aA
Žinia iš Estijos privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13,7 tūkst. šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą. Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. eurų, kurių didžiausia dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį, apskaičiuotą nuo jų. Beje, valstybė bus didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67 proc. jūrų uostus valdančios įmonės akcijų. Lietuvoje ir toliau vyrauja baimė didinti dabartinių ir naujų valstybės įmonių akcijų skaičių vertybinių popierių biržoje, nors sąlygos pritraukti lėšų iš vietos ir užsienio investuotojų tebėra labai palankios.
© SEB

Ši naujiena įdomi tuo, kad akcijas pirkusių gyventojų skaičius gerokai viršijo bet kokias prognozes. Tokiu investuotojų skaičiumi Lietuvoje negali pasigirti nė viena įmonė (Lietuvoje daugiausia akcininkų turi „Telia Lietuva“ – 11,3 tūkst.). Lietuvoje gyvena 2,2 karto daugiau žmonių negu Estijoje, tačiau mūsų šalyje žmonių, per metus sudarančių nors vieną vertybinių popierių sandorį, yra vos daugiau negu 10 tūkstančių. Visa tai rodo, kad estų finansinis raštingumas yra tiesiog geresnis negu lietuvių. Be to, šis platinimo etapas parodė, kad estai linkę pasitikėti valstybe ir jos įmonėmis, nes investuotojams yra labai svarbu, kad įmonės ir jų didžiausias akcininkas tesėtų duotus pažadus.

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, grynieji pinigai ir lėšos sąskaitose sudaro didžiausią likvidaus finansinio turto dalį, todėl visiškai suprantama, kad žmonės ieško, kur įdarbinti turimas lėšas, kai vidutinė indėlių palūkanų norma yra labai maža. „Tallinna Sadam“ akcijų dividendų pajamingumas pagal nustatytą išplatintų akcijų kainą ir žadamus dividendus bus 7 proc., o tai tapo geru jauku investuotojams. Iki šiol didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukęs „Lietuvos telekomo“ pirminis viešas akcijų platinimas vyko dar 2000 metais, kai akcijų įsigijo 5 tūkst. gyventojų. Akcijų kaina pirmaisiais metais smuko dėl neigiamų nuotaikų pasaulio rinkose subliuškus interneto bendrovių akcijų burbului JAV, tačiau tie, kas įmonės akcijas išlaikė iki dabar, uždirbo vidutiniškai 8 proc. prieš mokesčius per metus.

Žinoma, rizikos, susijusios su tokios įmonės kaip „Tallinna Sadam“ veikla, yra nemažai – trečdalis krovinių Estijos uostuose vis dar yra iš Rusijos. Tačiau sėkmingai įvykęs akcijų platinimas rodo, kad net ir įvertinę galimus netikėtumus investuotojai nori patikėti savo pinigus valstybės įmonėms. Beje, beveik trečdalį išplatintų „Tallinna Sadam“ akcijų įsigijo šalies pensijų fondai, tad vėlgi paneigiamas mitas, kad vietos pensijų fondai neinvestuoja savo šalyse – jiems tiesiog reikia įdomių investicinių idėjų, kad galėtų įdarbinti būsimų pensininkų pinigus.

Lietuvoje idėja apie didesnį valstybės įmonių skaičių vertybinių popierių biržoje ar jau dabar biržoje esančių bendrovių didesnį laisvų akcijų skaičių kartais vėl sugrįžta, tačiau greitai vėl pamirštama dėl įvairių nuogąstavimų. Vienas iš jų – didesnis valstybės valdomų bendrovių akcijų skaičius biržoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau šios grėsmės galima išvengti, jeigu valstybė pasiliktų didžiausią dalį įmonės akcijų, kaip tą padarė estai „Tallinna Sadam“ atveju, nors jie yra ne mažiau atsargūs dėl galimų grėsmių negu mes.

Galima priminti, kad Lietuvoje gyventojai 2017 metų pabaigoje sąskaitose turėjo 12,5 mlrd. eurų, už kuriuos gavo gerokai mažiau negu 100 mln. eurų palūkanų. Suprantama, nemaža dalis lėšų yra skirta vartojimo reikmėms ir netikėtoms išlaidoms, tačiau daug šių sąskaitose laikomų lėšų galėtų būti įdarbinta efektyviau, nes žmonės dėl finansinių žinių stokos neranda alternatyvų, kur šias lėšas investuoti. Valdžia turėtų pasinaudoti atsiradusiomis aplinkybėmis rinkoje ir sudaryti sąlygas žmonėms savomis lėšomis finansuoti šalies ekonomikos plėtrai svarbius projektus. Kuo daugiau žmonės tiesiogiai investuotų į valstybės įmones, tuo didesnė būtų valstybės įmonėse dirbančių asmenų atsakomybė. Valdžiai reikėtų priminti, kad pritraukti lėšų kapitalo rinkose lengviausia gerais laikais, o ne tada, kai šalies ūkis smunka ir noras investuoti dingsta. Be to, mažėsianti Europos Sąjungos parama Lietuvai taip pat turėtų skatinti labiau apgalvoti, kaip išnaudoti šalies gyventojų sukauptus pinigus. Suprantama, į biržą naudingiausia ir paprasčiausia atvesti sėkmingai veikiančias bendroves, o tokių Lietuvoje tikrai yra.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Petras Navikas. Kodėl ekonomikos elitiniai analitikai nutyli?.. (15)

Eiliniam žmogui ne tiek svarbu, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrojo vidaus produkto ( BVP ), o kiek...

Marius Dubnikovas. Lietuvoje sparčiai auga stipraus alkoholio pardavimai (6)

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė alkoholio pardavimo duomenis už 9 šių metų...

Jūratė Cvilikienė. Elektroniniai kišenpinigiai vaikams: nuo ko pradėti? (3)

Lietuvos mokyklos žingsnis po žingsnio skaitmenizuojasi. Kai kurios mokyklos jau suteikia galimybę...

Gaižutis: dar vienas Aplinkos ministerijos žingsnis link nepamatuotų draudimų valstybės (18)

Praėjusį penktadienį Aplinkos ministerija paskelbė įvedanti naujus apribojimus ūkinei veiklai...

Ramunė Šabanienė. Skaitmeninė Lietuva: idealistinės svajonės ar ambicingas tikslas?

Jeigu žvilgtelėtume į Europos Sąjungos skaitmeninimo statistiką – Lietuva būtų drąsiai...

Top naujienos

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (128)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Tapo taisyklių įkaitu: oro uoste paliktų daiktų grąžinti niekas neskuba (15)

Vilniečių šeima dėl lėktuve netyčia palikto kompiuterio atsidūrė aklavietėje. Viename...

Kuzminsko skyrybų versija pribloškė Andreikaitės draugę: apie Mindaugo neištikimybę jau seniai visi kalba (152)

Praėjusių metų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas...

Kremliaus propagandistė „pasikalbėjo“ su Kryme žuvusia studente (25)

Spalio 17-ąją specialios televizijos kanalo „ Rossija 1“ laidos „60 minut“ („60...

Lavrinovičių humoras vertė iš koto žiūrovus: apie pinigines, Ballus, knygas ir laukiantį Holivudą (10)

Andriaus Tapino vedamoje „Laisvės TV“ pokalbių laidoje „Laikykitės ten“ apsilankė bene...

Justas Pikelis: apie milijoninį verslą ir nuotraukas su rusų oligarchais

„Ką jūs galite padaryti per 18 minučių? Galbūt nubėgti iki parduotuvės, galbūt išsikepti...

Darius Maskoliūnas: juk žinote Šarą, aš jo nepakeisiu (7)

Kauno „Žalgirio“ radijo laidoje „Užribis“ antradienį viešėjo vienas komandos strategų,...

Skripalių apnuodijimą tiriantis rusų žurnalistas slapstosi Baltijos šalyse: manau, man liko pusė metų (239)

Vienas iš Rusijos žurnalistų, padėjęs atskleisti, kad Skripalių nuodytojai ne turistai, o...

Motinystės atostogos Lietuvoje ir pasaulyje: kai kur mamos negauna nė vienos laisvos dienos (5)

Gimus vaikui Lietuvoje įprasta, kad bent metus moteris praleidžia namuose. Tuo tarpu pasaulyje reta...

Įspūdinga suknele pasipuošusi Meghan Markle išdidžiai demonstravo pakitusias kūno formas (2)

Sasekso hercogienė Meghan išdidžiai demonstravo savo apvalėjančias kūno formas per karališką...