aA
Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“, „plėstis“, „kilti“. Darosi sudėtinga prisiminti, kad kalbant apie ekonomiką dažnai vartojami ir tokie žodžiai kaip „mažėti“, „smukti“ ar „leistis“. Tikimės, kad 2019 metais pastarųjų žodžių komentuojant ekonomikos procesus neprireiks, tačiau panašu, kad vis daugiau teks kalbėti apie lėtesnį augimą ar kuklesnę plėtrą. Nors kai kurie žmonės teigia, kad perspėjimai apie artėjančius sunkesnius laikus tėra tuščios kalbos, kuriomis gąsdinami gyventojai, matome, jog pasaulyje investuotojų noras rizikuoti yra sumažėjęs, o didesnis atsargumas atkeliaus ir iki Lietuvos.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

2018 metai buvo palankūs gyventojams ir verslui

Šie metai buvo dar vieni palankūs metai daugumai Lietuvos gyventojų ir bendrovių. Žinoma, daug problemų liko neišspręstų, tačiau vargu ar ateityje gyventojai ar verslininkai drįs teigti, kad 2018-ieji nebuvo geri. Šiais metais vidutinis nedarbas priartėjo prie 6 proc., vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didėjo beveik dešimtadaliu (~9,5 proc.), vidutinė senatvės pensija – beveik 12 proc., įmonių veiklos pelnas per tris ketvirčius išaugo 10 procentų.

Nors 2018 metais buvo įnirtingai ieškoma priežasčių, susijusių su augančiomis kainomis šalyje, šiuo metu Lietuvoje yra mažiausia Baltijos šalyse infliacija (vidutinė metinė infliacija šiemet tebus 2,6 proc.), o maisto produktų krepšelis išvis liko nepabrangęs. Verta paminėti ir tai, kad Konkurencijos taryba šiemet atmetė „Rimi“ ir „Palink“ jungtuves, o tai ženklas ir visoms įmonėms, kad Lietuvoje daug atidžiau, kaip beje ir visoje Europoje, bus žvelgiama į konkurenciją rinkoje mažinančius sprendimus.

Šiemet valdžia patvirtino dar vienas pensijų bei mokesčių reformas. Sumažinta darbo jėgos apmokestinimo našta, tačiau pabijota padidinti pajamas labiau apmokestinant turtą. Viešojoje erdvėje daugiau buvo kalbama apie toliau istoriškai mažą biudžeto pajamų ir BVP santykį, bei dažną surinktų biudžeto lėšų neefektyvų perskirstymą. Galiausiai daug drąsiau savo nuomonę reiškė ir valstybės sektoriaus darbuotojai. Nors didelio susidomėjimo Lietuvoje žinia apie mūsų šalies prisijungimą prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nesulaukė, narystė organizacijoje padės mūsų valstybei gauti ne tik begalę gerų rekomendacijų, bet ir didinti spaudimą jas įgyvendinant.

Lietuvos verslas šiais metais sėkmingai didino apsukas ir ėmėsi drąsių sprendimų. „Maxima Grupė“ išplatino didžiausią Baltijos šalių istorijoje privačios įmonės obligacijų emisiją tarptautinėse rinkose. Klaipėdos jūrų uoste prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės gruodžio pabaigoje švartavosi 400 metrų ilgio ir 19,5 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) galintis gabenti konteinervežis, apie kurio priėmimą mūsų uoste dar prieš metus beveik niekas nebūtų drįsęs svajoti. „Girteka Logistics“ įmonių grupė toliau užkariauja Vakarų rinkas ir jau valdo didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje. Tai tik keli plėtros pavyzdžiai, kurie rodo ir tai, kad esame vis labiau priklausomi nuo to, kaip sekasi Vakarų pasauliui.

Koks bus ekonomikos lėtėjimo tempas 2019 metais?

Finansų rinkos ir išankstiniai ekonominiai rodikliai išsivysčiusiose šalyse siunčia aiškią žinutę, kad ekonomikos augimas kitąmet lėtės, o svarbiausias klausimas yra, koks bus lėtėjimo tempas. Pavyzdžiui, toks rodiklis kaip 10 ir 2 metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas grėsmingai artėja prie nulio, o istorija rodo, kad, kai šis skirtumas tampa neigiamas, recesija JAV prasideda vidutiniškai po 16 mėnesių.

Tiesa, recesijos nei JAV, nei euro zonoje, nei kitąmet, nei 2020 metais dar nė viena svarbiausia tarptautinė institucija nesitiki. Europos Centrinis Bankas prieš kelias savaites pablogino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 2019 ir 2020 metams iki 1,7 proc. (2018 m. augimas sieks 1,9 proc.), tačiau toks augimo scenarijus grėsmės nekelia. Galima prisiminti, kad 2012 ir 2013 metais euro zonos BVP mažėjo, tačiau Lietuvos ekonomika sugebėjo augti sparčiau negu 3 procentais. Bet vargu ar tai įmanoma pakartoti artimiausiu metu, nes ir Lietuvos ekonomika, priešingai negu prieš penkerius metus, yra labiau įkaitusi.

Kitąmet darbuotojų derybinė galia bus vis dar didesnė, tačiau reikėtų daugiau taupyti

Darbo rinkoje darbuotojų derybinė galia bus vis dar didesnė negu darbdavių, todėl tikimės, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius kitąmet dar augs 7 proc. (po mokesčių augimas bus dar didesnis), daugiau didės algos valstybės sektoriaus darbuotojams. Kitąmet didės minimali mėnesio alga, vadinamieji vaiko pinigai, pensijos, tad su vartojimu susijusiam sektoriui 2019 metai dar bus gana neblogi. Žinoma, daug kas priklausys nuo vartotojų nuotaikų, nes žinome, kad Lietuvoje taupymo norma yra labai maža, tad, augant nerimui dėl ateities, būtų pravartu taupyti daugiau ir pristabdyti vartojimo augimą.

Kainos kitąmet neturėtų labai žnaibyti kišenių, tačiau nuo sausio 1 dienos maždaug 15 proc. buitiniams vartotojams brangstanti elektra ir gamtinės dujos darys neigiamą įtaką mažiausiai uždirbantiems gyventojams ir pensininkams. Gyvenamojo būsto rinkoje kainų augimas taip pat lėtės, o pirminėje Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje sandorių skaičius veikiausiai bus šiek tiek mažesnis.

Verslas turėtų ruoštis artėjančiai „Brexit“ atomazgai

Likus trims mėnesiams iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kol kas nėra paguodžiančių ženklų, kurie rodytų, kad kovo 30 dieną neprasidės chaosas Jungtinės Karalystės pasienyje. Racionalus protas garsiai šaukia, kad vienoks ar kitoks laikinas sprendimas, sušvelninantis prekybos apribojimus po „Brexit“ net ir Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES be jokio susitarimo, turėtų būti, tačiau istorija vėlgi moko, kad reikia ruoštis blogiausiam scenarijui.

Jeigu šiemet bendrovių augimą labiau stabdė ne paklausos, o pasiūlos kliūtys (darbuotojų, gamybos pajėgumo trūkumas), kitąmet padėtis kiek keisis. Tiesa, darbuotojų trūkumas ir darbo jėgos sąnaudos veikiausiai ir toliau bus vieni pagrindinių bendrovių iššūkių. 2019 metų pradžioje bendrovėms elektros sąskaitos bus gerokai didesnės negu prieš metus (priešingai negu gyventojai, verslas jau šiais metais mokėjo daugiau už elektros energiją), tačiau labai tikėtina, kad įsibėgėjant metams kainos judės žemyn. Vidutinė degalų kaina kitąmet nebus didesnė negu šiemet, tad, jeigu pasitvirtintų tokios prognozės, palanku būtų ne tik bendrovėms, bet ir gyventojams.

Lėtesnis ekonomikos augimo ir rinkimų karštinės derinys kitais metais reiškia, kad kiti metai bus be galo įdomūs Lietuvoje. Kaip visada, geriausiai seksis tiems, kurie greičiausiai reaguos į besikeičiančią situaciją, bus konkurencingi rinkoje, kurs ir naudos inovacijas bei elgsis atsakingai. Ir labai svarbu išlaikyti sveiką ir šaltą protą, nes pagundų skubėti bei priimti neapgalvotus sprendimus bus išties daug.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Egidijus Langys. Permainos nemokumo procese: kreditorius ir skolininkas privalės tartis

Nemokumo proceso reforma įgauna pagreitį – po balandžio mėn. Seime vykusių aktyvių klausymų...

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (5)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Antanas Sagatauskas. Gamybos sektorius augina raumenis

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų...

Top naujienos

Dalis veiksmų gali turėti visiškai priešingą efektą: prezidento rinkimuose – penktadienio intriga (27)

Gitanas Nausėda turi platesnį rinkėjų ratą, o Ingridos Šimonytės rinkėjai yra labiau...

Erdvesnis kotedžas ar butas už tą pačią kainą: viename iš jų slypi apgaulingi spąstai (1)

Nusprendusius pirkti būstą dažnai kankina dilema, ką geriau rinktis – butą ar kotedžą....

Milijardieriaus pažadas padengti studentų paskolas pasėjo euforiją ir abejones

Milijardierius Robertas F. Smithas nustebino Morhauzo (Morehouse) koledžo studentus, pažadėjęs...

Šimonytė: aš nevengiu sąsajų su partija, tačiau turiu visišką sprendimų laisvę (460)

Prezidento posto siekianti Ingrida Šimonytė sako, kad rinkimų kampanija niekaip nepakeitė jos...

Lietuvos nusikalstamumui – dar neregėtas teisėsaugos smūgis: paviešino, kaip gudriai grupuotės veikia šiais laikais (136)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Ant raudonojo Kanų kilimo – išskirtinis dėmesys lietuvei Ingridai (1)

Gegužės 14-25 dienomis vykstantis Kanų festivalis sutraukia garsenybes iš viso pasaulio....

Rusijos propagandistas prisikalbėjo, sulaukė kvietimo į dvikovą (289)

Rusijos valstybinės televizijos propagandininkas sulaukė kvietimo į dvikovą – ir viskas dėl...

Įsivyraus vėsesni orai (4)

Penktadienio dieną šaltasis atmosferos frontas iš mūsų šalies stums paskutinius šiltos ir...

Valinską pagyręs Jasikevičius kalbėjo apie White'o svorį ir svarbiausią faktorių finale (2)

Į „Betsafe– LKL “ finalą žengusio Kauno „Žalgirio“ vedlys Šarūnas Jasikevičius...

Mėnesio prognozė: birželio orai džiugins, bet ne visą laiką (18)

Lietuvos upėse ir ežeruose paviršinė vandens temperatūra netoli kranto jau yra pasiekusi...