aA
Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus. Tad gyventojų lūkesčiai dėl tolesnio būsto brangimo ir toliau yra stabilūs.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus regione paskutinį metų ketvirtį gyventojų nuomonė dėl tolesnės būsto kainos raidos Lietuvoje taip pat smarkiai nepasikeitė. Laukiančių kainos augimo per ketvirtį sumažėjo nuo 66 iki 65 proc., o galvojančių, kad kainos mažės, padidėjo nuo 8 iki 10 procentų. Tokie nedideli pokyčiai patenka į rezultatų paklaidos ribas ir nerodo didesnių gyventojų nuomonės pokyčių. Kauno regione labiau dėmesį atkreipia tik nuo 15 iki 10 proc. sumažėjusi gyventojų, galvojančių, kad būstas Lietuvoje pigs, dalis. Būsto brangimo tikisi 51 proc. šiame regione apklaustų asmenų.

Suprantama, kad gyventojai prognozuoja galimą būsto kainų Lietuvoje pokytį labiausiai atsižvelgdami į dabartinę kainų kitimo tendenciją nekilnojamojo turto rinkoje. Būsto kainos pernai augo visoje Lietuvoje, nors ir nevienodai. Vilniuje kainų augimas buvo nuosaikesnis. Didelė naujo būsto pasiūla sostinėje pristabdo kainų augimą ir neleidžia pernelyg joms įsibėgėti. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, gruodį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 3 proc. didesnė negu prieš metus.

Statistikos departamento skelbti trečio ketvirčio duomenys (ketvirto ketvirčio duomenys bus paskelbti kovą) rodo, kad sostinėje būstas brango 3,5 procento. Likusioje Lietuvos dalyje būsto kainos augo kur kas sparčiau – 9,1 procento. Butai Kaune ir Klaipėdoje brango maždaug 4 proc., o kur kas greičiau kainos pirmyn judėjo mažesniuose miestuose. Be to, individualių namų kainos augo sparčiau negu butų.

Būsto brangimą praėjusiais metais daugiausia lėmė sparčiai augusios realiosios gyventojų pajamos (įvertus infliaciją), dėl kurių didėjo gyventojų ne tik noras, bet ir galimybės įsigyti ar keisti nuosavą būstą. Registrų centro duomenimis, paskutinį metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 1,9 proc. daugiau butų pirkimo ir pardavimo sandorių, o augimą labiausiai lėmė didėjęs sandorių skaičius Vilniuje. Beje, sostinėje praėjusiais metais padidėjo prestižinio būsto pasiūla, kuri paskatino ir šio būsto paklausą, lėmusią spartų šios klasės būsto pardavimo šuolį.

Vidutinė būsto palūkanų norma šalyje, nors ir truputį paaugo, liko istoriškai labai maža ir turėjo tik labai nedidelę stabdančią įtaką rinkai. Pastaruoju metu vis didėja tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas šiemet gali ir nepajudinti bazinės palūkanų normos, todėl, jeigu taip atsitiktų, tarpbankinė 3 mėnesių EUBIROR palūkanų norma šiemet liktų neigiama.

Šiemet gyventojų lūkesčiai dėl gyvenamojo būsto kainų pokyčių daugiausiai priklausys net ne nuo vidaus, o nuo išorės veiksnių – būtent nuo to, kaip keisis ekonominė padėtis pagrindinėse eksporto rinkose ir kokią darys įtaką Lietuvos privačiam verslui, kurio veiklos masto pokyčiai lemia ir šalies gyventojų pajamų pokyčius. Kol kas panašu, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 procentais. Kur kas daugiau nerimo kelia 2020 metai.

Gyventojų lūkesčiai pirmą pusmetį turbūt dar bus gana panašūs, o tikimybė, kad jie pradės prastėti, didės metams persiritus į antrą pusę. Vidutinė būsto kaina šiemet augs lėčiau negu prieš metus, tačiau oficiali vidutinės kainos pokyčių statistika šiemet pagerės ir dėl to, kad Registrų centre bus įregistruoti praėjusiais metais smarkiai išaugęs prestižinės klasės būsto pardavimas pirminėje rinkoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą pernai gruodį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 928 15–74 metų gyventojų 111-oje šalies vietovių.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Rokas Subačius. Esmė ne skaičiuose: ką išnaudota paslaugų sektoriaus kvota sako apie Lietuvos migracijos sistemą

Nustatyta paslaugų sektoriaus darbuotojų, esančių trūkstamų profesijų sąraše, kvota – 16...

Greta Zarembienė. Kaip elgsis indėlininkai palūkanoms pakilus virš nulio?

Centriniams bankams toliau kovojant su infliacija , šiemet palūkanos už indėlius didžiuosiuose...

Agnesė Gailė. Geopolitinė situacija sukuria prielaidas statybų sektoriaus įmonėms tapti tvaresnėmis (1)

Pastatai yra vieni didžiausių taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių...

Žygeda Augonė. Masiniai išpardavimai traukia sukčių dėmesį: kaip neapsigauti perkant internetu?

Šį savaitgalį laukiantys „Juodojo penktadienio“ išpardavimai ir tuo pačiu įsibėgėjanti...

Justinas Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai–vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai....

Top naujienos

URM pirkimas už daugiau nei 1,5 milijono baigėsi teisme: su švedų įmone kilo rimtas konfliktas (9)

Užsienio reikalų ministerijai iš užsienio įmonės nutarus įsigyti biometrinių duomenų...

Siūlo apriboti baltarusiškų cigarečių įsivežimą: slepiančius baustų kaip kontrabandininkus (8)

Baltarusijai palengvinus procedūras Lietuvos gyventojams patekti į šią šalį, pastebime, kad...

Mokslininkai skelbia naujo tyrimo apie COVID-19 rezultatus: sirgę daugiau nei kartą – privalo suklusti

Neseniai JAV mokslininkai atliko didelio masto tyrimą – aiškinosi, kaip pakartotiniai...

Karas Ukrainoje. Karo analitikai įvardijo, kokius Ukrainos veiksmus Rusija dabar laiko didžiausia grėsme Zelenskis: nauja savaitė gali būti sunki, Rusija vėl rengia smūgius

Rusijos kariuomenė supranta, kad Ukrainos kariai gali kirsti Dnieprą ir pradėti kontrpuolimą...

VERT paskaičiavo, kiek pinigų reikia elektros ir dujų kompensacijoms: tokia suma biudžete nenumatyta

Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų...

Jurgita Grigaitė

Teisininkas atsako: ką daryti, jei kaimyno medis užstoja saulės kolektorius, bet kaimynas nesutinka jo nupjauti? (3)

Ne vienam, turinčiam žemės sklypą, norisi kuo gražiau jį apželdinti, pasisodinti vaiskrūmių,...

Sunkų periodą išgyvenę Vitulskiai pakeitė požiūrį ir prioritetus: gyventi reikia čia ir dabar

Pastaraisiais metais Erika ir Merūnas Vitulskiai neslepia išgyvenę įvairiausių sunkumų....

Belgijos rinktinę drasko vidinės įtampos, o spauda reikalauja: pažadinkite De Bruyne

Antrą vietą FIFA reitinge užimanti Belgijos rinktinė Katare vykstančiame pasaulio futbolo...

Delfi Mokslas

Magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė galvos smegenų pakitimus persirgus COVID-19: viruso padariniai audiniuose ryškūs net ir po 6 mėnesių (2)

Ištyrę prieš šešis mėnesius COVID-19 sirgusių asmenų galvos smegenis, mokslininkai nustatė...

4 km gylyje ledu padengtame Arkties vandenyne – mokslininkus apstulbinę reiškiniai: tokie procesai vyksta ne tik Žemėje

Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad atokioje Žemės vietoje, po vandeniu, esančios sąlygos yra...