Iki šiol mums sektinas pavyzdys buvo senosios stabilias socialinio draudimo tradicijas turinčios Europos šalys. Bet jos, pasirodo, beviltiškai paseno. Ypač socialinio draudimo reikaluose. Laikosi įsikibusios kažkokio Bismarcko. Nei tau socialinio draudimo įmokų revoliucijos, nei virtualių pensijų sąskaitų. Dabar žvaigžde mums švies Rumunija, kurioje visą socialinio draudimo įmoką sumokės pats dirbantysis. Abejoti, kam to reikia ir ar bus iš to nauda – reiškia būti beviltiškai atsilikusiam ir senamadiškai mąstančiam. Maždaug tas pats, kas Turkmėnijoje abejoti, ar juodai dažytas automobilis būtinai neša nelaimę.
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kalbant rimčiau, yra ir visada buvo akivaizdu, kad socialinio draudimo įmokas faktiškai sumoka pats dirbantysis (kaip, beje, ir PVM bei akcizus). Suma, kuri vadinama darbdavio įmoka, yra to dirbančiojo atlyginimo dalis, išmokama ne jam tiesiogiai, o jo vardu socialinio draudimo fondui, už ką tas dirbantysis įgyja teisę gauti išmokas susirgęs, netekęs darbo, sulaukęs senatvės ir pan. Daugumoje civilizuotų šalių socialinio draudimo įmoka nominaliai dalinama maždaug po lygiai tarp darbdavio ir dirbančiojo, visiškai suprantant tokio dalinimo santykinumą ir nematant tikro reikalo jį kvestionuoti.

Bet mes kvestionuoti norime. Ką gi, paskaičiuokime, kaip pasikeistų 1000 eurų uždirbančio darbuotojo darbo užmokestis, įgyvendinus „rumunišką“ sumanymą (įmokų tarifai lentelėje pateikiami kiek suapvalinti).

Dabar

Pertvarkius

Uždarbis (darbo sutartyje)

1000

1300

Sumokate socialiniam ir sveikatos draudimui

90

390

Darbdavys sumoka socialiniam draudimui

300

0

Sumokate gyventojų pajamų mokesčio

138

138

Jūsų pajamos po mokesčių

772

772

Kainuojate darbdaviui

1300

1300

Toks pertvarkymas susijęs ir su mokesčių bei įmokų tarifų perskaičiavimu: socialinio ir sveikatos draudimo įmokos tarifas vietoj suminio 39 proc. tampa 30 proc. (nes skaičiuojama nuo nominaliai padidinto atlyginimo), minimali mėnesio alga jus pradžiugina 520 eurų dydžiu (bet „į rankas“ vis tiek gausite tą patį), gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 15 proc. sumažėja iki 11,5 proc., didžiausias neapmokestinamas pajamų dydis nuo 380 eurų padidėja iki 494 eurų.

Taigi „ant popieriaus“ viską galima padaryti labai sklandžiai. Ir statistikos rodikliai nuostabiai pagerėja be jokių papildomų išlaidų! Bet ar tikrai to reikia? Kodėl turime sekti rumunų pavyzdžiu?

Argumentas už tokią pertvarką – ji turėtų mažinti šešėlį. Ar tikrai? Sąžiningam darbdaviui iš tikrųjų tas pats, į kurią buhalterinės apskaitos eilutę įrašyti socialiniam draudimui sumokamą sumą, nes nuo pertvarkymo ji nesikeičia, darbo jėga jam nepabrangsta. Todėl tokiam darbdaviui peršama įmokų revoliucija – tik dar vienas papildomas galvos skausmas, kaip pertvarkyti visą apskaitą, perrašyti darbo sutartis ir t. t. Bet jis kaip nors iškęs – ne pirmą kartą valdžia priverčia dirbti beprasmiškus darbus. O nesąžiningas darbdavys, kuris įkalba ar priverčia darbuotoją gauti „vokelyje“ 1000 eurų be jokių mokesčių, ir toliau elgsis taip pat. Dar daugiau, jis gali įkalbinėti darbuotoją: „Matai, jei parodysim apskaitoje tą 1000, tai man dabar tas pats, aš Sodrai nieko nemoku, o iš tavęs reiks išskaityti 300 ir dar apie 100 pajamų mokesčio, taigi neteksi beveik pusės sumos“.

Dar mums sako, kad darbuotojas, pats mokėdamas visą socialinio draudimo įmoką, geriau supras, kiek sumoka mokesčių, labiau domėsis, kur patenka ir kaip naudojami tie pinigai, o viskas bus skaidriau ir aiškiau. Dalinai gal ir taip, bet atkreipkim dėmesį, kad dirbantysis tikrai pats asmeniškai tų įmokų nemokės. Tai už jį atliks darbdavio buhalterija. Vadinasi, vietoj aukščiau pateiktos lentelės stulpelio „Dabar“ darbuotojas matys stulpelį „Pertvarkius“. Mano supratimu, abu tie stulpeliai vienodai skaidrūs ir aiškūs tam, kuris domisi ne tik „į rankas“ gaunama suma, bet ir savo mokestinėmis prievolėmis. Nenuvertinkim mūsų žmonių – manau, dauguma puikiai supranta, kiek jiems kainuoja socialinis draudimas. O kas domisi tik suma „į rankas“, tai taip nieko ir nesužinos, juk jam svarbiausia eilutė – kiek „į rankas“. Ši suma dėl pertvarkymo lieka nepakitusi.

Kita vertus, socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlimas dirbančiajam susijęs su labai nelengvu uždaviniu, kaip garantuoti, kad visi darbdaviai atitinkamai padidintų sutartinius darbuotojų atlyginimus. Ar įmanoma priversti tai padaryti įstatymu? Ir ar pavyks tokį įstatymą besąlygiškai įgyvendinti? Kas apgins interesus tų, kuriems atlyginimai nebus padidinti? Tokia pertvarka preziumuoja ir atitinkamą gyventojų pajamų mokesčio modifikavimą, kas neišvengiamai atsilieps ne tik samdomiems dirbantiesiems (jiems mokesčio suma liks nepakitusi), bet ir savarankiškai dirbantiems, kuriems mokesčiai gali pasikeisti.

Taigi „rumuniškos“ įmokų revoliucijos nauda atrodo labai abejotina, o dėl jos galinčios kilti grėsmės – realios. Todėl vien su įmokų pertvarka nereikėtų prasidėti – iš to daugiau rūpesčio nei naudos. Kita kalba būtų, jei įmokų pertvarka taptų bendros mokesčių ir įmokų reformos dalimi. Tokios reformos tikslas būtų bendrosios (savo esme neįmokinės) pensijos dalies finansavimo perkėlimas iš socialinio draudimo į bendruosius mokesčius. Tai nebe perdėliotų, o realiai sumažintų socialinio draudimo įmokas, atpigintų darbo jėgą, o individualią pensijos dalį padarytų aiškiai ir griežtai priklausomą nuo sumokėtų pensijų draudimo įmokų. Mano skaičiavimais, tokiu atveju socialinio ir sveikatos draudimo įmoka (kaip įprasta visose šalyse, išskyrus šauniąją Rumuniją) būtų po 11,5 proc. darbdaviui ir dirbančiajam, o gyventojų pajamų mokesčio tarifas išaugtų iki 23 proc. (arba būtų dalinai pakeistas kitais mokesčiais).

Pabaigai atkreipkim dėmesį į paprastą faktą: Estijoje visą socialinio ir sveikatos draudimo įmoką sumoka darbdavys, o vidutinė pensija ten pusantro karto didesnė už mūsų. Rumunijoje vidutinė pensija – 230 eurų, t. y. ketvirtadaliu mažesnė už mūsų. Tai gal ne tą šalį vejamės ir ne ten ieškome sprendimų?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dovilė Jankauskytė. Darbo užmokestis ir viešieji pirkimai: nori laimėti – pasiruošk mokėti daugiau (3)

2018 m. sausio 1 d., praėjus lygiai pusei metų nuo daug pokyčių atnešusios Viešųjų pirkimų...

Deivis Valiulis. Butai vietoje stadiono? Griežtai draudžiama!

Nekilnojamojo turto ( NT ) vystytojai turėtų suklusti – formuojasi teismų praktika, pagal kurią...

Kvailių žvejonė (8). Lupikavimas pasirašant namo pirkimo–pardavimo sutartį (1)

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ išleido Nobelio premijos laureatų ekonomistų...

Ieva Goštautaitė-Gedutė. Ar 2018-aisias į prekybos centrus ateis bitkoinai? (5)

Tobulėjant technologijoms ir klestint elektroninei prekybai, tradiciniai prekybos centrai išgyvena...

Inga Ruginienė. Nedirbti per šventines dienas Europoje normalu (15)

Lietuvoje daug metų turime vieną grupę darbuotojų, kurie nuolatos diskriminuojami. Net sunku...

Top naujienos

Kunigėlis: stebuklai sporto srityje įmanomi – „Žalgiris“ padarė tai, kas Kremliui tikrai nepatiks netiki, kad Šaras treniruos CSKA (202)

Kaip prieš 19 metų Miunchene, taip ir šį sekmadienį Belgrade finišavusį Eurolygos finalo...

Venckienės sūnus nesustoja: amerikiečiams pasakoja, kaip Lietuvoje blogai (348)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus intensyviai siekia atkreipti JAV spaudos ir visuomenės...

Pasikeitusi tvarka sukėlė chaosą: 3 tūkst. pensininkų ir 2 tūkst. vaikų negavo išmokų (28)

Pasikeitus gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkai išmokų mokėjimas sustabdytas maždaug 3...

Tardymo izoliatoriuje – kraupi ir paslaptinga Rusijos Elono Musko mirtis: kas nutiko iš tiesų? (7)

Rusijos tyrimų komiteto spaudos tarnyba pranešė, kad verslininkas Valerijus Pšeničnas, vasario 5...

Ieškantiems įdomių maršrutų Lietuvoje: kodėl verta vykti į Panevėžį? (2)

Atšilę saulėti orai masina išsiveržti iš už keturių sienų. Palanga vilioja jūra, Nida –...

Vilniaus širdyje duris atvėrė „Pacų“ viešbutis, prieš kurio prabangą nublanksta kiti (39)

Šiandien Vilniuje duris atveria penkių žvaigždučių „Pacų” viešbutis , įsikūręs didikų...

Atskleidė, ką pasakė princas Harry, išvydęs savo nuotakos vestuvinę suknelę (13)

Sasekso hercogienės Meghan vestuvinę suknelę kūrusi dizainerė Clare Waight Keller žiniasklaidai...

„Real“ – dešimtame danguje: žvilgsniai į Kijevą, pagarba Kaunui ir linkėjimai Mačiuliui specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (31)

Madrido „Real“ krepšininkai užgaišo ketveriais metais ilgiau nei futbolininkai, kol...

Su Simu Jasaičiu poruojama Arūnė atskleidė, už ką jai Oksana Pikul neva siūlė pinigų (31)

Lietuvoje ir toliau netyla Jasaičių šeimos skandalas. Su Simu Jasaičiu poruojama panevėžietė...

Cukriniai runkeliai augintojams nebesaldūs (1)

Cukrinių runkelių supirkimo kainos mūsų žemdirbiams nebegarantuoja saldaus kąsnio, todėl...