aA
Truputį daugiau negu pusė SEB grupės apklaustų verslo klientų Lietuvoje pasinaudojo nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms teikiamomis valstybės pagalbos priemonėmis. Tokių įmonių dalis yra gerokai didesnė negu Estijoje ir Latvijoje, kur valstybės parama pasinaudojo maždaug penktadalis ir dešimtadalis visų apklaustų bendrovių. Apklausos rezultatai patvirtina, kad valdžia Lietuvoje, teikdama paramą verslui sudėtingu metu, pasiekė daugiausiai verslo subjektų. Labai panašu, kad mūsų šalies valdžios suteiktas pagalbos mastas verslui kol kas yra didžiausias Baltijos šalyse.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Mokestinės pagalbos priemonės – populiariausios

Pagal populiarumą ir pagalbos verslui dydį Lietuvoje išsiskiria mokestinės pagalbos priemonės. Pagal naujausius duomenis, mokestinių nepriemokų dėl COVID-19 suma pasiekė beveik 782 mln. eurų, o sudarytų mokestinių paskolų vertė artėja prie 100 mln. eurų. Iš viso mokesčių mokėtojų, kuriems laikinai atidėtos mokestinės prievolės, yra 64 tūkst., arba beveik ketvirtadalis visų mokesčių mokėtojų juridinių asmenų. Tiesa, laikotarpis, kai „Sodra“ neskaičiuoja įmonių skolų ir netaiko sankcijų įmonėms dėl mokesčių nesumokėjimo, jau baigėsi, tačiau mokesčių mokėtojai, įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, iki ekstremalios situacijos pabaigos ir du mėnesiai po jos tebėra atleidžiami nuo delspinigių, neišieškomi mokesčiai (PVM, gyventojų pajamų, pelno mokesčio).

Tikimybė, kad ekstremali situacija šiemet bus atšaukta, yra labai maža, todėl įmonės ir toliau naudosis šia likvidumą verslui suteikiančia priemone. Visgi bendrovėms nederėtų pamiršti, kad nesumokėtus mokesčius reikės grąžinti, todėl rengiant ateinančių kelerių metų biudžetą būtina įvertinti šaltinius, iš kurių reikės grąžinti mokestinę skolą. Ši valdžios pagalbos priemonė yra viena iš svarbiausių biudžeto pajamų nesurinkimo kaltininkių. Pavyzdžiui, per septynis šių metų mėnesius nacionalinio biudžeto pajamos buvo 400 mln. eurų, arba 6,4 proc. mažesnės negu prieš metus. Tačiau metinis pokytis būtų teigiamas, jeigu įvertintume, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai ir muitinei įmonių nepriemoka dėl COVID-19 per šį laikotarpį siekė 631 mln. eurų. Įmonės anksčiau ar vėliau sumokės nesumokėtus mokesčius, kurie ateityje papildys biudžetą, priešingai negu įvairios subsidijos, kurios yra negrįžtamos biudžeto išlaidos.

Latvijoje tokia mokestinės pagalbos priemonė taip pat taikoma iki metų pabaigos, tačiau nustatyti kitokie kriterijai, sudarantys galimybę įmonėms išvengti delspinigių ir išieškojimo. Matyt, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daug mažiau įmonių pasinaudojo tokia galimybe pasididinti apyvartines lėšas. Tą rodo ir šalies biudžeto pajamų pokytis – nors Latvijos ekonomika per metus smuko gerokai daugiau negu Lietuvos, biudžeto pajamos per septynis šių metų mėnesius buvo tik 2 proc. mažesnės negu prieš metus.

Darbo vietų išsaugojimo priemonė pasiteisino visose Baltijos šalyse

Kita priežastis, lėmusi, kad daugiau negu pusė Lietuvos įmonių teigė pasinaudojusios valstybės parama, yra susijusi su nuo COVID-19 nukentėjusioms mikroįmonėms suteiktomis subsidijomis. 34 tūkst. Lietuvos įmonių, kuriose dirba iki 10 žmonių, be didesnių pastangų gavo 92 mln. eurų vienkartinę subsidiją. Nors tai ir nėra didelė suma, tenkanti vienai įmonei, tai buvo labai efektyviai administruojama priemonė, o pati subsidija susieta su įmonių sumokėtais mokesčiais. Tokios vienkartinės išmokos kitose Baltijos šalyse nebuvo.

Dar viena labai svarbi valdžios skatinimo priemonių grupė, bendra visoms Baltijos šalims, yra susijusi su darbo vietų išsaugojimu, kai valdžia arba kompensavo dalį darbdaviams patirtų išlaidų už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova, arba tiesiogiai mokėjo kompensacijas tokiems darbuotojams. Lietuvoje šia priemone balandį, kai buvo pasiektas prastovų pikas, pasinaudojo beveik 24 tūkst. įmonių. Iš viso nuo programos pradžios jau išleista 154 mln. eurų. Tiesa, dabar darbdaviai naudojasi subsidijų po prastovų priemone, kuriai vien per mėnesį išleista 87 mln. eurų ir kuri dar pareikalaus nemažų biudžeto finansinių išteklių.

Latvijoje subsidijos darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova, nustotos mokėti birželį. Joms šalies valdžia išleido 54 mln. eurų. Tiesa, iki metų pabaigos darbdaviai galės gauti subsidijas už registruoto bedarbio įdarbinimą. Estijoje subsidijos už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova, baigtos mokėti taip pat birželį, o šalies valdžia buvo dosniausia – tam išleido 257 mln. eurų. Ši priemonė pasiteisino visose Baltijos šalyse, todėl vėl taps vienu svarbiausiu įrankiu valdžiai padedant darbo rinkai, jeigu vėl pradės augti darbuotojų, esančių prastovose, skaičius.

Verslai Lietuvoje – aktyviausi paramos priemonių naudotojai

SEB grupės verslo klientų apklausa atskleidė, kad 7 proc. įmonių Lietuvoje pasinaudojo valstybės įstaigos „Invega“ administruojamomis priemonėmis, kai tik 1 proc. apklaustų bendrovių Latvijoje ir Estijoje naudojosi savo šalių atitinkamų įstaigų „Altum“ ir „KredEx“ pagalbos priemonėmis. Panašu tai, kad „Invega“ Lietuvoje buvo atsakinga už daug didesnį verslui palankių priemonių paketo administravimą, todėl ir daugiau negu kitose Baltijos šalyse įmonių turėjo reikalų su tokiomis įstaigomis, kaip „Invega“. Pavyzdžiui, nuomos mokesčio kompensacija pasinaudojo 2,4 tūkst. įmonių, paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui jau gavo 3,5 tūkst. įmonių. Estijoje įstaigos „KredEx“ teikiamas valstybės paskolas verslui gavo tik apie 100 bendrovių.

Apklausa parodė, kad daug daugiau įmonių Lietuvoje negu Latvijoje ar Estijoje ir artimiausiu metu ketina naudotis valdžios paruoštomis ekonomikos skatinimo priemonėmis. Galima įtarti, kad tai labiausiai susiję su tuo, kad Lietuvoje yra likę daugiau ekonomikos skatinimo priemonių, kuriomis verslas gali pasinaudoti, nors ekonomikos smukimas Lietuvoje antrą ketvirtį buvo mažiausias tarp Baltijos šalių ir bent kol kas ūkis atsigauna gana smarkiai. Tiesa, valstybės pagalbos poreikis vėl greičiausiai išaugs paskutinį metų ketvirtį, kai su sunkumais susidurs kai kurie ekonomikos sektoriai.

Finansinių išteklių valdžios sektorius tikrai turi – liepos pabaigoje centrinė valdžia iždo sąskaitoje turėjo 5,3 mlrd. eurų (iš jų 1,1 mlrd. eurų skirta kitų metų euroobligacijoms išpirkti), o dar 3,1 mlrd. eurų valdžios sektorius laikė Lietuvos kredito įstaigose. Kita vertus, tai, kad finansinių atsargų yra per akis, gali ir toliau valdžios sektoriui kelti pagundą naudoti jas pernelyg neskaičiuojant naudos.

SEB grupė verslo klientų apklausą atliko rugpjūčio pradžioje. Iš viso buvo apklausta 1001 Lietuvos, 432 Latvijos ir 1 133 Estijos įmonės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nerijus Mačiulis. Ką rodo beveik rekordinis Lietuvos BVP augimas? (7)

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu...

Rolandas Rodzis. Įpusėjus vasarai – nauji rekordai akcijų rinkose nepaisant delta atmainos

Nepaisant pasaulyje sparčiai plintančios viruso delta atmainos, akcijų rinkose vyrauja pozityvios...

Andrius Barštys. Atsigavusią komercinio NT rinką tramdo brangstančios žaliavos

Pirmąjį šių metų pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto ( NT ) projektus...

Donatas Lapinskas. Naujieji Statybos įstatymo pakeitimai dubliuos vietos savivaldos ir Statybos inspekcijos funkcijas

Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalios nauja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės...

Tautvydas Pipiras. Lietuva trypčioja startuolių reitinge

StartupBlink arba kitaip – startuolių ekosistemos indeksas, remiantis kruopščiai parengta...

Top naujienos

Iš partijos išmestas Tomilinas: su manim susidorojo

Parlamentaras Tomas Tomilinas sako, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS )...

Nusprendė, kad gana: LVŽS išmetė Tomiliną iš partijos Karbauskis: Tomilinas keistis nesutinka (159)

Bandymas iškelti savo kandidatūrą valstiečių“ pirmininko rinkimuose ir konfliktai su partijos...

NVSC ir ULAC vis dar neturi vadovų: norinčių už tokius atlyginimus neatsiranda (57)

Nuo kovo 1 dienos, kuomet iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo pareigų buvo...

Stambieji „Panevėžio kelių“ akcininkai švenčia pergalę, o buvęs vadovas papasakojo apie privatų lėktuvą (18)

Ketvirtadienį įvykusiame neeiliniame susirinkime 81,46 proc. „Panevėžio kelių“ akcininkų...

Rūdninkų gyventojas: su mumis ilgai gražiai kalbėjo – ir vėl apgavo (655)

Rūdninkų miestelio gyventojai – pasipiktinę. Jų teigimu, valdžia nesilaiko duoto žodžio...

Žirmūnuose planuojamas naujas daugiabutis sukėlė gyventojus ant kojų: nesupranta, kodėl pasirinkta tokia vieta (110)

Žirmūnų gyventojai šiuo metu išgyvena neramias dienas: žmonės socialiniuose tinkluose dalinasi...

Tokijo olimpinės žaidynės trumpai truko ir Lietuvos trišuolininkei – finalas buvo nepasiekiamas (1)

Dar vienos žaidynių debiutantės iš Lietuvos – trišuolininkės Dianos Zagainovos pasirodymas...

Orijus Gasanovas: Klaipėda man – antras miestas Lietuvoje pagal mielumą (4)

Žinomas Lietuvos žurnalistas, TV laidų vedėjas, keliautojas bei nuomonės formuotojas Orijus...

Edita Rouge | D+

Bendravimas prie pietų stalo kai kuriems net pakerta kojas – kas paskatina tokią liguistą baimę?

Ko gero, mums net į galvą neateitų, kad yra toks sutrikimas kaip deipnofobija (angl. deipnophobia...