aA
Praėjusiais metais nedarbo lygis, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, šalyje nelauktai ūgtelėjo – vidutinis metinis nedarbo lygis 2019 metais buvo 6,3 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis negu 2018 metais. Kodėl tai nustebino? Pirmiausia todėl, kad 2019 metais ekonomika sparčiai augo, dirbančių asmenų skaičius padidėjo, o pranešimų apie atleidžiamus grupės darbuotojus buvo. Antra, ir Latvijoje, ir Estijoje nedarbas praėjusiais metais smuko. Estijoje vidutinis metų nedarbas sumažėjo net iki 4,4 procento. Trečia, vidutinis registruotas nedarbas, kurį apskaičiuoja Užimtumo tarnyba, 2019 metais truputį sumažėjo.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Galbūt ne visi žino, kad vienas iš metodų, kaip Statistikos departamentas surenka duomenis apie gyventojų užimtumą, jeigu „Sodroje“ nėra duomenų apie einamas pareigas, yra namų ūkių apklausos – kas ketvirtį apklausiami 8 tūkst. namų ūkių.

Apklausiant gyventojus atsiranda imties paklaida. Istoriškai apie penktadalis respondentų neatsako, o ir tų, kurie atsako, atsakymus ne visada reikėtų priimti už gryną pinigą. Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais vidutiniškai šalyje buvo 92 tūkst. bedarbių, arba 1,9 tūkst. daugiau negu prieš metus, bet toks pokytis paprasčiausiai patenka į paklaidos intervalą.

Nepaisant to, negalima ignoruoti pastarųjų ketvirčių Statistikos departamento darbo rinkos duomenų, nes labai panašu, kad prasidėjo nedarbo mažėjimo tendencijos minutės pertraukėlė, kuri gali ir užsitęsti. Beje, nors naujausi Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad vasario 1 dieną Lietuvoje buvo registruota 157,8 tūkst. bedarbių, arba 1,8 tūkst. mažiau negu prieš metus, toks pokytis yra minimalus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad ketverius metus pirmą metų mėnesį bedarbių skaičius šalyje svyruoja nuo 155 iki 160 tūkst. asmenų.

Ši statistika vis dar slepia tam tikrus niuansus. Kai kurie iš oficialių bedarbių iš tiesų yra užimti žmonės – vykdo savarankišką veiklą be verslo liudijimo ar veiklos pažymos.
Tadas Povilauskas

Tai reiškia, kad per ketverius metus, nors ekonomika sparčiai augo, registruotų bedarbių šalyje visai nesumažėjo. Tačiau ir ši statistika vis dar slepia tam tikrus niuansus. Kai kurie iš oficialių bedarbių iš tiesų yra užimti žmonės – vykdo savarankišką veiklą be verslo liudijimo ar veiklos pažymos. Antra, Darbo kodekso pokyčiai nuo 2017 metų vidurio paskatino nedirbančius asmenis tapti registruotais bedarbiais Lietuvoje. Tą rodo ir Užimtumo tarnybos pateikiamo registruoto nedarbo ir Statistikos departamento apskaičiuojamo nedarbo Baltijos šalyse skirtumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje paskutinį 2019 metų ketvirtį vidutinis registruotas nedarbas buvo 8,3 proc., o Estijoje – 5,1 procento. Statistikos departamentų apskaičiuojamas vidutinis nedarbas atitinkamai Lietuvoje buvo 6,4 proc., o Estijoje – 4,1 procento. Lietuvoje skirtumas tarp skirtingai apskaičiuojamų nedarbo rodiklių buvo 1,9 proc., Estijoje – 1 procentas.

Tokią pat dalį žmonių išlaikyti darbo rinkoje jiems senstant bus dar sudėtingiau ir kartu svarbiau.
Tadas Povilauskas

Naujausi Užimtumo tarnybos duomenys prislopina dažnai kartojamą viešojoje erdvėje mintį, kad nedarbas mažesnėse Lietuvos savivaldybėse stagnuoja, o didžiausiose yra istoriškai mažas. Vilniuje registruotas nedarbas ūgtelėjo nuo 7,4 iki 7,8 proc., Kaune – nuo 9,1 iki 9,4 proc., o Panevėžyje – nuo 7,8 iki 8,4 procento. Visoje šalyje nedarbo lygis liko toks pat kaip ir prieš metus – 9,2 procento. Todėl nedarbo problema yra aktuali visoms savivaldybėms, sostinei taip pat.

Didieji miestai irgi susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis – Lietuvos darbo jėga tampa vis vyresnė, ne visi darbuotojai artėjant pensiniam amžiui yra linkę pasilikti darbo rinkoje. Darbo jėgos aktyvumas tarp 55–64 metų žmonių praėjusių metų pabaigoje mažėjo, priešingai negu tarp 25–54 metų žmonių. Tokią pat dalį žmonių išlaikyti darbo rinkoje jiems senstant bus dar sudėtingiau ir kartu svarbiau. Jau dabar išskaidžius Lietuvoje gyventojus pagal amžių į penkerių metų intervalus, gausiausia yra 55–59 metų žmonių grupė. Per artimiausius kelerius metus gausiausia taps 60–64 metų žmonių grupė, todėl nenuostabu, kad ir darbdaviai tam turi ruoštis.

Senstanti visuomenė yra viena ir iš imigracijos į šalį priežasčių, nes atvykstantys darbuotojai iš trečiųjų šalių dažniausiai yra jaunesni negu 50 metų asmenys, kurie statybų ar pramonės darbuose labiau pageidaujami. Kita vertus, sostinėje vis dar sparčiai auga paslaugų bendrovės, veikiančios IT ar finansų sektoriuje, tačiau jose dominuoja jaunesnio amžiaus darbuotojai, nes vyresnių asmenų, turinčių reikalingų žinių ir įgūdžių, nėra daug. Beje, jaunimui taip pat nėra visur vienodai lengva įsidarbinti – kaimiškose vietovėse 15–24 metų žmonių nedarbas paskutinį metų ketvirtį buvo beveik 20 procentų.

Darbo rinkos problemas rodo ir tai, kad, nepaisant palyginti didelio nedarbo, laisvų darbo vietų skaičius šalyje 2020 metų sausį buvo didžiausias nuo 2009 metų ekonomikos nuosmukio. Problemų kyla ne dėl darbuotojų paklausos, o dėl jų pasiūlos. Statistikos departamento ir kitų institucijų atliekamos įmonių apklausos nerodo, kad darbdaviai šiemet mažintų darbuotojų skaičių šalyje.

Darbo rinkoje, jei nėra staigios krizės, pokyčiai greitai nevyksta. Todėl šiais metais ir toliau rinkoje išliks tie patys iššūkiai.
Tadas Povilauskas

Praėjusiais metais taip pat samdomų darbuotojų skaičius išaugo. Labiau augo darbuotojų iš trečiųjų šalių negu dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje jau nustojo didėti sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius. Ir tai yra aiškus požymis, kad dar nepatvirtintas Mobilumo paketas jau daro neigiamą įtaką šiam sektoriui Lietuvoje. Šiame sektoriuje dirbančių užsieniečių skaičius šiemet nebedidės, bet ir toliau darbuotojų iš trečiųjų šalių pageidaus statybų, pramonės ir maitinio bei apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Nedarbas šiemet šalyje turėtų likti panašus kaip ir praėjusiais metais, o užimtųjų skaičius dar truputį padidėti. Darbo rinkoje, jei nėra staigios krizės, pokyčiai greitai nevyksta. Todėl šiais metais ir toliau rinkoje išliks tie patys iššūkiai: į darbo rinką įsilies dar mažiau jaunų žmonių, augs priešpensinio amžiaus asmenų skaičius ir didės darbuotojų iš trečių šalių skaičius. Daugiau jaunų žmonių Lietuvoje neatsiras, bet ką valdžia ir verslas gali padaryti artimiausiu metu, norėdami išlaikyti nemažėjantį darbuotojų skaičių šalyje, tai padėti vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti norą ir galimybes likti darbo rinkoje kuo ilgiau.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neringa Ivanauskienė. Staigus kritimas prasidėjo – kaip po jo galėsime atsigauti? (11)

Įpusėjo antroji naujos realybės savaitė Lietuvoje. Didelės visuomenės dalies karantinavimas,...

Mariana Sueldo. Virtualios komandos – ne tik krizinės situacijos sprendimas (1)

Dėl koronaviruso didžiajai Lietuvos daliai persikėlus dirbti į namus, dauguma organizacijų...

Renata Cibulskienė. Karantinas ginčų dėl vaikų nestabdo (1)

Lietuvai gyvenant karantino sąlygomis, ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su...

Tadas Gudaitis. Rinkose pučiant nerimo vėjams − kaupiantiems pensijai dvi geros žinios (7)

Per pastarąsias kelias savaites didelių išbandymų atnešęs koronavirusas gerokai supurtė...

Laurynas Narvydas. Obligacijos: kaip jas panaudoti verslo finansavimui? (1)

Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną buvo apribota notarų veikla. Tai...

Top naujienos

Psichoterapeutas: jei situacija tęsis dar 6 savaites, bus kardinalių socialinių pokyčių (643)

Nors pandemija palies visas gyvenimo sritis, ypatingą svarbą turi kintanti socialinė...

Niūri britų mokslininkų prognozė: mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti sukrečiantis JAV ekspertas: aukų šalyje gali būti iki 200 tūkst. (269)

Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai...

Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti dar 23 COVID-19 atvejai: bendras skaičius – 460 (392)

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar...

Mėnesio prognozė: po anomaliai šilto kovo balandis bus itin kontrastingas (39)

Artėjantis balandis gali būti itin permainingas, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...

Pokyčiai darbovietėje: 5 patarimai, kaip elgtis vadovui, kad virusas atneštų mažiau nuostolių (22)

Kol kas nėra visiškai aišku, kokiu mastu COVID-19 plitimas paveiks mūsų socialinį gyvenimą ir...

Klaipėdos ligoninės vadovas: palatų sergantiems koronavirusu netrukus gali nebeužtekti (320)

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis sako, kad jau kitą savaitę...

Trumpas: JAV nemokės už Britanijos princo Harry ir jo šeimos apsaugą (59)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis neketina apmokėti...

Dirbtinis intelektas plinta žaibiškai: ar sulauksime, kad žmones pakeis robotai? (43)

Kada pasiteisina investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir kada reikia imtis kitų priemonių,...

Vilniuje nusileido lėktuvai su lietuviais iš Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (267)

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido lėktuvai su Lietuvos piliečiais iš Tenerifės,...

14-oji karantino diena. Tobuliausias ir skaniausias desertas (27)

Visi turime savo mėgstamiausią desertą, tai šį kartą supažindinsiu su savo mėgiamiausiu, kurį...

|Maža didelių žinių kaina