aA
Pastaraisiais metais augančia skurstančių pensininkų dalimi pasižyminti Lietuva nebūtinai turi tokia ir likti. Tačiau nereikia ignoruoti fakto, jog pokyčiai pensininkų naudai neabejotinai reikštų didesnį viešųjų finansų poreikį. Taip pat būtų netoliaregiška tikėti, kad užtikrinti senjorų gerovę tik viešųjų finansų ir pakaks.
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pakeitimo normą, arba gaunamos pensijos ir buvusio atlyginimo santykį, dėl nepalankių demografinių pokyčių išlaikyti bus vis sudėtingiau. Bet jei dabar pensijoms skiriame beveik perpus mažesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, tai nereiškia, kad ateityje situacija nebus pasikeitusi. Galbūt skirsime pensijoms bent 12 proc. BVP, kaip tai daro pažangesnės ES šalys? Kodėl turėtume likti amžinais atsilikėliais?

Dabartinė pakeitimo norma yra kukli – tai ir lemia nedideles pajamas senatvėje, taip pat iš dalies ir skurdą tarp pensininkų.

Eurostato“ duomenimis, 2017 metais Lietuva su 37 proc. skurdo riziką patiriančių pensininkų dalimi pateko tarp trijų Bendrijos narių, kuriose vienas didžiausių pensijos amžių pasiekusių žmonių skurdo rizikos lygis. Tokia padėtis reikalauja neatidėliotino sprendimo.

Reformuodami pensijų sistemą, valdantieji praleido progą vienkartiniu sprendimu padidinti pensijų finansavimą ta suma, kuri kaupimo dalyvių buvo anksčiau atitraukiama nuo socialinio draudimo į asmenines kaupimo sąskaitas, nors buvo žadėję taip padaryti. Gal tai ir nebūtų išsprendę skurdo problemos, bet bent jau būtų ją sušvelninę.

Pagrįstas noras turėti didesnes negu kuklias pajamas senatvėje verčia ieškoti išeičių ir svarstyti, kaip su demografiniais ir viešųjų finansų perskirstymo iššūkiais pavyks susidoroti valstybei bei kokį pensijos dydį ji galės užtikrinti ateities pensininkams. Vis dėlto Lietuva nėra nei pirmoji, nei vienintelė, susidurianti su tokiais iššūkiais.

Receptų yra įvairių, bet pensijų sistemai prisitaikyti prie demografinės situacijos pripažinta geriausia priemonė yra laipsniškas, gerai pasvertais ir socialiai suderintais žingsniais vykdomas pensinio amžiaus vėlinimas. Būtent šiuo keliu ir eina daugelis šalių, kartu vykdydamos užimtumo politiką, pritaikančią darbo rinką prie vyresnio amžiaus žmonių galimybių ir poreikių. Nereikėtų tikėtis, kad ši tendencija tolimesnėje perspektyvoje aplenks Lietuvą.

Motyvuoti kaupti bene sunkiausia dėl to, kad kalbame apie poreikius ganėtinai tolimoje ateityje. Einamieji poreikiai gali atrodyti svarbesni už būsimuosius. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad kaupimas pensijai turi trukti pakankamai ilgai, kad duotų norimų rezultatų, todėl jo negalima atidėlioti.
Teodoras Medaiskis

Norintiems ateityje turėti didesnes, o ne vien tik kuklias apie 45 proc. ar mažiau dabartinių pajamų siekiančias pensijas, savarankiškai kaupti yra svarbu. Motyvuoti kaupti bene sunkiausia dėl to, kad kalbame apie poreikius ganėtinai tolimoje ateityje. Einamieji poreikiai gali atrodyti svarbesni už būsimuosius. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad kaupimas pensijai turi trukti pakankamai ilgai, kad duotų norimų rezultatų, todėl jo negalima atidėlioti.

Neretai manoma, kad turėtume pasimokyti iš kitų šalių pensijų sistemų patirties. Tačiau jau ir dabar esame nemažai pasimokę, išmokę ir perėmę kai kurių visai neblogų sprendimų, pavyzdžiui, analogiška vokiškai pensijų apskaitos vienetų sistema, kaupiamoji pensijos dalis, panaši į švedišką premium pension, kur privaloma kaupti 2,5 proc. ir pan. Beveik vienbalsiai pripažįstama, kad Danija turi geriausiai pasaulyje išplėtotą profesinių pensijų sistemą. Galbūt ir mums reikėtų ištirti, ar nevertėtų mūsų II pakopos paversti profesinėmis pensijomis.

Tačiau ir bendrai visos pensijų sistemos stabilumo klausimas nėra vienareikšmiškas. Aišku viena – ji tikrai keisis dažniau, nei truktų vienos kartos darbo laikas.

Mėgstama sakyti, kad reformų rezultatams įvertinti reikia visos kartos gyvenimo – nuo jos įsiliejimo į darbo rinką iki pensinio amžiaus. Deja, bet toks pasakymas veikiau teorinis, nes tokį ilgą laikotarpį pensijų sistema paprastai neišlieka nepakitusi. Todėl apie rezultatus nori nenori tenka kalbėti ir juos vertinti gerokai anksčiau. Ir nors vienus rezultatus galima pamatyti iš karto, pavyzdžiui, pensijų indeksavimas iš karto pakeičia jų dydžius, tačiau tas pats rezultatas gali kitaip atrodyti po keleto metų, nes būtent dėl jo gali kilti kitų finansinių problemų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.5000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Romualdas Jonaitis. Paryžiaus tragedija vėl kelia į paviršių gaisrų prevencijos paradoksus (1)

Praėjusią savaitę itin išsamiai buvo aptarinėjamas Paryžiaus švč. Dievo Motinos katedros...

Tomas Mieliauskas. Pavežėjų reguliavimas: vėl einame perteklinių draudimų keliu (5)

Pavežėjų populiarėjimas pasaulyje sudarė sąlygas laisviau reguliuoti keleivių vežimą, o tuo...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – nepasiekiamas miražas?

Augantis darbo bei gyvenimo tempas išpopuliarino subalansuoto profesinio ir asmeninio gyvenimo...

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (3)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (9)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Top naujienos

Neeilinis žvėriškumas: kaunietis vakarą pradėjo muštynėmis bare, o baigė žiauriai sumušdamas vos trijų mėnesių sūnų (99)

Aiškėja vis daugiau detalių apie praėjusių metų rugsėjį Kaune itin sunkiai sužalotą...

Čia lietuviai jaučiasi laukiami ir turtingi: pilnas kuro bakas vos už 4, o vakarienė restorane už 5 eurus (16)

„Ar jūs norite mirti? Kodėl jūs važiuojate pas teroristus?“ Tokius klausimus dažniausiai...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba vadovaujamąjį darbą? vyksta apklausa

Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba...

Kremliaus propagandistų triumfo akimirka: po mūsų iš Porošenkos dergiasi visi (274)

Nuo pat 2014 m., kai Petro Porošenka buvo išrinktas Ukrainos prezidentu karo su Rusijos remiamais...

Baltarusijai sustabdžius degalų eksportą, „Klaipėdos nafta“ kol kas rami (16)

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei „ Belarusskaja neftenaja kampanija “ (BNK)...

Darbuotojai, pranešę apie nusikalstamas veikas, nuo šiol bus ginami: darbdaviams grės baudos iki 4 tūkst. eurų (1)

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas buvo bandomas priimti bene dešimtmetį,...

Biudžeto perskirstymo grimasos: Lietuvai priminė Airijos ir Šveicarijos pavyzdį (47)

Lietuvos biudžetas galėtų būti perskirstomas daugiau, tačiau, kad tai būtų įgyvendinta,...

Arūnui Valinskui Velykas teko sutikti be mylimosios ir dukters: susitarėme šventes praleisti kiekvienas pas savo gimines (23)

„Pirmosios Velykos – pirmosios pažintys. Su šventėmis visus!“ – taip džiaugsmingai visus...

Stresas žudo jūsų širdį: mokslininkai įvardija efektyvius budus, kurie jus išgelbės kada stresas toleruotinas? (4)

Stresas darbe, stresas namie. Finansinis stresas. Chroniškas stresas neapsiriboja tik emocine...

Pirminės išvados: kruvini sprogdinimai Šri Lankoje – „atpildas už Kraistčerčą“ atnaujinta 15.00 (130)

Tyrimo dėl daugiau kaip 300 žmonių gyvybių nusinešusių mirtininkų sprogdintojų atakų Šri...