aA
Pastaraisiais metais augančia skurstančių pensininkų dalimi pasižyminti Lietuva nebūtinai turi tokia ir likti. Tačiau nereikia ignoruoti fakto, jog pokyčiai pensininkų naudai neabejotinai reikštų didesnį viešųjų finansų poreikį. Taip pat būtų netoliaregiška tikėti, kad užtikrinti senjorų gerovę tik viešųjų finansų ir pakaks.
Teodoras Medaiskis
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pakeitimo normą, arba gaunamos pensijos ir buvusio atlyginimo santykį, dėl nepalankių demografinių pokyčių išlaikyti bus vis sudėtingiau. Bet jei dabar pensijoms skiriame beveik perpus mažesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, tai nereiškia, kad ateityje situacija nebus pasikeitusi. Galbūt skirsime pensijoms bent 12 proc. BVP, kaip tai daro pažangesnės ES šalys? Kodėl turėtume likti amžinais atsilikėliais?

Dabartinė pakeitimo norma yra kukli – tai ir lemia nedideles pajamas senatvėje, taip pat iš dalies ir skurdą tarp pensininkų.

Eurostato“ duomenimis, 2017 metais Lietuva su 37 proc. skurdo riziką patiriančių pensininkų dalimi pateko tarp trijų Bendrijos narių, kuriose vienas didžiausių pensijos amžių pasiekusių žmonių skurdo rizikos lygis. Tokia padėtis reikalauja neatidėliotino sprendimo.

Reformuodami pensijų sistemą, valdantieji praleido progą vienkartiniu sprendimu padidinti pensijų finansavimą ta suma, kuri kaupimo dalyvių buvo anksčiau atitraukiama nuo socialinio draudimo į asmenines kaupimo sąskaitas, nors buvo žadėję taip padaryti. Gal tai ir nebūtų išsprendę skurdo problemos, bet bent jau būtų ją sušvelninę.

Pagrįstas noras turėti didesnes negu kuklias pajamas senatvėje verčia ieškoti išeičių ir svarstyti, kaip su demografiniais ir viešųjų finansų perskirstymo iššūkiais pavyks susidoroti valstybei bei kokį pensijos dydį ji galės užtikrinti ateities pensininkams. Vis dėlto Lietuva nėra nei pirmoji, nei vienintelė, susidurianti su tokiais iššūkiais.

Receptų yra įvairių, bet pensijų sistemai prisitaikyti prie demografinės situacijos pripažinta geriausia priemonė yra laipsniškas, gerai pasvertais ir socialiai suderintais žingsniais vykdomas pensinio amžiaus vėlinimas. Būtent šiuo keliu ir eina daugelis šalių, kartu vykdydamos užimtumo politiką, pritaikančią darbo rinką prie vyresnio amžiaus žmonių galimybių ir poreikių. Nereikėtų tikėtis, kad ši tendencija tolimesnėje perspektyvoje aplenks Lietuvą.

Motyvuoti kaupti bene sunkiausia dėl to, kad kalbame apie poreikius ganėtinai tolimoje ateityje. Einamieji poreikiai gali atrodyti svarbesni už būsimuosius. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad kaupimas pensijai turi trukti pakankamai ilgai, kad duotų norimų rezultatų, todėl jo negalima atidėlioti.
Teodoras Medaiskis

Norintiems ateityje turėti didesnes, o ne vien tik kuklias apie 45 proc. ar mažiau dabartinių pajamų siekiančias pensijas, savarankiškai kaupti yra svarbu. Motyvuoti kaupti bene sunkiausia dėl to, kad kalbame apie poreikius ganėtinai tolimoje ateityje. Einamieji poreikiai gali atrodyti svarbesni už būsimuosius. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad kaupimas pensijai turi trukti pakankamai ilgai, kad duotų norimų rezultatų, todėl jo negalima atidėlioti.

Neretai manoma, kad turėtume pasimokyti iš kitų šalių pensijų sistemų patirties. Tačiau jau ir dabar esame nemažai pasimokę, išmokę ir perėmę kai kurių visai neblogų sprendimų, pavyzdžiui, analogiška vokiškai pensijų apskaitos vienetų sistema, kaupiamoji pensijos dalis, panaši į švedišką premium pension, kur privaloma kaupti 2,5 proc. ir pan. Beveik vienbalsiai pripažįstama, kad Danija turi geriausiai pasaulyje išplėtotą profesinių pensijų sistemą. Galbūt ir mums reikėtų ištirti, ar nevertėtų mūsų II pakopos paversti profesinėmis pensijomis.

Tačiau ir bendrai visos pensijų sistemos stabilumo klausimas nėra vienareikšmiškas. Aišku viena – ji tikrai keisis dažniau, nei truktų vienos kartos darbo laikas.

Mėgstama sakyti, kad reformų rezultatams įvertinti reikia visos kartos gyvenimo – nuo jos įsiliejimo į darbo rinką iki pensinio amžiaus. Deja, bet toks pasakymas veikiau teorinis, nes tokį ilgą laikotarpį pensijų sistema paprastai neišlieka nepakitusi. Todėl apie rezultatus nori nenori tenka kalbėti ir juos vertinti gerokai anksčiau. Ir nors vienus rezultatus galima pamatyti iš karto, pavyzdžiui, pensijų indeksavimas iš karto pakeičia jų dydžius, tačiau tas pats rezultatas gali kitaip atrodyti po keleto metų, nes būtent dėl jo gali kilti kitų finansinių problemų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.5000

Andrius Stankūnas. Kokį finansinį pasiūlymą pasirinksite – geriausią ar tinkamiausią?

Gal nuskambės šabloniškai, bet neturėtų stebinti, kad bankų ar kitų finansinių paslaugų...

Vilius Juzikis. Ar Baltijos šalių įmonės skiria pakankamai dėmesio finansinių rizikų mažinimui?

Šiuo metu vyraujanti nežinomybė dėl COVID-19 pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai ir...

Karolis Pauliukėnas. Vartotojai nuspręs, ar elektros rinkos liberalizavimas bus realus (8)

Šiemet pavasarį Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų...

Greta Šiaučiulytė. Investuotojai finansų rinkose gaudė optimistines naujienas, tačiau entuziazmas ėmė blėsti

Nepaisydami pasaulinėje rinkoje vyraujančių neapibrėžtumų, spalio pradžioje investuotojai...

Top naujienos

Pirmoji laimėjusių konservatorių žinia: koronaviruso pandemijos valdymas bus keičiamas (294)

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę....

Grybauskaitė: „valstiečius“ sutraiškė antroji koronaviruso banga iš Nausėdos nepagrįstų norų nesitiki (27)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus...

Andriulis: nesileisiu toliau žeminamas Gabrieliaus giminaičių

Gabrieliaus Landsbergio svainis Liudvikas Andriulis savo socialinio tinklo paskyroje pasveikino...

Su šiais politikais teks atsisveikinti – kam Seimo durys užsiveria (389)

Sekmadienio naktį paaiškėjo, kokios sudėties parlamentas dirbs artimiausius ketverius metus. Ne...

Skvernelis po susitikimo su Nausėda: nereikia tokios reakcijos pildoma (134)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis, premjeras Saulius Skvernelis neatrodo...

Liberalų sąjūdis jau siūlo naują mokesčių paketą (71)

Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Simonas Gentvilas sako, kad mokesčiai naujoje...

Tiesioginė transliacija / Piniginiai reikalai. Rinkimai praėjo: kas keisis gyventojams ir verslui? (3)

Pasibaigę Seimo rinkimai, įvedami nauji apribojimai daliai verslų, o dalyje savivaldybių...

Zelenskiui – skaudus smūgis: laukia pokyčiai? (5)

Balsavusiųjų apklausos rodo, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partija patyrė...

Kelionių „medžiotoja“ papasakojo, kur galima saugiai praleisti vaikų atostogas

Vieni žmonės „medžioja“ akcijas migruodami po parduotuves, o aš „medžioju“ keliones....

Robert Bateman | D+ nariams

Ne, dėl dronų tankai netapo atgyvenę

Kalnų Karabacho konflikte tankai sunaikinti ne dėl stebuklingų technologijų, o dėl prastai...

|Maža didelių žinių kaina