aA
Iki šiol mums sektinas pavyzdys buvo senosios stabilias socialinio draudimo tradicijas turinčios Europos šalys. Bet jos, pasirodo, beviltiškai paseno. Ypač socialinio draudimo reikaluose. Laikosi įsikibusios kažkokio Bismarcko. Nei tau socialinio draudimo įmokų revoliucijos, nei virtualių pensijų sąskaitų. Dabar žvaigžde mums švies Rumunija, kurioje visą socialinio draudimo įmoką sumokės pats dirbantysis. Abejoti, kam to reikia ir ar bus iš to nauda – reiškia būti beviltiškai atsilikusiam ir senamadiškai mąstančiam. Maždaug tas pats, kas Turkmėnijoje abejoti, ar juodai dažytas automobilis būtinai neša nelaimę.
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kalbant rimčiau, yra ir visada buvo akivaizdu, kad socialinio draudimo įmokas faktiškai sumoka pats dirbantysis (kaip, beje, ir PVM bei akcizus). Suma, kuri vadinama darbdavio įmoka, yra to dirbančiojo atlyginimo dalis, išmokama ne jam tiesiogiai, o jo vardu socialinio draudimo fondui, už ką tas dirbantysis įgyja teisę gauti išmokas susirgęs, netekęs darbo, sulaukęs senatvės ir pan. Daugumoje civilizuotų šalių socialinio draudimo įmoka nominaliai dalinama maždaug po lygiai tarp darbdavio ir dirbančiojo, visiškai suprantant tokio dalinimo santykinumą ir nematant tikro reikalo jį kvestionuoti.

Bet mes kvestionuoti norime. Ką gi, paskaičiuokime, kaip pasikeistų 1000 eurų uždirbančio darbuotojo darbo užmokestis, įgyvendinus „rumunišką“ sumanymą (įmokų tarifai lentelėje pateikiami kiek suapvalinti).

Dabar

Pertvarkius

Uždarbis (darbo sutartyje)

1000

1300

Sumokate socialiniam ir sveikatos draudimui

90

390

Darbdavys sumoka socialiniam draudimui

300

0

Sumokate gyventojų pajamų mokesčio

138

138

Jūsų pajamos po mokesčių

772

772

Kainuojate darbdaviui

1300

1300

Toks pertvarkymas susijęs ir su mokesčių bei įmokų tarifų perskaičiavimu: socialinio ir sveikatos draudimo įmokos tarifas vietoj suminio 39 proc. tampa 30 proc. (nes skaičiuojama nuo nominaliai padidinto atlyginimo), minimali mėnesio alga jus pradžiugina 520 eurų dydžiu (bet „į rankas“ vis tiek gausite tą patį), gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 15 proc. sumažėja iki 11,5 proc., didžiausias neapmokestinamas pajamų dydis nuo 380 eurų padidėja iki 494 eurų.

Taigi „ant popieriaus“ viską galima padaryti labai sklandžiai. Ir statistikos rodikliai nuostabiai pagerėja be jokių papildomų išlaidų! Bet ar tikrai to reikia? Kodėl turime sekti rumunų pavyzdžiu?

Argumentas už tokią pertvarką – ji turėtų mažinti šešėlį. Ar tikrai? Sąžiningam darbdaviui iš tikrųjų tas pats, į kurią buhalterinės apskaitos eilutę įrašyti socialiniam draudimui sumokamą sumą, nes nuo pertvarkymo ji nesikeičia, darbo jėga jam nepabrangsta. Todėl tokiam darbdaviui peršama įmokų revoliucija – tik dar vienas papildomas galvos skausmas, kaip pertvarkyti visą apskaitą, perrašyti darbo sutartis ir t. t. Bet jis kaip nors iškęs – ne pirmą kartą valdžia priverčia dirbti beprasmiškus darbus. O nesąžiningas darbdavys, kuris įkalba ar priverčia darbuotoją gauti „vokelyje“ 1000 eurų be jokių mokesčių, ir toliau elgsis taip pat. Dar daugiau, jis gali įkalbinėti darbuotoją: „Matai, jei parodysim apskaitoje tą 1000, tai man dabar tas pats, aš Sodrai nieko nemoku, o iš tavęs reiks išskaityti 300 ir dar apie 100 pajamų mokesčio, taigi neteksi beveik pusės sumos“.

Dar mums sako, kad darbuotojas, pats mokėdamas visą socialinio draudimo įmoką, geriau supras, kiek sumoka mokesčių, labiau domėsis, kur patenka ir kaip naudojami tie pinigai, o viskas bus skaidriau ir aiškiau. Dalinai gal ir taip, bet atkreipkim dėmesį, kad dirbantysis tikrai pats asmeniškai tų įmokų nemokės. Tai už jį atliks darbdavio buhalterija. Vadinasi, vietoj aukščiau pateiktos lentelės stulpelio „Dabar“ darbuotojas matys stulpelį „Pertvarkius“. Mano supratimu, abu tie stulpeliai vienodai skaidrūs ir aiškūs tam, kuris domisi ne tik „į rankas“ gaunama suma, bet ir savo mokestinėmis prievolėmis. Nenuvertinkim mūsų žmonių – manau, dauguma puikiai supranta, kiek jiems kainuoja socialinis draudimas. O kas domisi tik suma „į rankas“, tai taip nieko ir nesužinos, juk jam svarbiausia eilutė – kiek „į rankas“. Ši suma dėl pertvarkymo lieka nepakitusi.

Kita vertus, socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlimas dirbančiajam susijęs su labai nelengvu uždaviniu, kaip garantuoti, kad visi darbdaviai atitinkamai padidintų sutartinius darbuotojų atlyginimus. Ar įmanoma priversti tai padaryti įstatymu? Ir ar pavyks tokį įstatymą besąlygiškai įgyvendinti? Kas apgins interesus tų, kuriems atlyginimai nebus padidinti? Tokia pertvarka preziumuoja ir atitinkamą gyventojų pajamų mokesčio modifikavimą, kas neišvengiamai atsilieps ne tik samdomiems dirbantiesiems (jiems mokesčio suma liks nepakitusi), bet ir savarankiškai dirbantiems, kuriems mokesčiai gali pasikeisti.

Taigi „rumuniškos“ įmokų revoliucijos nauda atrodo labai abejotina, o dėl jos galinčios kilti grėsmės – realios. Todėl vien su įmokų pertvarka nereikėtų prasidėti – iš to daugiau rūpesčio nei naudos. Kita kalba būtų, jei įmokų pertvarka taptų bendros mokesčių ir įmokų reformos dalimi. Tokios reformos tikslas būtų bendrosios (savo esme neįmokinės) pensijos dalies finansavimo perkėlimas iš socialinio draudimo į bendruosius mokesčius. Tai nebe perdėliotų, o realiai sumažintų socialinio draudimo įmokas, atpigintų darbo jėgą, o individualią pensijos dalį padarytų aiškiai ir griežtai priklausomą nuo sumokėtų pensijų draudimo įmokų. Mano skaičiavimais, tokiu atveju socialinio ir sveikatos draudimo įmoka (kaip įprasta visose šalyse, išskyrus šauniąją Rumuniją) būtų po 11,5 proc. darbdaviui ir dirbančiajam, o gyventojų pajamų mokesčio tarifas išaugtų iki 23 proc. (arba būtų dalinai pakeistas kitais mokesčiais).

Pabaigai atkreipkim dėmesį į paprastą faktą: Estijoje visą socialinio ir sveikatos draudimo įmoką sumoka darbdavys, o vidutinė pensija ten pusantro karto didesnė už mūsų. Rumunijoje vidutinė pensija – 230 eurų, t. y. ketvirtadaliu mažesnė už mūsų. Tai gal ne tą šalį vejamės ir ne ten ieškome sprendimų?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rimantas Martinavičius. Miestų viešasis transportas: kaip važiuosime rytoj? (3)

Lietuvos miestus jau daug metų kamuoja tos pačios bėdos – didelės transporto spūstys, oro...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Energetiniai brūzgynai (5)

Artėjanti Astravo atominės elektrinės statybų pabaiga vis rimčiau verčia sunerimti, kaip tam...

Martynas Matulevičius. Kaip apsaugoti žmones renovuojamuose pastatuose? (4)

Prieš kelias savaites, naktį, Jurbarke degęs renovuojamas daugiabutis didelio susidomėjimo...

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (6)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (7)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (7)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (20)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (3)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (10)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1588)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (510)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (28)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (33)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...