aA
Po savaitės prasideda vasara – aktyviausias turizmo sektoriui metų laikas. Šiemet jis bus kitoks – veikiausiai turistų iš užsienio bus tiek, kiek jų atvyks iš Latvijos ir Estijos. Keliautojų iš mūsų Baltijos sesių bus daugiau tik tada, jeigu visi įdėsime daugiau pastangų ir investicijų kviesdami juos aplankyti mūsų šalį. Galbūt dar pavyks išvysti turistų ir iš Lenkijos, tačiau iki to dar reikia sulaukti palankių Lenkijos ir Lietuvos valdžios sprendimų. Kurortuose įsikūrusioms apgyvendinimo įstaigoms padės išaugsiantis poilsiaujančių lietuvių skaičius, tačiau Vilniaus apgyvendinimo įstaigoms vasara ir visi likę metai ir be verslo, ir be atostogaujančių užsienio turistų bus labai sudėtingi.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Užsienio turistai Baltijos šalių turizmo šiemet nebemaitins

Lietuvoje visada skųsdavomės, kad neišnaudojamos turizmo sektoriaus galimybės – jame pastaraisiais metais buvo sukuriama apie 3 proc. šalies BVP, o tiesiogiai ir netiesiogiai dirba 50 tūkst. gyventojų. Likimo ironija, tačiau koronaviruso protrūkio sukelta krizė labiausiai smogė keliautojų mėgstamoms šalims, kuriose turizmo įtaka ekonomikai gerokai didesnė. Mūsų Baltijos sesėms koronaviruso proveržio įtaka ekonomikai gali būti didesnė negu Lietuvoje vien dėl to, kad Latvijoje turizmo sektorius sukuria apie 4,5 proc., Estijoje – net 8 proc. šalies BVP. Pastaroji šalis ypač priklauso nuo suomių turistų – vien apgyvendinimo įstaigose trečdalį visų nakvynių sudaro Suomijos keliautojų nakvynės. Estijoje užsienio turistai išleidžia netgi daugiau negu užsienio turistai Lietuvoje (nepamirškime, kad Estijoje gyventojų daugiau nei du kartus mažiau negu Lietuvoje).

Ne mažiau svarbus rodiklis yra skirtumas tarp to, kiek pinigų išleidžia užsienio turistai šalyje ir šalies gyventojai užsienyje. Visose Baltijos šalyse šis skirtumas yra teigiamas, t. y. mes truputį daugiau uždirbame iš užsienio turistų, negu patys išleidžiame keliaudami. Mokėjimų balanso duomenys rodo, kad 2019 metais skirtumas buvo 111 mln. eurų, Latvijoje ir Estijoje – kiek didesnis. Beje, skirtumas tarp gautų iš užsienio turistų ir išleistų lietuvių turistų užsienyje pinigų buvo neigiamas tik per 2008–2009 metų ekonomikos nuosmukį, kai Lietuvoje užsieniečių kelionių išlaidos smuko gerokai labiau negu lietuvių užsienyje.

Suprantama, turizmo sektoriaus atstovų Lietuvoje neguodžia pasvarstymai apie tai, kad sektorius yra mažesnis negu kitose Baltijos šalyse. Viešbučiuose užsieniečių nakvynės sudaro apie 60 proc. visų nakvynių. Vilniuje ši dalis yra didesnė – daugiau negu 80 proc., o pajūryje mažesnė – mažiau negu 40 procentų. Mažai tikėtina, kad epidemiologinė padėtis taip greitai pagerės, kad nebeliks jokių teisinių kliūčių vasarą atvykti užsienio turistams ir kad patys gyventojai iš mūsų turizmo rinkai svarbiausių šalių – Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos ar Rusijos – veršis į Lietuvą.

Laikas prisiminti Baltijos kelio draugystę?

Statistika rodo, kad pastaraisiais metais vis daugiau Latvijos ir Estijos gyventojų keliauja į Lietuvą, ir tai tikrai nėra vien tik augančių verslo kelionių pasekmė, nes didėjo nakvynių skaičius ne tik Vilniuje, bet ir didžiausiuose šalies kurortuose. Estijos piliečių nakvynių viešbučiuose skaičius per penkerius metus padidėjo beveik 40 proc., Latvijos piliečių – 55 procentais. Lietuvių kelionės į Latviją ir Estiją taip pat augo labai sparčiu tempu. Baltijos šalių ekonominė padėtis per praėjusius kelerius metus sparčiai gerėjo. Yra įprasta, kad, gerėjant finansinei padėčiai, gyventojai daugiau ir keliauja. Ypač kelionės tarp artimiausių kaimynių tampa gera proga ištrūkti iš savo šalies trumpam neišleidžiant daug pinigų.

Tačiau estų ir latvių nakvynių skaičius sudaro vos 10 proc. visų užsieniečių nakvynių viešbučiuose. Nerealu, kad estų ir latvių kelionės šiais metais į Lietuvą išaugtų keliais kartais ir taip padėtų visiškai sušvelninti apgyvendinimo įstaigų pajamų smukimą. Tačiau tikimybė, kad estų ir latvių kelionių į Lietuvą skaičius šią vasarą sparčiai augs, yra didelė, bet tam reikia įdėti ir pastangų. Kaip ir lietuviai, – didelio pasirinkimo, kur keliauti šią vasarą, mūsų kaimynai neturės, tačiau greičiausiai dauguma rinksis atostogas savo šalyje. Todėl labai svarbu įvairiais kanalais pasiekti kiekvieną latvį ir estą bei sudominti jį Lietuva kaip alternatyvia atostogų vieta.

Kaip ir anksčiau šią vasarą Baltijos šalių gyventojų dėmesio daugiausiai sulauks Latvija. Pirmiausia dėl to, kad iki jos estui ar lietuviui arčiau negu estui iki Lietuvos ar lietuviui iki Estijos. Antra, jau ir anksčiau Latvijos pajūris buvo mėgstamas lietuvių dėl gerokai ilgesnės jūrų pakrantės ir didesnio pasirinkimo. O šiemet, tikėtina, užsipildžius Lietuvos pajūriui lietuviais, ieškantys pigesnės alternatyvos, ypač savaitgaliais, dar drąsiau rinksis keliones į Latvijos pajūrį.

Daugiausia vilčių bent jau turizmo sektorius kurortuose deda į vietos gyventojų turizmo šuolį šių metų vasarą. Lūkesčiai yra pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad praėjusių metų antrą ir trečią ketvirtį kelionių organizatoriai pardavė kelionių paketus daugiau negu 300 tūkst. gyventojų, ir bent dalis jų, kurie šiemet negalėjo ar negalės išvykti atostogų į užsienį, norės praleisti atostogas ne namuose, o prie jūros, Druskininkuose, Birštone, kituose kurortiniuose miestuose ar kaimo sodybose. Tačiau reikia nepamiršti ir to, kad gyventojų finansinė padėtis nuo koronaviruso proveržio nukentėjo, todėl noras ir galimybės išlaidauti bus kiek kuklesnės. Galiausiai nemažą įtaką ir vietinio turizmo aktyvumui turės vasaros orai – tikėkimės, kad šiemet orai bus palankūs turizmo sektoriui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
2.0000

Donatas Lapinskas. Suderintų statybos projektinių pasiūlymų keitimas: ar reikia viešinti iš naujo?

Tikriausiai niekas nesiryš ginčytis, kad nekilnojamojo turto statybos – kompleksiškas ir ilgas...

Daiva Mikučionienė. Pagrindiniai sumanios tekstilės ir dėvimosios elektronikos keliami iššūkiai bei perspektyvos

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su sąvokomis „sumanioji tekstilė “, „e- tekstilė...

Martynas Janėnas. Mediena išplaukė už Atlanto: ar Lietuvos statybas ištiks apokalipsė? (1)

Apokalipsė – tai pasaulio pabaiga. Ar Lietuvos statyboms atėjo galas, jos sustos, nors ką tik...

Laura Mociūnaitė. Infliacija Lietuvoje grįžta į priešpandeminį lygį (1)

Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje paspartėjo –...

Nerijus Mačiulis. Kada kils palūkanų normos? (17)

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų...

Top naujienos

Po konflikto su įsižeidusia policininke – prarasti dveji metai ramybės: tai buvau matęs tik filmuose (381)

Automobilių spūstyje į konfliktinę situaciją su Vilniaus apskrities policijos tyrėja...

Seime – užmojis nuo stambiųjų ūkininkų nubraukti milijonus: numatyta išmokų riba galiotų įskaičiuojant ir tolimus giminaičius (288)

150 tūkstančių eurų, ir ne daugiau – į tokias maksimalias pagrindines tiesiogines išmokas...

Kruvina naktis Izraelyje: paleista daugiau kaip 300 raketų, sužeistieji ištraukti iš rūkstančių pastatų griuvėsių įspėjo: abi šalys juda „visapusiško karo link“ (139)

Palestiniečių kovotojai ir Izraelio kariuomenė anksti trečiadienį apsikeitė intensyviausia per...

Lietuvoje – 1230 naujų koronaviruso atvejų, 3 mirtys (3)

Praėjusią parą šalyje nustatyta 1230 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė...

Daugiau nei pusę būstų lietuviai nuperka be paskolų: pinigus neša tiesiog lagaminėlyje (138)

NT pirkimo karštinei neslūgstant, yra pirkėjų, kurie būstą perka nuosavomis lėšomis, t.y,...

SAM artimiausiu metu priims sprendimą, ar riboti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina (30)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) artimiausiu metu ketina priimti sprendimą, ar gamintojo...

Arūnas Spraunius | D+

Kremlius nusitaikė į Juodąjį žemyną: čia jau darbuojasi rusų „sėkmės kariai“

Gegužės 4-ąją Prancūzijos tarptautinis radijas RFI informavo apie rusų karinių samdinių...

Pergalingame „Pacers“ mače – Sabonio trigubas dublis ir naujas karjeros rekordas (7)

NBA čempionate antradienį naktį Indianos „Pacers“ (33/36) namų arenoje 103:94 (26:33, 25:29,...

Giedrė Balčiūtė | D+

Viskas, ką norėjote žinoti apie antikūnus: kur, už kiek ir kada išsitirti bei koks kiekis yra pakankamas?

Koronaviruso pandemija žmones paskatino daugiau domėtis ne tik COVID-19 liga ir apsisaugojimo...