aA
Lietuvos BVP paskutinį 2018 metų ketvirtį buvo 3,9 proc. didesnis negu prieš metus (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento). Kaip ir tikėtasi, metinis pokytis buvo gerokai didesnis negu pokytis trečią ketvirtį (2,6 proc.), kai neigiamą įtaką augimui padarė ketvirtadaliu mažesnis grūdų derlius Lietuvoje. Daugiausiai ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį lėmė mažmeninės prekybos, apgyvendinimo, statybų, apdirbamosios gamybos sektoriai.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Per visus 2018 metus Lietuvoje sukurtas BVP buvo 3,5 proc. didesnis negu prieš metus, tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 2017 metais, kai ekonomika augo 4,1 procento. Šiemet ūkio plėtra bus kuklesnė – tikimės 2,9 proc. Lietuvos BVP padidėjimo. Kadangi nominalusis BVP praėjusiais metais augo 7,1 proc., o nacionalinio ir „Sodros“ biudžeto mokesčių pajamos didėjo sparčiau, biudžeto pajamų ir BVP santykis praėjusiais metais Lietuvoje pagerėjo.

Rekordinis ketvirtis Klaipėdos uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“

Nors pastaraisiais ketvirčiais euro zonos ekonomika lėtėjo, Lietuvos pramonei paskutinis 2018 metų ketvirtis buvo gana geras. Apdirbamosios gamybos (neįtraukus naftos produktų gamybos) pardavimo mastas ketvirtą ketvirtį padidėjo 5,8 proc., arba sparčiau negu trečią ketvirtį. Tiesa, didžiausiai šalies pramonės bendrovei „Orlen Lietuva“ paskutinis metų ketvirtis nebuvo sėkmingas. Nors įmonė veikė visu pajėgumu, tačiau dėl nepalankių rinkos sąlygų patyrė nemenką nuostolį. Pramonininkų nuotaikos Lietuvoje pagal pramonės bendrovių pasitikėjimo rodiklį per metus beveik nepakito, priešingai negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Visgi pramonės atstovų nuotaikos šiemet dėl lėtesnių aplinkinių rinkų ekonomikos augimo turėtų tapti prastesnės.

Transporto sektoriui paskutinis metų ketvirtis taip pat buvo sėkmingas – Klaipėdos uoste ketvirtą 2018 metų ketvirtį perkrautas rekordinis krovinių kiekis. Tokį augimą lėmė smarkiai padidėjusi konteinerių krova. Rekordiniu ketvirčiu gali pasigirti ir vežimo geležinkeliu transporto sektorius – krovinių pervežta 6,1 proc. daugiau. Kol kas nėra žinomi krovinių vežimo kelių transportu ketvirčio rezultatai, bet vargu ar pervežtas krovinių kiekis didėjo lėtesniu negu dviženkliu tempu. Nors šiemet tikimės lėtesnio Europos Sąjungos, kuri yra pagrindinė transporto bendrovių paslaugų teikimo rinka, šalių ekonomikos augimo, tai nebūtinai reiškia, kad mūsų vežėjams metai bus prastesni. Ankstesnis transporto bendrovių įdirbis Vakarų Europoje ir vis dar turimos galimybės pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių turėtų užtikrinti, kad šiemet šis sektorius augs.

Nors lūkesčiai dėl pagrindinių eksporto rinkų augimo yra prastesni, investicijų mastas Lietuvoje tebeauga. Veikiausiai praėjusiais metais pagal investicijų pokytį patekome į Europos Sąjungos penketuką, tačiau reikėtų prisiminti, kad ankstesniais metais pagal įmonių investicijas atsilikdavome, ypač nuo Vidurio Europos valstybių. Tikėtina, kad ir šiemet investicijos augs, tik lėčiau, o sparčiau turėtų didėti valstybinių įmonių ir kitų valstybės institucijų investicijos. Gyvenamojo būsto rinkoje šiemet gyvenamųjų būstų turėtų būti pastatyta panašiai kaip ir 2018 metais. Statybos bendrovių pasitikėjimo rodiklis rodo, kad šio sektoriaus dalyvių nuotaikos yra truputį geresnės negu prieš metus.

Pasiteisino lūkesčiai dėl stipraus ketvirčio prekybininkams

Prekybininkams paskutinis 2018 metų ketvirtis ir vėl buvo dosnus. Mažmeninės prekybos apyvarta paskutinį ketvirtį buvo beveik dešimtadaliu (9,2 proc.), įvertinus infliaciją – 6,5 proc. didesnė negu prieš metus. Toks augimo tempas nestebina atsižvelgus į tai, kad vidutinis darbo užmokestis praėjusį ketvirtį augo tik truputį lėčiau negu trečią ketvirtį, kai metinis darbo užmokesčio į rankas pokytis siekė 9 procentus. Be to, užimtųjų skaičius praėjusiais metais, priešingai negu 2017 metais, didėjo, tad tai irgi skatino vartojimą. 2018 metais užsienio turistų nakvynių skaičius Lietuvoje išaugo 8 proc. ir pagal tokį prieaugį Lietuva užėmė antrą vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Tikėtina, kad šiais metais tokios sparčios mažmeninės prekybos apyvartos jau nebesulauksime, tačiau šie metai neturėtų būti prasti prekybininkams. Gyventojų pajamos 2019 metais augs tik šiek tiek lėčiau negu 2018 metais, o infliacija liks panaši, todėl galimybių išlaidauti dar bus.

Šiemet ekonomika augs lėčiau

Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje – lėčiau auganti euro zonos ekonomika darys neigiamą įtaką ir mūsų šalies ekonomikai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu ne ketvirtadaliu prastesnis grūdų derlius Lietuvoje, šalies BVP pokytis 2018 metais būtų buvęs 0,3 proc. punkto didesnis. Todėl, jeigu šiemet grūdų bus užauginta panašiai kaip ir 2016–2017 metais, šių metų BVP augimo tempas iš karto padidės 0,3 proc. punkto. SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet didės 2,9 proc., o ateinančiais – 2,4 procento.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Inga Balnanosienė. Kas Lietuvoje nori dirbti? (7)

Darbuotojai iš trečiųjų šalių išvykę, atvažiuoti dirbti niekas nenori, statybų įmonės su...

Nerijus Mačiulis. Rudenį – ekonomikos pavasaris, bet ne visiems (2)

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo...

Dalius Misiūnas. Pasaka apie pinigų lietų, arba kaip nelikti prie suskilusios geldos (6)

Kada paskutinį kartą klausėte radijo pasakos? Nevaikiškos. Apie šalį, kuri ne už jūrų...

Ramūnas Miliauskas. Europos dilema: gamyba ar totali žiedinė ekonomika? (1)

Po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos pasipylė vertinimai – ar turi...

Daiva Lileikienė. Kokias viešųjų pirkimų pamokas išmokome pandemijos metu? (3)

Covid-19 turi didelę įtaką daugeliui sričių, o viešieji pirkimai neabejotinai patenka į...

Top naujienos

Po pažinties feisbuke – tiesiai į lovą, o po karšto sekso – į ligoninės operacinę (106)

„Ar esi tai bandžiusi ir ar norėtum tai padaryti su manimi?“ – feisbuke su penkiolikmete...

Egzotiškos salos oro uosto vaizdai lietuvį pribloškė: nuogi, basakojai keleiviai čia yra normalu (164)

Dieną praleidęs skirtingų klanų Dani genties festivalyje ir susigundęs pakramtyti jų mėgstamo...

Sinoptikai papasakojo, kokia bus spalio pradžia: vėsiausia bus vienoje Lietuvos dalyje

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų regione stumdysis du bariniai dariniai: nuo Rumunijos...

Susirgęs šia liga dažnas taip ir neišdrįsta nueiti pas gydytoją: delsimas baigiasi sudėtinga operacija arba net vėžiu (18)

Hemorojus – dažna liga, tačiau apie ją garsiai kalbėti nesinori. Dažnas ją ignoruojame,...

Į Pirėją nevykstantis „Žalgirio“ direktorius: nerimo nemažai – žaidžiame ne taip, kaip turėtume pokalbis „Vienas prieš vieną“ (17)

Nepraėjo nė septyni mėnesiai ir Eurolyga grįžta į arenas – kai kurios iš jų bent jau...

Pirmosios ponios apranga įžiebė diskusijas: ekspertų nuomonės išsiskyrė (582)

Valstybę reprezentuojančių asmenų apranga turi ypatingą svarbą ir neretai tampa diskusijų...

Eugenijus Laurinaitis | D+ nariams

Klausk psichoterapeuto. Nemėgstu savo darbo, kaip įveikti stresą ir kodėl mums tokia svarbi kitų nuomonė? nauja laida (1)

Namai, darbas, šeima, vaikai, sutuoktinis, giminės, socialiniai tinklai ar seniausi žmonijos:...

Pagal sergamumą koronavirusu aplenkėme Italiją: kokie sprendimai laukia? (421)

Lietuvoje sparčiai daugėja sergančių koronavirusu . Naujus atvejus jau skaičiuojame šimtais, o...

Aš ikona. Grožio salono įkūrėja Oksana Pikul-Jasaitienė: kur pinigai, ten reikia ieškoti ir kitos medalio pusės (44)

Ar moterims ir šiais laikais sudėtinga kalbėti ir atvirai pasakoti apie tai, kaip sukurti...

|Maža didelių žinių kaina