aA
Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams nuo 2014 metų mažėjo kasmet, tačiau kitąmet ši gyventojams palankios tendencijos nebeliks.
© SEB

Nord Pool“ biržoje vidutinė didmeninė elektros kaina per aštuonis šių metų mėnesius buvo 47 eurai už megavatvalandę, arba trečdaliu didesnė negu vidutinė kaina 2017 metais.

Dėl didesnės šiemet elektros kainos didmeninėje rinkoje, neišvengiamai 2019 metais bus nustatyta didesnė elektros kaina buitiniams vartotojams. Kiek tiksliai, pasakyti per anksti, kainą metų pabaigoje turės patvirtinti Valstybinė kainų ir energetikos komisija. O įmonės, perkančios elektrą iš nepriklausomų tiekėjų, jau dabar patiria išaugusias elektros energijos sąnaudas.

Reikėtų priminti, kad elektros energijos kaina buitiniams vartotojams yra reguliuojama. Dauguma vartotojų, pasirinkę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlomą standartinį planą, už elektros energiją šiemet moka 11,3 ct už kilovatvalandę.

Tadas Povilauskas. Teks susitaikyti – už elektrą mokėsime brangiau
© DELFI / Orestas Gurevičius

Nustatyta didmeninė elektros kainos dalis 2018 metams yra maždaug 3,4 ct už kilovatvalandę, tad didmeninės kainos dalis sudaro trečdalį galutinės kainos. Tačiau jau dabar aišku, kad šiemet didmeninė elektros kaina bus bent 1 ct didesnė, negu nustatyta šiems metams, tad pagal galiojančius įstatymus vartotojams reikės kompensuoti ESO šiemet patiriamas didesnes, negu planuota, elektros energijos įsigijimo sąnaudas.

Žmonės priprato prie mažėjusios elektros kainos tendencijų, tad žinią apie jų kėlimą sutiks neigiamai. Vargu ar žmones paguos faktas, kad didmeninė elektros kaina augo visame regione (ir Baltijos, ir Šiaurės šalyse), todėl su didesnėmis sąskaitomis už elektrą veikiausiai susidurs visų šių šalių gyventojai.

Žmonės priprato prie mažėjusios elektros kainos tendencijų, tad žinią apie jų kėlimą sutiks neigiamai. Vargu ar žmones paguos faktas, kad didmeninė elektros kaina augo visame regione (ir Baltijos, ir Šiaurės šalyse), todėl su didesnėmis sąskaitomis už elektrą veikiausiai susidurs visų šių šalių gyventojai.
Tadas Povilauskas

Priežasčių, kodėl pastaraisiais mėnesiais elektros kaina biržoje ūgtelėjo, yra kelios.

Pirma, vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių baseinuose dėl sausų orų yra mažesnis negu prieš metus.

Antra, laikinai buvo išjungta daugiau, negu planuota, atominių elektrinių blokų Švedijoje ir Suomijoje (įdomu tai, kad šiltesnis, negu įprasta, Baltijos jūros vanduo, kuriuo mėgavosi poilsiautojai, buvo per šiltas atominių elektrinių blokams aušinti, tad už klimato pokyčius teks mokėti didesne elektros kaina).

Trečia, vidutinė gamtinių dujų kaina didmeninėje rinkoje šiemet yra ketvirtadaliu didesnė negu prieš metus. Ketvirta, apyvartinių taršos leidimų kaina ūgtelėjo beveik keturis kartus. Beje, kaltinti nuo rugpjūčio vidurio taisomos „NordBalt“ jungties dėl elektros brangimo Lietuvoje negalima, nes apskritai kelias dienas rugpjūčio pabaigoje didmeninės elektros kaina Lietuvoje buvo netgi mažesnė negu Švedijos ketvirtojoje zonoje.

Lietuvoje pagaminama tik trečdalis visos reikalingos elektros energijos, o likusią importuojame, tad mes esame tiesiogiai priklausomi nuo elektros kainą lemiančių veiksnių aplinkinėse šalyse, įskaitant ir Rytų kaimynes. Beje, elektros kaina dienos metu Lenkijoje dar didesnė, todėl elektra per „LitPol Link“ jungtį dieną įprastai teka Lenkijos kryptimi.

Kad ir ką kalbėtume apie energetinį saugumą, neveikiant „NordBalt“ jungčiai, elektros srautai iš Karaliaučiaus srities ir Baltarusijos sudaro du trečdalius viso elektros importo į Lietuvą. Kainos Lietuvoje galėtų mažėti dėl stipresnio vėjo, tačiau jis šiais metais irgi buvo silpnesnis.

Dabartinė padėtis elektros rinkoje rodo, kokią įtaką elektros kainai turi laikinai išjungti keli atominių elektrinių blokai Švedijoje ir Suomijoje. Tad jeigu švedai laikysis pažadų uždaryti du atominių elektrinių blokus jau 2020 metais, pigios elektros rinkoje jau netrukus sumažės ir nelaikinai.

Beje, atsinaujinantys energetikos ištekliai dar negali užtikrinti konkurencingos elektros kainos. Žinoma, saulės energetikos įrenginiai sparčiai pinga, tad lūkesčiai dėl jų didesnės įtakos regionui yra nemaži. Galiausiai padidėsiančios elektros kainos vartotojams Lietuvoje gali paskatinti populistines kalbas, kad be baltarusiškos ir rusiškos elektros vis tiek neišsiversime, tad konkurencingų gamybos pajėgumų didinimas šalyje turi būti strateginė užduotis Lietuvoje.

Elektros kaina Lietuvoje yra trečia pagal mažumą Europos Sąjungos šalyse, tad dar labiau susispausti ir atrasti elektros energetikos sektoriui šaltinių, kaip neleisti kitąmet didėti galutinei elektros kainai, bus sudėtinga.

Daug veiksnių, kurie lėmė elektros brangimą biržoje, gali būti išties trumpalaikiai, tad elektros kaina didmeninėje rinkoje kitąmet veikiausiai vėl bus mažesnė, tačiau buitiniams vartotojams 2019 metais teks už elektrą mokėti bent keliais procentais daugiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (1)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (3)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Tadas Povilauskas. Įžengus į pasiruošimo Kalėdoms karštinę nereikia užsimiršti

Metų pabaiga yra sėkmingiausias prekybininkams laikotarpis. Tą rodo ne tik Statistikos...

Vitalijus Kuodis: Politika ir verslas Lietuvoje: kaip šuo su kate ar vis dėlto vilties yra? (4)

Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų...

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie išvados, kad DK 217...

Top naujienos

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (649)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (192)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (333)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (1591)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Orai: snigs beveik visur (2)

Artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems pamažu nykstantis ciklonas. Ketvirtadienį dangus...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (501)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...

Theresa May atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo (66)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė trečiadienį vakare atlaikė balsavimą dėl...

Grybauskaitė: skambinau ir Petrauskienei, ir Skverneliui, tačiau premjeras žadėjo susitvarkyti pats (330)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susirūpinusi dėl etatinio mokėjimo reformos ir siūlė pagalbą...

„Olympique“ paskutinis pro pūgą prasibrovė į Čempionų lygos aštuntfinalį

UEFA Čempionų lygoje baigėsi grupių etapas. Trečiadienį buvo likęs tik vienas nežinomasis –...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (43)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...