų žalą. Tokie sprendimai gali būti lengvai „pateisinami“ visuomenės akyse, remiantis „teisingumo“ principu, pernelyg nemotyvuojant, arba dėl to, kad komfortiška remtis indėlininkų „bail out“ (gelbėjimo viešaisiais finansais) nemokumo atveju.

5. Žemos palūkanų normos, besikeičianti klientų elgsena (Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos vadovas renginio kalbėjo apie naudojimosi bankininkyste „įpročius“), žemas pelningumas (ES kontekstas), privertė rinką inovuoti skubiu būdu („FinTech“).

Bet nereikia pamiršti socialiai jautrių žmonių grupių, kuriems inovuoti sekasi sunkiau. Svarbus uždavinys reguliuotojui ir rinkai yra rasti balansą, sukuriant tokį reguliacinį lauką, kuris įgalintų technologinį progresą. Tai nereiškia būti orkestru. Tai reiškia – panaikinti barjerus sukuriant sveiką konkurenciją. Tačiau net ir tokioje pažangioje šalyje kaip Šveicarija, kurioje FinTech judėjimas ne mažiau svarbus nei Lietuvoje, Šveicarijos „PostFinance“ apie 50 proc Šveicarijos rezidentų turi sąskaitas. „PostFinance“ klasifikuojamas kaip sistemiškai svarbus bankas, turintis daugiau nei 3 mln. klientų, tarp kurių – tiek gyventojai, tiek verslas. Plati infrastruktūra, maksimali kapitalizacija, aukštas klientų pasitenkinimo indeksas.

Kodėl panašiu keliu negalima eiti Lietuvoje, ir „Lietuvos paštas“ negali tapti sistemiškai svarbia finansų institucija? Akivaizdu, kad Lietuvoje jau seniai stokojama konkurencijos bankų sektoriuje, kuris išgyvena transformacijas: vis didesnis technologijų įgalinimas, masinė skaitmenizacija, bankų bėgimas iš regionų. Alternatyvių idėjų apsvarstymui yra tinkamas metas.

Klausimas išlieka atviras, ar „Lietuvos paštas“ (žinant pinigų plovimo skandalus, gero valdymo ypatumus, politinį stabilumą šalyje, FinTech judėjimą ir sudarytas sąlygas plėtrai Lietuvoje) turi didelių galimybių palikti ryškų pėdsaką bankų sektoriuje (apjungiant technologinius, sociokultūrinius, ekonominius teisinius ir politinius veiksnius, ir skiriant tam reikalingus resursus). Bet kuriuo atveju toks verslo modelis gali būti validus, efektyvus, svarstomas, apjungti tiek fizinius, tiek skaitmeninius bankininkystės kanalus ir valstybei nusprendus investuoti į šią idėją.

Gerosios praktikos Europoje yra. Visgi tai daugiau strateginis ir politinis sprendimas bei kausimas visuomenei – ar idėja (Lietuvos paštas – valstybinis bankas) atitinka verslo ir gyventojų interesus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.7500

Ieva Valeškaitė. Mokesčių pakeitimai arba kaip Grinčas per Kalėdas vogė (1)

Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai...

Linas Sesickas. Priešrinkiminis „atimti ir padalyti“ eksperimentas (1)

Nuolatiniai eksperimentai su mokesčiais yra nesibaigianti politinė klajonė. Valstybės juos tai...

Dalia Kolmatsui. Darbuotojų skatinimas kaupimu pensijai: stabdžio spausti nebereikia (5)

Net 61 proc. šalies gyventojų šių metų pradžioje teigė, kad juos motyvuotų darbdavio...

Vitalijus Mitrofanovas. Vandentvarka iliuzijų pasaulyje (2)

Ką , kur ir kaip turėtume daryti, kad visas šalies vandentvarkos ūkis funkcionuotų kaip...

Martynas Bielskis. Mažėja paramos gavėjams skiriamas paramos procentas nuo sumokėto GPM

Šie metai buvo paskutiniai, kuomet gyventojai galėjo paramos gavėjams skirti iki 2 proc. paramą,...

Top naujienos

Naujas mokestis gresia šimtams tūkstančių: labiausiai pajus dyzelininių automobilių savininkai (81)

Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų...

Vaitulionis: Londone – Panevėžio eglė, ją pervežė (43)

„Aš vis galvoju, kad ten Panevėžio eglė, – laidoje „Jūs rimtai?“ Londono eglutę...

Kritikams atsaką turintis LFF vadovas paaiškino, kam prabangiems BMW – išskirtiniai numeriai laida „Sportinė forma“  (2)

Lietuvos futbolo rinktinė atranką į Euro 2020 užbaigė skaudžiausia nesėkme nuo...

Turkija: Ankara nepadarė nuolaidų NATO dėl Baltijos šalių gynybos plano (76)

NATO negalės paskelbti Baltijos šalių gynybos plano, kol nebus paskelbtas planas dėl pavojaus,...

Karbauskis: Narkevičiaus skandalą pučia Rokas Masiulis (499)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis įsitikinęs,...

Prekyba eglutėmis įsisiūbuoja: pernai pavadintos brangiausiomis dar pabrango (32)

Palengva įsisiūbuoja prekyba Kalėdinėmis eglutėmis. Kol kas pagrindinė prekė – vazonuose...

Automobilių kaktomuša Kupiškio r.: ugniagesiai vaduoja prispaustus ir sužalotus žmones

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Kupiškio rajone , Noriūnų seniūnijoje, kelyje...

Lyg pasakoje: operos ir baleto teatre iškilo įspūdinga Manto Petruškevičiaus eglutė

Susirinkus pilkųjų pelių kariaunai ir stebuklinga lazda mostelėjus burtininkui Droselmajeriui,...

Santaros klinikos „pradžiugino“ rezidentus žinute apie kalėdines premijas: ups, suklydo prabilo apie pinigus ir darbo sąlygas (82)

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų rezidentai, kartu su kitais darbuotojais, gavo...

Landsbergienė traukiasi nuo savo verslo vairo – dirbs samdytas vadovas (85)

Privačių mokyklų UAB „ Karalienės Mortos mokykla “ bei darželių UAB „ Vaikystės sodas “...