aA
Apie svarbius dalykus kalbant sudėtingai, statistiniam piliečiui jie gali atrodyti tokie pat nesuprantami ir nutolę nuo kasdienybės, kaip raketų mokslas. Bendrasis vidaus produktas (BVP), eksporto rodikliai, demografinės tendencijos ekonomistų ir politikų žodyne, rodos, kuo toliau tuo mažiau koreliuoja su realiu gyvenimu ir apčiuopiama asmenine gerove.
Tadas Gudaitis
© Bendrovės archyvas

O toji realybė labai sparčiai keičiasi, tą pastebime visi. Jei prieš šimtą metų galėjome užsienį sudominti linais, sėmenimis ir kitais žemės ūkio produktais, nes žemdirbystė maitino ne tik didžiąją dalį šalies, bet ir kitų valstybių piliečius, tai dabar eksportuojame naftos produktus, kuriame lazerius, plėtojame biotechnologijas ir kasame kriptovaliutas.

Jaučiame, kad gyvenimo lygis gerėja, mirtingumas mažėja. Tačiau matome ir tai, kad visuomenė, deja, sensta. Be to, geležinei uždangai nukritus, šalies piliečiai naudojasi galimybe susikurti savo asmeninę gerovę už Lietuvos sienų, dėl ko Lietuva ne tik sensta, bet ir tuštėja.

Praėjo vos 28 metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymo 1990-aisiais, o šalies demografinis paveikslas jau yra pakitęs iš esmės. 1990 m. žengdami į nepriklausomybę galėjome pasidžiaugti, kad visoje šalyje vaikų iki 18 metų buvo beveik 1 mln. Tuo tarpu šių metų pradžioje, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, jų priskaičiuojam tik vos daugiau nei 500 tūkst.

Pradinukų mokyklose, bent šiuo metu, mažėja ne taip drastiškai, tačiau vyresnio amžiaus mokinių suolai sparčiai tuštėja. Statistikai įvardina karčią tiesą: mūsų šalies mokyklose vaikai nesimoko, nes kartu su tėvais yra išvykę iš šalies. Kitaip tariant, emigravę.

Galima netikėti, nenorėti girdėti ar net neigti akivaizdžius faktus, tačiau akivaizdu, kad jie visa nepagražinta realybe mus jau pasivijo. Todėl kaip negrįš milžiniškos linų sėmenų paklausos laikai, taip ims vis prasčiau veikti mums tokie įprasti, bet savo efektyvumą prarandantys pagyvenusių ir dirbti jau nebegalinčių senjorų aprūpinimo mechanizmai.

Senstant visuomenei ir taip sparčiai mažėjant jaunų žmonių skaičiui, pensijoje esančių žmonių pragyvenimo problema ateityje tik aštrės. Jau po poros dešimčių metų nebepakaks prognozuoti, o bus galima konstatuoti plika akimi matomą naujos demografinės katastrofos faktą. Bus tiesiog akivaizdu tai, kad dabar tik prognozuojama: tiesiog nebus iš ko surinkti tiek, kiek reikia, ir padalinti tam, kam reikia.

Prieš 14 metų Lietuvos valdžia šį akivaizdų faktą, regis, suvokė kur kas aiškiau. Ji matė, kad yra ne tik dabarties, bet ir ateities pensininkai, kuriems bus dar sunkiau ir sudėtingiau, nes praeities sėkmės receptai išsikvėps kaip nesandarus šampano butelis. Todėl 2004 m. sudarė socialinį kontraktą su šalies dirbančiaisiais dėl II pakopos pensijų sistemos sukūrimo. Taip dirbantiesiems buvo užtikrintos galimybės senatvėje būti mažiau priklausomiems nuo valdžios užgaidų, senstančios visuomenės finansinio pajėgumo, ir pasiūlyta kaupti savo senatvei patiems: atidedant dalelę algos ir susilaikant nuo momentinio vartojimo pagundos, nukreipiant 2 proc. savo mokamo „Sodros“ mokesčio ir valstybei prisidedant pagal vidutinio darbo užmokesčio lygį.

Žinoma, valstybei yra svarbu tolydžio mažinti finansinę „Sodros“ bei biudžeto naštą, bet kur kas svarbiau neužsimerkti prieš realią situaciją ir rodyti pagarbą žmogui, piliečiui, kuris, kartą patikėjęs valstybe ir jos toliaregiškumu, ateityje aiškiai žinotų, kad dirbantis žmogus valstybei rūpi ne mažiau nei kitos socialinės grupės, o sutartos žaidimo taisyklės nebus kaitaliojamos pagal politinių ciklų nuotaikas.

Niekas nenorėtų grįžti į santvarką, kuomet viską nusprendžia valdžia: kur dirbti, kokios muzikos klausyti, nenorėtų persėsti atgal į VAZ‘ą ar Moskvičių. Betrūktų tik 15-os leidžiamų šukuosenų lentelės, padalintos visiems šalies kirpėjams. Jau įsitikinome, kad vien pagal valdžios norus ir idėjas tvarkoma ekonomika nėra nei tvari, nei gyvybinga. Demokratija tuo ir svarbi, kad suteikia daug laisvės ir atsakomybės pačiam žmogui bei leidžia veikti rinkoje, kurios, kaip galimybės, taip atkakliai siekėme.

Vien dėl visuomenės senėjimo tendencijos po dešimtmečio pensijos Lietuvoje dabartiniais pinigais mažės 30 proc., po 20 metų – per pusę. Ir net žinant visa tai, užuot puoselėjus stabilumą bei pasitikėjimą sistema, siūloma imti siūbuoti valtį atviroje jūroje. Maža to, nutylint, kad keleiviai iš jos iškris tiesiai į laikus, kai valdžioje bus, tikėtina, jau kiti politikai ir pūs kiti politinių užgaidų vėjai. O atneš jie tas pačias, tik dar sunkiau išsprendžiamas, problemas: dar labiau suprastėjusius demografinius rodiklius, dar stipriau pasenusią visuomenę ir tuštesnį iždą. Bei primins apie praėjusį laiką, kai dar buvo galima bandyti kažką pakeisti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tadas Gudaitis. Kokio svarbaus dalyko gyventojai nežino apie savo pensijų fondus?

Nors bendrovę , kurioje kaupia lėšas senatvei, galėtų įvardyti apie 69 proc. II pensijų...

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes? (2)

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (4)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Top naujienos

Paksas – didesnio žaidimo dalis: savo tikruosius tikslus išdėstė Kremliaus ruporui (77)

Maksvai Rolandas Paksas yra įdomesnis europiniame kontekste nei kaip žaidėjas Lietuvos vidaus...

Oficiali skaičiuoklė: pasitikrink, kaip po visų pokyčių 2019 metais atrodys tavo atlyginimas (154)

Darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas, nauji tarifai, naujovės pensijų kaupime – nuo 2019...

Žiniasklaida: Michaelis Schumacheris pakilo iš lovos (35)

Prabėgus beveik penkeriems metams nuo nelemto Michaelio Schumacherio pasivažinėjimo slidėmis...

Dar vienas skandalas Kaune: 10-metė skubos tvarka atiduodama įvaikinti Naujosios Zelandijos piliečiams (1577)

Sveika, graži, visų mylima dešimtmetė kaunietė skubiai ruošiama įvaikinimui ir vyks gyventi į...

Prieššventinė krepšinio savaitė – įtempta: „Žalgiris“ nebegali leisti sau paslysti (26)

Jeigu Kauno „Žalgirio“ krepšininkai toliau puoselėja viltis rimtai kovoti dėl kelialapio į...

Noras susilaukti vaikų buvo stipresnis už baimę: papasakojo, ką moterys turi iškęsti per dirbtinį apvaisinimą (77)

Vilnietė Viktorija Beišienė, tinklaraščio „Nesupermama“ autorė prisipažįsta, kad apie...

Kalėdos be streso: kaip nepamesti galvos dėl dovanų pirkimo (3)

Dovanos sustiprina žmonių ryšius, nuspalvina šventę. Daugeliui žmonių jos pažadina jausmą,...

Penktojo vaikelio laukiantys Krivickai atvėrė namų duris: ant karališkos eglutės – tūkstančius kainuojančios dekoracijos (162)

„Man Kalėdos asocijuojasi su šeima, eglute, židiniu, kuriame visi galime gėrėtis liepsna ir...

Paprastas tobulų kūčiukų receptas: išsikeps net ir nemokantys gaminti (1)

Kaip išsikepti skanius kūčiukus , kurie būtų nesunkiai pagaminami? Štai paprastu ir...

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, atsisakius laikrodžių sukiojimo papildyta (263)

Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga...