aA
Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyva. Direktyvos patvirtinimas ES institucijose nustatytų prievolę ją perkelti ir taikyti visose ES narėse. Pagal ES teisę minimalios algos nustatymas yra išskirtinai valstybių narių kompetencija, tačiau, Europos Komisijos (EK) požiūriu, ši direktyva tik nurodo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio nustatymo kriterijus, o patį MMA dydį, kaip ir anksčiau, priimtų valstybės narės.
Titas Budreika
Titas Budreika
© Asmeninis archyvas

EK siekis išplėsti savo įtaką minimalios algos reguliavimo srityje užgožia diskusijas apie svarstomos direktyvos turinį bei jos galimą įtaką Lietuvoje taikomam MMA mechanizmui ir visai Lietuvos ekonomikai.

EK siūlomoje direktyvoje „adekvačia“ minimalia alga laikoma alga, dėl kurios susitaria socialiniai partneriai ir kuri yra nustatoma pagal EK siūlomus keturis objektyvius kriterijus:

1. Minimalios algos perkamoji galia, atsižvelgiant į gyvenimo kaštus;
2. Bendras algų lygis ir jo pasiskirstymas;
3. Algų augimo tempas;
4. Darbo produktyvumas.

2017 m. priimtas ir šiuo metu Lietuvoje taikomas MMA nustatymo mechanizmas atsižvelgia tik į du kriterijus – prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) ateinančiais metais (neįskaitant priedų) bei MMA ir VDU santykį ketvirtadalyje pirmaujančių ES šalių (2017-2019 m. vidurkis buvo 48,1 proc.). Kaip jau minėta, Lietuvoje taikomas MMA nustatymo mechanizmas iš dalies atitinka tik du iš keturių EK siūlomų kriterijų – bendrą algų lygį ir tam tikru aspektu algų augimo tempą. Tai reiškia, kad, ES institucijoms priėmus šią direktyvą, Lietuvai reikėtų keisti MMA nustatymo mechanizmą.

Net jei ši direktyva nebūtų patvirtina, EK pasiūlyti MMA nustatymo kriterijai yra visapusiškesni ir labiau atliepiantys įvairius ekonomikos procesus, todėl, nepaisant EK direktyvos likimo, verta svarstyti tobulinti Lietuvos MMA nustatymo mechanizmą.

Pirmasis EK pasiūlytas kriterijus – minimalios algos perkamoji galia – susieja MMA dydį su infliacija. Aukštos infliacijos laikotarpiu MMA didinimas turi būti spartesnis, siekiant išlaikyti santykinai vienodą perkamąją galią už MMA. O žemos infliacijos laikotarpiu, kuris pastaruosius metus vyravo visose ES valstybėse, MMA didinimo poreikis būtų mažesnis.

Antrasis ir trečiasis kriterijus – bendras algų lygis ir algų augimo tempas – iš esmės susieja MMA dydį su vidutine alga. Mokslinėje literatūroje nėra sutariama dėl tinkamo šio santykio dydžio, kadangi aukštas santykis neigiamai veikia užimtumo lygį šalyje, tačiau teigiamai veikia pajamų nelygybę ir skurdo rizikos lygį. Lietuvai reikėtų apsispręsti, kokio tikslo siekiama MMA politika – ar didinti užimtumą, ar mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, nes nuo to priklauso, koks MMA ir vidutinės algos santykis turėtų būti Lietuvoje.

Bendroje 2012 m. Tarptautinės darbo organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ataskaitoje nurodyta, kad minimali alga turėtų būti maždaug 30-40 proc. vidutinės algos rėžiuose, tokiu atveju neigiamas poveikis užimtumui yra mažas. Kita vertus, EK siūlomoje direktyvoje užsimenama, kad šis santykis galėtų siekti 50 proc. Pagal šiuo metu Lietuvoje taikomą MMA mechanizmą šis santykis priklauso nuo kitų ES šalių vykdomos politikos ir labiau orientuotas į skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės mažinimą, o ne užimtumo skatinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pandemijos laikotarpiu Lietuvoje užimtumo lygis sumažėjo daugiau nei kitose ES šalyse, ypač įvertinus gerus Lietuvos BVP duomenis.

Ketvirtuoju kriterijumi – darbo produktyvumu – siekiama susieti MMA kėlimą su darbo produktyvumo augimu. MMA kėlimas didina darbo kaštus, o tai mažina gaminamos produkcijos arba teikiamų paslaugų konkurencingumą. Per pastaruosius 10 m. vidutinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas Lietuvoje padidėjo 101 proc., o analogišku laikotarpiu darbo našumas tik 29 proc., o tai lėmė augančias gamintojų ir paslaugų teikėjų produkcijos kainas ir mažesnį Lietuvos produkcijos konkurencingumą. Atotrūkis tarp atlyginimų ir darbo kaštų augimo per 10 m. siekia 72 proc. ir tai vienas blogiausių rezultatų ES.

Suprasdama, kad MMA augimas, nesusietas su darbo produktyvumo augimu, gali lemti ES ekonomikos konkurencingumo mažėjimą, EK siūlo nustatant MMA įvertinti darbo produktyvumo pokyčius. Tęsiantis dabartinei situacijai, Lietuva rizikuoja įstrigti „vidutinių pajamų spąstuose“. Visgi problema nėra spartus atlyginimų augimas, o veikiau lėtas darbo našumo augimas.

Tokio kriterijaus įvedimas į MMA nustatymo mechanizmą priverstų Vyriausybę aktyviai diegti priemones, didinančias darbo produktyvumą tiek viešajame sektoriuje, tiek per įvairias paskatas privačiame sektoriuje, o Vyriausybės pastangos, nukreiptos į darbo produktyvumo didinimą ilguoju laikotarpiu, leistų paspartinti vidutinių atlyginimų augimą ir atitinkamai MMA.

EK pasiūlyti MMA nustatymo kriterijai yra tinkamesni siekiant atliepti įvairius MMA nustatymo mechanizmo aspektus, todėl nepaisant EK direktyvos likimo, verta tuos kriterijus perkelti į nacionalinį MMA formulę. Tam reikalingas visų – darbdavių, Vyriausybės ir socialinių partnerių – sutarimas, kuris užtikrintų prognozuojamą vidutinių atlyginimų ir MMA augimą, paspartintų produktyvumo augimą ir užtikrintų mūsų ekonomikos konkurencingumą.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
4.0000

Jūratė Cvilikienė. Kaip lietuvių pinigines paveiks maisto kainų augimas?

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir...

Marius Švaikauskas. Mėlynoji ekonomika užtikrintai žengia į Europos jūrų uostus

Dažniau plakamas nei giriamas mūsų šalies viešasis sektorius įgyvendina žaidimo taisykles...

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Top naujienos

Šimonytė – apie Seime laukiantį dar vieną išbandymą: niekas koalicijos partnerių pririštų prie kojos nelaiko

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai kelia nerimą tai, jog Vakaruose daugėja balsų,...

Dundulis apie prekių trūkumą ir kainas: kai kurie produktai pardavinėjami nuostolingai (1)

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis nevynioja žodžių į vatą ir sako,...

Nuo šios ligos miršta daugiausiai žmonių pasaulyje: sutrikus gyvybinėms funkcijoms, negrįžtami pokyčiai smegenyse prasideda po 3 min.

Pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, pasiglemžianti vis jaunesnio amžiaus žmones –...

Rusų karių siaubas – jų techniką niokojančios vakarietiškos raketos: naujausios bandymus amerikiečiai slėpė nuo rusų, priešui smogs kinetine jėga skrieja 5 kartus greičiau už garsą

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje , Vakarų pasaulis nors ir vėluodamas, tačiau susiviejino ir...

Kremliaus puolimas Ukrainoje pasiekė naują fazę: įspėja, kad nori viską sunaikinti

Ukraina sako, kad Rusijos puolimas pasiekė aktyviausią fazę. Rytuose tęsiasi bombardavimai...

Užkalnis. Namuose gyveno ukrainietė: nepasigailėjau (6)

Manęs seniai prašo: daugiau gerų naujienų, Andriau. Parašyk ką nors gero apie Lietuvą ir jos...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Sjeverodoneckas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ten sprendžiamas šalies likimas (1)

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Delfi PliusBrian Chappatta

Dėl Putino karo – garsus Soroso įspėjimas (2)

Milijardierius George‘as Sorosas Šveicarijoje vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF)...

Transliacija / Kaip pas žmones. Pasaulio nuo karo neapsaugojome – ar apsaugosime nuo bado?

Ekspertai vis garsiau kalba apie gresiantį masinį badą dėl Ukrainoje užstrigusių grūdų. Kaip...

Nekilnojamojo turto rinka – permainų sūkuryje: dalis gyventojų bus priversti palaukti

Nuosavas būstas lietuviams visuomet buvo savotiškas saugumo uostas. Praėjusiais metais aktyvumas...