aA
Pastaraisiais metais augančia skurstančių pensininkų dalimi pasižyminti Lietuva nebūtinai turi tokia ir likti. Tačiau nereikia ignoruoti fakto, jog pokyčiai pensininkų naudai neabejotinai reikštų didesnį viešųjų finansų poreikį. Taip pat būtų netoliaregiška tikėti, kad užtikrinti senjorų gerovę tik viešųjų finansų ir pakaks.
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pakeitimo normą, arba gaunamos pensijos ir buvusio atlyginimo santykį, dėl nepalankių demografinių pokyčių išlaikyti bus vis sudėtingiau. Bet jei dabar pensijoms skiriame beveik perpus mažesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, tai nereiškia, kad ateityje situacija nebus pasikeitusi. Galbūt skirsime pensijoms bent 12 proc. BVP, kaip tai daro pažangesnės ES šalys? Kodėl turėtume likti amžinais atsilikėliais?

Dabartinė pakeitimo norma yra kukli – tai ir lemia nedideles pajamas senatvėje, taip pat iš dalies ir skurdą tarp pensininkų.

Eurostato“ duomenimis, 2017 metais Lietuva su 37 proc. skurdo riziką patiriančių pensininkų dalimi pateko tarp trijų Bendrijos narių, kuriose vienas didžiausių pensijos amžių pasiekusių žmonių skurdo rizikos lygis. Tokia padėtis reikalauja neatidėliotino sprendimo.

Reformuodami pensijų sistemą, valdantieji praleido progą vienkartiniu sprendimu padidinti pensijų finansavimą ta suma, kuri kaupimo dalyvių buvo anksčiau atitraukiama nuo socialinio draudimo į asmenines kaupimo sąskaitas, nors buvo žadėję taip padaryti. Gal tai ir nebūtų išsprendę skurdo problemos, bet bent jau būtų ją sušvelninę.

Pagrįstas noras turėti didesnes negu kuklias pajamas senatvėje verčia ieškoti išeičių ir svarstyti, kaip su demografiniais ir viešųjų finansų perskirstymo iššūkiais pavyks susidoroti valstybei bei kokį pensijos dydį ji galės užtikrinti ateities pensininkams. Vis dėlto Lietuva nėra nei pirmoji, nei vienintelė, susidurianti su tokiais iššūkiais.

Receptų yra įvairių, bet pensijų sistemai prisitaikyti prie demografinės situacijos pripažinta geriausia priemonė yra laipsniškas, gerai pasvertais ir socialiai suderintais žingsniais vykdomas pensinio amžiaus vėlinimas. Būtent šiuo keliu ir eina daugelis šalių, kartu vykdydamos užimtumo politiką, pritaikančią darbo rinką prie vyresnio amžiaus žmonių galimybių ir poreikių. Nereikėtų tikėtis, kad ši tendencija tolimesnėje perspektyvoje aplenks Lietuvą.

Motyvuoti kaupti bene sunkiausia dėl to, kad kalbame apie poreikius ganėtinai tolimoje ateityje. Einamieji poreikiai gali atrodyti svarbesni už būsimuosius. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad kaupimas pensijai turi trukti pakankamai ilgai, kad duotų norimų rezultatų, todėl jo negalima atidėlioti.
Teodoras Medaiskis

Norintiems ateityje turėti didesnes, o ne vien tik kuklias apie 45 proc. ar mažiau dabartinių pajamų siekiančias pensijas, savarankiškai kaupti yra svarbu. Motyvuoti kaupti bene sunkiausia dėl to, kad kalbame apie poreikius ganėtinai tolimoje ateityje. Einamieji poreikiai gali atrodyti svarbesni už būsimuosius. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad kaupimas pensijai turi trukti pakankamai ilgai, kad duotų norimų rezultatų, todėl jo negalima atidėlioti.

Neretai manoma, kad turėtume pasimokyti iš kitų šalių pensijų sistemų patirties. Tačiau jau ir dabar esame nemažai pasimokę, išmokę ir perėmę kai kurių visai neblogų sprendimų, pavyzdžiui, analogiška vokiškai pensijų apskaitos vienetų sistema, kaupiamoji pensijos dalis, panaši į švedišką premium pension, kur privaloma kaupti 2,5 proc. ir pan. Beveik vienbalsiai pripažįstama, kad Danija turi geriausiai pasaulyje išplėtotą profesinių pensijų sistemą. Galbūt ir mums reikėtų ištirti, ar nevertėtų mūsų II pakopos paversti profesinėmis pensijomis.

Tačiau ir bendrai visos pensijų sistemos stabilumo klausimas nėra vienareikšmiškas. Aišku viena – ji tikrai keisis dažniau, nei truktų vienos kartos darbo laikas.

Mėgstama sakyti, kad reformų rezultatams įvertinti reikia visos kartos gyvenimo – nuo jos įsiliejimo į darbo rinką iki pensinio amžiaus. Deja, bet toks pasakymas veikiau teorinis, nes tokį ilgą laikotarpį pensijų sistema paprastai neišlieka nepakitusi. Todėl apie rezultatus nori nenori tenka kalbėti ir juos vertinti gerokai anksčiau. Ir nors vienus rezultatus galima pamatyti iš karto, pavyzdžiui, pensijų indeksavimas iš karto pakeičia jų dydžius, tačiau tas pats rezultatas gali kitaip atrodyti po keleto metų, nes būtent dėl jo gali kilti kitų finansinių problemų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(8 žmonės įvertino)
3.5000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tomas Mieliauskas. IT klausimų įtraukimas į įmonių vadovybės darbotvarkę: šiuolaikiškos įmonės strateginis imperatyvas

Kas jūsų įmonėje yra atsakingas už informacinių technologijų diegimą, vystymą bei rezultatus?...

Ivanas Naumenko. Internetinės prekybos ateitis: kada automobilį ir butą pirksime taip lengvai kaip batus? (3)

Pagrindinis klausimas, į kurį visais laikais atsakyti siekia verslas – kas bus po 10 ar 20 metų?...

Vaidas Žagūnis. Klausimai, į kuriuos teks atsakyti perkant pirmąjį būstą (2)

Ekonomikos analitikai prognozuoja ateinančių poros metų scenarijus, kurie padeda verslui ir...

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Kristina Kepsnytė-Bugaitienė. Ar Lietuva taps saulės šalimi? Pamatysime šią vasarą! (5)

Jei nors kiek domėjotės, kaip geriau įdarbinti sutaupytus pinigus ir uždirbti, šis straipsnis...

Top naujienos

Už mažamečių operacijas gydytojai ėmė kyšius: galėjo ir neduoti, visus vaikus mylėjau kaip savo (112)

Nors kvėpavimo takų ligomis sergančius vaikus gydytojas turėjo operuoti nemokamai, tačiau...

Penkeri metai po okupacijos: Krymas Rusijai kainavo nesuvokiamą sumą (180)

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos...

Iš degančio sunkvežimio išsigelbėjęs vairuotojas: viskas įvyko akimirksniu (2)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį sostinėje sunkvežimio vairuotojui teko šokti iš...

Prisvilęs naujojo stratego debiutas: pirmavusi Lietuva neatsilaikė prieš Liuksemburgą (338)

Lietuvos futbolo rinktinė nesėkmingai startavo 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankoje ir B...

Paviešinta Gianlucos Vacchi nuotrauka rodo kardinalius šokančio milijonieriaus pokyčius: ko nedavė gamta, pridėjo medicina (13)

Niekam ne paslaptis, kad pleibojumi pramintas italų milijonierius Gianluca Vacchi yra patyręs...

Sinoptikė: šeštadienis bus ramus ir saulėtas (39)

Penktadienis Vilniuje – graži, saulėta ir gana šilta diena, tačiau koks laukia savaitgalis? Apie...

Juozas Ruolia: kodėl patys medikai gydant vėžį taiko vandenilio peroksido efektą, bet ligoniams jo vartoti nerekomenduoja (130)

Interneto platybėse netrūksta stebuklingų receptų, neva gydančių vėžį. Žmonės geria ir...

Tik dabar lentelę nagrinėsiantis Jasikevičius: variantų buvo tiek, kad galva svaigo (22)

Eurolyga šį pavasarį teoriškai dar gali grįžti į „Žalgirio“ areną, bet jei tai buvo...

Trakų „Trasalis“ ir vėl parduodamas: prašo triskart mažiau, nei pirmą kartą (66)

Trakuose įsikūrusio viešbučio ir pramogų bei vandens relaksacijos centro „ Trasalis “...