aA
Lietuvos BVP paskutinį 2018 metų ketvirtį buvo 3,9 proc. didesnis negu prieš metus (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento). Kaip ir tikėtasi, metinis pokytis buvo gerokai didesnis negu pokytis trečią ketvirtį (2,6 proc.), kai neigiamą įtaką augimui padarė ketvirtadaliu mažesnis grūdų derlius Lietuvoje. Daugiausiai ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį lėmė mažmeninės prekybos, apgyvendinimo, statybų, apdirbamosios gamybos sektoriai.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Per visus 2018 metus Lietuvoje sukurtas BVP buvo 3,5 proc. didesnis negu prieš metus, tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 2017 metais, kai ekonomika augo 4,1 procento. Šiemet ūkio plėtra bus kuklesnė – tikimės 2,9 proc. Lietuvos BVP padidėjimo. Kadangi nominalusis BVP praėjusiais metais augo 7,1 proc., o nacionalinio ir „Sodros“ biudžeto mokesčių pajamos didėjo sparčiau, biudžeto pajamų ir BVP santykis praėjusiais metais Lietuvoje pagerėjo.

Rekordinis ketvirtis Klaipėdos uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“

Nors pastaraisiais ketvirčiais euro zonos ekonomika lėtėjo, Lietuvos pramonei paskutinis 2018 metų ketvirtis buvo gana geras. Apdirbamosios gamybos (neįtraukus naftos produktų gamybos) pardavimo mastas ketvirtą ketvirtį padidėjo 5,8 proc., arba sparčiau negu trečią ketvirtį. Tiesa, didžiausiai šalies pramonės bendrovei „Orlen Lietuva“ paskutinis metų ketvirtis nebuvo sėkmingas. Nors įmonė veikė visu pajėgumu, tačiau dėl nepalankių rinkos sąlygų patyrė nemenką nuostolį. Pramonininkų nuotaikos Lietuvoje pagal pramonės bendrovių pasitikėjimo rodiklį per metus beveik nepakito, priešingai negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Visgi pramonės atstovų nuotaikos šiemet dėl lėtesnių aplinkinių rinkų ekonomikos augimo turėtų tapti prastesnės.

Transporto sektoriui paskutinis metų ketvirtis taip pat buvo sėkmingas – Klaipėdos uoste ketvirtą 2018 metų ketvirtį perkrautas rekordinis krovinių kiekis. Tokį augimą lėmė smarkiai padidėjusi konteinerių krova. Rekordiniu ketvirčiu gali pasigirti ir vežimo geležinkeliu transporto sektorius – krovinių pervežta 6,1 proc. daugiau. Kol kas nėra žinomi krovinių vežimo kelių transportu ketvirčio rezultatai, bet vargu ar pervežtas krovinių kiekis didėjo lėtesniu negu dviženkliu tempu. Nors šiemet tikimės lėtesnio Europos Sąjungos, kuri yra pagrindinė transporto bendrovių paslaugų teikimo rinka, šalių ekonomikos augimo, tai nebūtinai reiškia, kad mūsų vežėjams metai bus prastesni. Ankstesnis transporto bendrovių įdirbis Vakarų Europoje ir vis dar turimos galimybės pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių turėtų užtikrinti, kad šiemet šis sektorius augs.

Nors lūkesčiai dėl pagrindinių eksporto rinkų augimo yra prastesni, investicijų mastas Lietuvoje tebeauga. Veikiausiai praėjusiais metais pagal investicijų pokytį patekome į Europos Sąjungos penketuką, tačiau reikėtų prisiminti, kad ankstesniais metais pagal įmonių investicijas atsilikdavome, ypač nuo Vidurio Europos valstybių. Tikėtina, kad ir šiemet investicijos augs, tik lėčiau, o sparčiau turėtų didėti valstybinių įmonių ir kitų valstybės institucijų investicijos. Gyvenamojo būsto rinkoje šiemet gyvenamųjų būstų turėtų būti pastatyta panašiai kaip ir 2018 metais. Statybos bendrovių pasitikėjimo rodiklis rodo, kad šio sektoriaus dalyvių nuotaikos yra truputį geresnės negu prieš metus.

Pasiteisino lūkesčiai dėl stipraus ketvirčio prekybininkams

Prekybininkams paskutinis 2018 metų ketvirtis ir vėl buvo dosnus. Mažmeninės prekybos apyvarta paskutinį ketvirtį buvo beveik dešimtadaliu (9,2 proc.), įvertinus infliaciją – 6,5 proc. didesnė negu prieš metus. Toks augimo tempas nestebina atsižvelgus į tai, kad vidutinis darbo užmokestis praėjusį ketvirtį augo tik truputį lėčiau negu trečią ketvirtį, kai metinis darbo užmokesčio į rankas pokytis siekė 9 procentus. Be to, užimtųjų skaičius praėjusiais metais, priešingai negu 2017 metais, didėjo, tad tai irgi skatino vartojimą. 2018 metais užsienio turistų nakvynių skaičius Lietuvoje išaugo 8 proc. ir pagal tokį prieaugį Lietuva užėmė antrą vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Tikėtina, kad šiais metais tokios sparčios mažmeninės prekybos apyvartos jau nebesulauksime, tačiau šie metai neturėtų būti prasti prekybininkams. Gyventojų pajamos 2019 metais augs tik šiek tiek lėčiau negu 2018 metais, o infliacija liks panaši, todėl galimybių išlaidauti dar bus.

Šiemet ekonomika augs lėčiau

Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje – lėčiau auganti euro zonos ekonomika darys neigiamą įtaką ir mūsų šalies ekonomikai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu ne ketvirtadaliu prastesnis grūdų derlius Lietuvoje, šalies BVP pokytis 2018 metais būtų buvęs 0,3 proc. punkto didesnis. Todėl, jeigu šiemet grūdų bus užauginta panašiai kaip ir 2016–2017 metais, šių metų BVP augimo tempas iš karto padidės 0,3 proc. punkto. SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet didės 2,9 proc., o ateinančiais – 2,4 procento.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Nerijus Mačiulis. Kada kils palūkanų normos? (17)

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų...

Artūras Tukleris. Psichologinis smurtas darbe: ką pakeis mobingo sąvokos įteisinimas Darbo kodekse? (2)

Seime skinasi kelią Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( Darbo kodeksas ) pakeitimai, kuriais...

Egidijus Langys. Didysis Brolis jus mato ir stebi: kur raudoną liniją brėžia BDAR? (3)

Namuose mes stebime potencialius vagis. Automobilį – mūsų automobilį – gadinančius kitus...

Marius Galdikas. Pasaulis be grynųjų pinigų: 5 tendencijos (9)

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai...

Martynas Giga. Elektros neutralumas klimatui: kiek žingsnių jau žengta ir kiek dar liko?

Nors elektra yra neatsiejama gyvenimo dalis, ją nėra lengva vertinti kaip vartojimo produktą. Jei...

Top naujienos

Naujausi reitingai: keičiasi parama Šimonytei ir jos vadovaujamai Vyriausybei (473)

Daugėja neigiamai vertinančių dabartinės Vyriausybės veiklą ir menksta palaikymas premjerei...

Medikės netektis Šiauliuose: artimieji pareigūnams perdavė atsisveikinimo laišką su konkrečiomis pavardėmis (64)

Vėl sprogo pūlinys medikų bendruomenėje. Iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna Šiaulių...

Atlyginimai tik pavedimu greitai gali tapti realybe: pasekmes pajustų visi (364)

Seime kelią skinasi idėja darbuotojams atlyginimus mokėti tik pavedimu į sąskaitą. Nors...

Koronaviruso statistika Lietuvoje: nustatyti 1226 nauji atvejai, mirė 5 žmonės (16)

Pirmadienį Lietuvoje buvo nustatyti 1226 nauji koronaviruso atvejai, 5 žmonės mirė, skelbia...

Konservatyvusis TS-LKD flangas vėl drumsčia vandenį: teikiamam kandidatui – nepatogūs klausimai (14)

Dalis konservatorių flango neslepia skepticizmo dėl advokato Vytauto Mizaro kandidatūros į...

Kaunas taps spūsčių ir jose dūstančių vairuotojų sostine (46)

Šią vasarą kauniečių laukia neeiliniai išbandymai. Kitą savaitę iki rugsėjo pradžios...

Profesorius Macas nurodė, kas gali lemti lengvesnę COVID-19 ligos formą ir eigą: ypač aktualu vyresniems žmonėms (57)

Nepaisant spartėjančių vakcinacijos tempų, epidemiologinė situacija Lietuvoje neleidžia...

Šimonytė: jei EVA leis „Pfizer“ vakcina skiepyti paauglius, apsispręsti leis ir Lietuva (13)

Jei Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtintų „Pfizer- BioNTech “ vakcinos nuo COVID-19...

Lietuvos NT rinkoje suspindo ne tik pajūris: laisvų butų šiame kurorte beveik nebeliko, o kainos auga kaip ant mielių (99)

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo pandemijos ir karantino pradžios paskelbimo Lietuvoje....

Viena grūdinė kultūra apsaugos pasaulį nuo platesnio masto maisto krizės (26)

Neregėtas aukštumas pasiekusioms grūdinių augalų kainoms kurstant susirūpinimą dėl maisto...