aA
Euras JAV dolerio atžvilgiu per metus pabrango 5 proc., o vien nuo šių metų gegužės sustiprėjo beveik 10 procentų. Nors dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (1,18) istoriškai nėra labai didelis, dėl tokio pokyčio per pastaruosius du mėnesius pasikeitė ne tik eksportuotojų, su kuriais pirkėjai atsiskaito JAV doleriais, gaunamos pajamos, bet ir importuotojų, mokančių JAV doleriais už įsigyjamas prekes, išlaidos.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Didesnė vienybė euro zonoje sustiprino eurą

JAV doleris per pastarąsias kelias savaites susilpnėjo ne tik euro, bet ir kitų svarbiausių valiutų atžvilgiu. Galima išskirti kelias pagrindines priežastis, kodėl taip atsitiko. Prisiminkime, kad palūkanos JAV didėjo nuo 2015 metų pabaigos, kai JAV centrinis bankas pradėjo kelti bazinę palūkanų normą – priešingai negu kitų didžiausių pasaulio valstybių centriniai bankai. Dėl didesnio vertybinių popierių JAV doleriais pajamingumo, palyginti su obligacijų eurais pajamingumu, pinigų srautai judėjo į finansinio turto JAV doleriais rinką. Be to, JAV ekonomika 2016–2019 metais augo sparčiau negu euro zonos.

Tačiau nuo kovo JAV centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki nulio, taip gerokai sumažindamas JAV dolerio patrauklumą investuotojams. Be to, JAV dolerio silpnėjimą pastarosiomis savaitėmis galima sieti ir su sugrįžusiomis investuotojų palankiomis nuotaikomis finansų rinkose, nes JAV doleris, nepaisant augančios JAV skolos, vis dar yra laikomas saugia užuovėja valiutų rinkoje.

Akivaizdžią teigiamą įtaką euro kursui padarė ir Europos Sąjungos susitarimas dėl ekonomikos gaivinimo plano, kuriam finansuoti kapitalo rinkose pirmą kartą istorijoje bus išleidžiamos Europos Sąjungos obligacijos. Tai žingsnis didinant Europos Sąjungos šalių valdžios politikos integraciją, nes jos trūksta, kad euras užsitikrintų tvirtą investuotojų pasitikėjimą.

Labai gerai šio įvykio svarbą rodo ir tai, kad dar nuo gegužės pabaigos, Europos Komisijai pasiūlius sukurti tokią ekonomikos gaivinimo priemonę, naudingiausią labiausiai nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusioms valstybėms, pradėjo mažėti ilgesnio laikotarpio tarpbankinių palūkanų EURIBOR normos, kurios dabar jau yra netgi mažesnės negu metų pradžioje.

Istorija rodo, kad euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai, prasidėjus didesniam svyravimui, būna didesni negu 5 ar 10 proc., todėl euras, jeigu vėl nebus staigių pokyčių pasaulio finansų rinkose, gali pakilti daugiau kaip 1,2 JAV dolerio, juolab kad JAV doleris vis dar yra pernelyg stiprus pagal SEB grupės valiutų vertinimo metodus.

Pigesnis JAV doleris, mažesnė infliacija šalyje

Lietuvos eksportas, išskyrus mineralinių produktų, už kuriuos dažniausiai atsiskaitoma JAV doleriais, į ne Europos Sąjungos šalis praėjusiais metais sudarė 40 proc. viso Lietuvos eksporto, o ne mineralinių produktų importas iš ne Europos Sąjungos šalių – vos 19 proc. viso importo. Tokie skaičiai lyg ir rodytų, kad JAV dolerio svyravimai mūsų šalies eksportuotojams daro didesnę įtaką negu importuotojams, tačiau pažvelgę į statistiką, kokia valiuta yra pateikiama eksporto ir importo deklaracijose nurodyta prekių vertė, matome kiek kitokią situaciją.

Beveik už 43 proc. importuojamų pagamintų prekių iš ne Europos Sąjungos šalių yra atsiskaitoma JAV doleriais, kai už eksportą į ne Europos Sąjungos šalis gaunamos lėšos JAV doleriais sudaro tik apie 13 proc. viso tokio eksporto. Tai rodo, kad eksportuotojai, parduodami savo prekes ne Europos Sąjungos šalyse, stengiasi, kad su jais būtų atsiskaityta eurais, tačiau tai nereiškia, kad jų gaunama kaina eurais nepriklauso nuo JAV dolerio ar kitų valiutų kursų pokyčių. Tokia didelė atsiskaitymų JAV doleriais dalis importuojant prekes iš ne Europos Sąjungos valstybių (ypač Kinijos ar kitų Azijos šalių) nestebina, nes
visgi JAV doleris tebėra pagrindinė atsiskaitymo valiuta pasaulyje.

Sustiprėjęs euras JAV dolerio atžvilgiu yra gera žinia importuotojams ir Lietuvos namų ūkiams, nes mažėja tų prekių, už kurias importuotojai atsiskaito JAV doleriais, kaina eurais. Žinoma, ne visa nauda nusėda vartotojų piniginėse, dalis jos lieka ir importuotojų kišenėse. Pavyzdžiui, dėl beveik dešimtadaliu sustiprėjusio euro JAV dolerio atžvilgiu panašiu dydžiu turėjo sumažėti ir didmeninė degalų kaina Lietuvoje, jeigu pati degalų kaina JAV doleriais nebūtų didėjusi. Kadangi Lietuva daugiau importuoja negu eksportuoja mineralinių produktų, stiprėjantis euras JAV dolerio atžvilgiu šiuo atveju yra palankus mūsų šaliai.

Be to, pastaraisiais mėnesiais smarkiai augo importas iš Kinijos, už kurį dažniausia tenka atsiskaityti JAV doleriais, todėl sustiprėjęs euras yra palankus įsigyjant prekių iš šios šalies. Apskritai sustiprėjęs euras daro neigiamą įtaką prekių infliacijai Lietuvoje.

Stipresnis euras – daugiau iššūkių eksportuotojams

Priešingomis nuotaikomis gyvena ne tik eksportuotojai, kurie pajamas gauna JAV doleriais, bet ir tie, kurie eksportuoja žaliavas, bet gauna pajamas eurais. Suprantama, tai nėra išskirtinis Lietuvos ypatumas, su tuo susiduria visos euro zonos šalys.

Pavyzdžiui, prekiaujant grūdais tarptautinėje rinkoje, atsiskaitoma JAV doleriais, todėl susilpnėjęs JAV doleris euro atžvilgiu lemia, kad Lietuvos grūdų eksportuotojai, nors ir gaunantys eurus už eksportuotus grūdus, turi mažinti supirkimo kainą ūkininkams, nes jų eksportuojamų grūdų vertė eurais krito. Panašiai vyksta ir su maisto prekių (pieno produktų) ar trąšų eksportu – stiprėjantis euras lemia mažesnį euro zonos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

Kaip minėta, kol kas euras JAV dolerio atžvilgiu nėra istoriškai stiprus, todėl didelės dramos dėl euro zonos eksporto konkurencingumo praradimo nereikėtų daryti, juolab kad stipresnis euras rodo didesnį pasitikėjimą euro zona, kurios nariai mes taip pat esame. Tačiau eksportuotojams stipresnis euras, ypač, jeigu jis dar brangs, gali atnešti daugiau iššūkių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.3333

Linas Mickus. JAV prezidento rinkimai – kokių pokyčių galima tikėtis?

Jei JAV prezidento rinkimus laimėtų apklausose pirmaujantis J. Bidenas, tikėtina, sulauktume...

Jurgita Navikienė. Geriau nustatyti teisingą kainą, nei stipriai rizikuoti dėl sudėtingos kainodaros politikos

Kainodaros politika – daugelio įmonių finansų direktorių ar vyriausiųjų buhalterių galvos...

Juozas Rimas ir Matas Danilaitis. Tarpsektorinių M&A sandorių sudarymo priežastys ir gresiančios rizikos

Baltijos šalių M&A (angl. įmonių susijungimų ir įsigijimų) rinka ne visada atspindi globalias...

Macijauskas: Siūlau baigt žemės ūkio gamybą ir nebeteršti gamtos! (125)

Neseniai išgirdau vienos ekonomistės pamąstymus, kad gal būt Lietuvoje reiktų maisto gaminti tik...

Augustas Klezys. Lietuvos sutelktinio finansavimo sektoriui – geros žinios iš ES: ar išnaudosime savo pranašumus? (1)

Jau šių metų lapkričio pradžioje įsigalios, o nuo 2021 m. lapkričio 10 d. bus taikomas naujas...

Top naujienos

Šimonytė, Čmilytė-Nielsen ir Armonaitė: kas šios politikės, kurių rankos formuos naują valdžią (104)

Antrojo Seimo rinkimų turo naktį paaiškėjo, kad naują valdančiąją koaliciją formuos trys...

Kas neišsipirko sodo, turėtų suskubti – valstybė betvarkę spręs viešais aukcionais (14)

Valstybė susiskaičiavo turinti iki 5000 tūkst. sklypų sodininkų bendrijose, kurių savininkai...

Raudonojoje zonoje – jau daugiau nei pusė Lietuvos savivaldybių: karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje (236)

Ateinančią savaitę nuo lapkričio 2, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai...

Nemokamo maisto rojus Suomijoje: gali pasiimti, kiek telpa, o mokėti nereikia (77)

Suvalgyk viską , ką nusipirkai. Neišmesk nė vieno produkto – tai dvi šventos taisyklės,...

Ilgąjį savaitgalį lietų keis šalnos – šiluma bus vis kuklesnė (1)

Po lietingo penktadienio šeštadienį lietus iš Lietuvos trauksis. Ilgąjį savaitgalį dienos,...

Raudonoji zona plečiasi: paveiktų šalių sąrašą papildė dar daugiau valstybių ir regionų į raudonąją zoną pateko ir Lietuva (73)

Nuo pirmadienio, lapkričio 2 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų...

Stebuklingai išsigelbėjusi „Barcelona“ išplėšė dramatišką pergalę Vitorijoje (6)

„Barcelona“ (5/1) iškovojo penktą pergalę Eurolygoje ir kartu su Kauno „Žalgiriu“...

Sostinėje „Mecedes-Benz“ pėsčiųjų perėjoje partrenkė tėvą su dukra: automobilis pervažiavo jų šunį vyro būklė sunki (162)

Penktadienį, apie 22.10 val., Vilniuje , Olandų gatvėje , automobilis partrenkė du žmones su...

Pašiurpins net pačius drąsiausius: Lietuvoje įsikūrė tikras Helovino miestelis (2)

Aštrių pojūčių mėgėjai prieš šiurpiausią metų naktį plūsta į Kirkilų pramogų parką....

Su temperatūra prie ligoninės durų tenka šalti valandą ir ilgiau: Veryga siūlo šilčiau apsirengti (503)

Koronavirusu užsikrėtęs ir karščiuojantis vilnietis prie VUL Santaros klinikų durų lauke,...

|Maža didelių žinių kaina