aA
Pastaraisiais metais augančia skurstančių pensininkų dalimi pasižyminti Lietuva nebūtinai turi tokia ir likti. Tačiau nereikia ignoruoti fakto, jog pokyčiai pensininkų naudai neabejotinai reikštų didesnį viešųjų finansų poreikį. Taip pat būtų netoliaregiška tikėti, kad užtikrinti senjorų gerovę tik viešųjų finansų ir pakaks.
Teodoras Medaiskis
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pakeitimo normą, arba gaunamos pensijos ir buvusio atlyginimo santykį, dėl nepalankių demografinių pokyčių išlaikyti bus vis sudėtingiau. Bet jei dabar pensijoms skiriame beveik perpus mažesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, tai nereiškia, kad ateityje situacija nebus pasikeitusi. Galbūt skirsime pensijoms bent 12 proc. BVP, kaip tai daro pažangesnės ES šalys? Kodėl turėtume likti amžinais atsilikėliais?

Dabartinė pakeitimo norma yra kukli – tai ir lemia nedideles pajamas senatvėje, taip pat iš dalies ir skurdą tarp pensininkų.

Eurostato“ duomenimis, 2017 metais Lietuva su 37 proc. skurdo riziką patiriančių pensininkų dalimi pateko tarp trijų Bendrijos narių, kuriose vienas didžiausių pensijos amžių pasiekusių žmonių skurdo rizikos lygis. Tokia padėtis reikalauja neatidėliotino sprendimo.

Reformuodami pensijų sistemą, valdantieji praleido progą vienkartiniu sprendimu padidinti pensijų finansavimą ta suma, kuri kaupimo dalyvių buvo anksčiau atitraukiama nuo socialinio draudimo į asmenines kaupimo sąskaitas, nors buvo žadėję taip padaryti. Gal tai ir nebūtų išsprendę skurdo problemos, bet bent jau būtų ją sušvelninę.

Pagrįstas noras turėti didesnes negu kuklias pajamas senatvėje verčia ieškoti išeičių ir svarstyti, kaip su demografiniais ir viešųjų finansų perskirstymo iššūkiais pavyks susidoroti valstybei bei kokį pensijos dydį ji galės užtikrinti ateities pensininkams. Vis dėlto Lietuva nėra nei pirmoji, nei vienintelė, susidurianti su tokiais iššūkiais.

Receptų yra įvairių, bet pensijų sistemai prisitaikyti prie demografinės situacijos pripažinta geriausia priemonė yra laipsniškas, gerai pasvertais ir socialiai suderintais žingsniais vykdomas pensinio amžiaus vėlinimas. Būtent šiuo keliu ir eina daugelis šalių, kartu vykdydamos užimtumo politiką, pritaikančią darbo rinką prie vyresnio amžiaus žmonių galimybių ir poreikių. Nereikėtų tikėtis, kad ši tendencija tolimesnėje perspektyvoje aplenks Lietuvą.

Motyvuoti kaupti bene sunkiausia dėl to, kad kalbame apie poreikius ganėtinai tolimoje ateityje. Einamieji poreikiai gali atrodyti svarbesni už būsimuosius. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad kaupimas pensijai turi trukti pakankamai ilgai, kad duotų norimų rezultatų, todėl jo negalima atidėlioti.
Teodoras Medaiskis

Norintiems ateityje turėti didesnes, o ne vien tik kuklias apie 45 proc. ar mažiau dabartinių pajamų siekiančias pensijas, savarankiškai kaupti yra svarbu. Motyvuoti kaupti bene sunkiausia dėl to, kad kalbame apie poreikius ganėtinai tolimoje ateityje. Einamieji poreikiai gali atrodyti svarbesni už būsimuosius. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad kaupimas pensijai turi trukti pakankamai ilgai, kad duotų norimų rezultatų, todėl jo negalima atidėlioti.

Neretai manoma, kad turėtume pasimokyti iš kitų šalių pensijų sistemų patirties. Tačiau jau ir dabar esame nemažai pasimokę, išmokę ir perėmę kai kurių visai neblogų sprendimų, pavyzdžiui, analogiška vokiškai pensijų apskaitos vienetų sistema, kaupiamoji pensijos dalis, panaši į švedišką premium pension, kur privaloma kaupti 2,5 proc. ir pan. Beveik vienbalsiai pripažįstama, kad Danija turi geriausiai pasaulyje išplėtotą profesinių pensijų sistemą. Galbūt ir mums reikėtų ištirti, ar nevertėtų mūsų II pakopos paversti profesinėmis pensijomis.

Tačiau ir bendrai visos pensijų sistemos stabilumo klausimas nėra vienareikšmiškas. Aišku viena – ji tikrai keisis dažniau, nei truktų vienos kartos darbo laikas.

Mėgstama sakyti, kad reformų rezultatams įvertinti reikia visos kartos gyvenimo – nuo jos įsiliejimo į darbo rinką iki pensinio amžiaus. Deja, bet toks pasakymas veikiau teorinis, nes tokį ilgą laikotarpį pensijų sistema paprastai neišlieka nepakitusi. Todėl apie rezultatus nori nenori tenka kalbėti ir juos vertinti gerokai anksčiau. Ir nors vienus rezultatus galima pamatyti iš karto, pavyzdžiui, pensijų indeksavimas iš karto pakeičia jų dydžius, tačiau tas pats rezultatas gali kitaip atrodyti po keleto metų, nes būtent dėl jo gali kilti kitų finansinių problemų.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.5000

Vita Šumskaitė. Skaitmenizacija žada kardinalius pokyčius mokestinių duomenų valdyme

Apie efektyvų duomenų valdymą mokesčių apskaitos procesų optimizavimui buvo kalbama jau gerokai...

Inga Langaitė. Kova dėl talentų: kaip laimėti Lietuvai?

Jei manęs paklaustų, kur visiems Lietuvos startuoliams šiandien skauda labiausiai, ilgai galvos...

Inga Balnanosienė. Ar tikrai estai viską daro geriau nei lietuviai?

Taline neseniai įvyko neeilinis renginys – buvo susirinkę viso pasaulio užimtumo tarnybų...

Gintaras Černius: Ar verta jaudintis dėl finansų?

Nors, ekonomistų teigimu, palyginti ilgą laiką gyvenome „aukso amžiuje“, dauguma žmonių...

Eduardas Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti?

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes,...

Top naujienos

Gatvėje apklausti rusai reaguoja į Seimo sprendimą paskelbti juos teroristais: ta Lietuva kaip kokia Afrikos valstybė (18)

Lietuvos Seimo sprendimas Rusiją pripažinti teroristine valstybe neliko nepastebėtas. Kremliaus...

Anksčiau veikė Lietuvoje, o dabar kursis Latvijoje: ar sugrįš žinomas prekybos tinklas

Maždaug prieš savaitę paaiškėjus, kad prekybos tinklas „Spar“ jau artimiausiu metu planuoja...

Karas Ukrainoje. Iš rusų derybininko – naujas siūlymas, Ukraina atrėmė atakas Severodonecke (3)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Armonaitė – apie laukiančią kovą Seime: turėjome tris galimybes (5)

Nors ir kompromisinis, nors ir maksimaliai konservatyvus, bet, kaip apie civilinės sąjungos...

Tvarumo entuziastė Gita: pigesnis daiktas parduotuvėje iš karto verčia pagalvoti apie žmogaus išnaudojimą

Dvidešimt metų pradinių klasių mokytoja dirbusi Gita Kriščiūnienė užsikrėtusi tvariu...

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Ukrainai – amoralus Vakarų siūlymas: šurmulį sukėlė Vokietijos intelektualų laiškas (13)

Ukraina neturėtų bet kokia kaina siekti paliaubų su Rusija , kaip tai Kijevą esą ragina daryti...

Profesorius Labanauskas atsakė, kiek kiaušinių per dieną suvalgyti sveika (3)

Kiaušiniai kartas nuo karto vis sukelia naujų diskusijų – ar jie tikrai sveiki? Ar juos...

Olena Zelenska įvardijo tik du žodžius, kuriuos nori išgirsti iš savo vyro

Pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska kartu su savo vyru prezidentu Volodymyru Zelenskiu davė...

Užkalnis paliko Italiją sotus ir laimingas (1)

Kodėl laimingas? Juk esu sakęs: nenoriu grįžti į Lietuvą po devynių mėnesių kelionių. Bet...

Delfi Plius DELFI

Po ukrainiečių paviešintų vaizdų – šokas šlovinusiems Rusijos kariuomenę: tai paskutinis lašas (19)

Rusijos karo tinklaraštininkus šokiravo jų šalies kariuomenės nekompetencija, Vladimirui Putinui...