Apie svarbius dalykus kalbant sudėtingai, statistiniam piliečiui jie gali atrodyti tokie pat nesuprantami ir nutolę nuo kasdienybės, kaip raketų mokslas. Bendrasis vidaus produktas (BVP), eksporto rodikliai, demografinės tendencijos ekonomistų ir politikų žodyne, rodos, kuo toliau tuo mažiau koreliuoja su realiu gyvenimu ir apčiuopiama asmenine gerove.
Tadas Gudaitis
© Bendrovės archyvas

O toji realybė labai sparčiai keičiasi, tą pastebime visi. Jei prieš šimtą metų galėjome užsienį sudominti linais, sėmenimis ir kitais žemės ūkio produktais, nes žemdirbystė maitino ne tik didžiąją dalį šalies, bet ir kitų valstybių piliečius, tai dabar eksportuojame naftos produktus, kuriame lazerius, plėtojame biotechnologijas ir kasame kriptovaliutas.

Jaučiame, kad gyvenimo lygis gerėja, mirtingumas mažėja. Tačiau matome ir tai, kad visuomenė, deja, sensta. Be to, geležinei uždangai nukritus, šalies piliečiai naudojasi galimybe susikurti savo asmeninę gerovę už Lietuvos sienų, dėl ko Lietuva ne tik sensta, bet ir tuštėja.

Praėjo vos 28 metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymo 1990-aisiais, o šalies demografinis paveikslas jau yra pakitęs iš esmės. 1990 m. žengdami į nepriklausomybę galėjome pasidžiaugti, kad visoje šalyje vaikų iki 18 metų buvo beveik 1 mln. Tuo tarpu šių metų pradžioje, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, jų priskaičiuojam tik vos daugiau nei 500 tūkst.

Pradinukų mokyklose, bent šiuo metu, mažėja ne taip drastiškai, tačiau vyresnio amžiaus mokinių suolai sparčiai tuštėja. Statistikai įvardina karčią tiesą: mūsų šalies mokyklose vaikai nesimoko, nes kartu su tėvais yra išvykę iš šalies. Kitaip tariant, emigravę.

Galima netikėti, nenorėti girdėti ar net neigti akivaizdžius faktus, tačiau akivaizdu, kad jie visa nepagražinta realybe mus jau pasivijo. Todėl kaip negrįš milžiniškos linų sėmenų paklausos laikai, taip ims vis prasčiau veikti mums tokie įprasti, bet savo efektyvumą prarandantys pagyvenusių ir dirbti jau nebegalinčių senjorų aprūpinimo mechanizmai.

Senstant visuomenei ir taip sparčiai mažėjant jaunų žmonių skaičiui, pensijoje esančių žmonių pragyvenimo problema ateityje tik aštrės. Jau po poros dešimčių metų nebepakaks prognozuoti, o bus galima konstatuoti plika akimi matomą naujos demografinės katastrofos faktą. Bus tiesiog akivaizdu tai, kad dabar tik prognozuojama: tiesiog nebus iš ko surinkti tiek, kiek reikia, ir padalinti tam, kam reikia.

Prieš 14 metų Lietuvos valdžia šį akivaizdų faktą, regis, suvokė kur kas aiškiau. Ji matė, kad yra ne tik dabarties, bet ir ateities pensininkai, kuriems bus dar sunkiau ir sudėtingiau, nes praeities sėkmės receptai išsikvėps kaip nesandarus šampano butelis. Todėl 2004 m. sudarė socialinį kontraktą su šalies dirbančiaisiais dėl II pakopos pensijų sistemos sukūrimo. Taip dirbantiesiems buvo užtikrintos galimybės senatvėje būti mažiau priklausomiems nuo valdžios užgaidų, senstančios visuomenės finansinio pajėgumo, ir pasiūlyta kaupti savo senatvei patiems: atidedant dalelę algos ir susilaikant nuo momentinio vartojimo pagundos, nukreipiant 2 proc. savo mokamo „Sodros“ mokesčio ir valstybei prisidedant pagal vidutinio darbo užmokesčio lygį.

Žinoma, valstybei yra svarbu tolydžio mažinti finansinę „Sodros“ bei biudžeto naštą, bet kur kas svarbiau neužsimerkti prieš realią situaciją ir rodyti pagarbą žmogui, piliečiui, kuris, kartą patikėjęs valstybe ir jos toliaregiškumu, ateityje aiškiai žinotų, kad dirbantis žmogus valstybei rūpi ne mažiau nei kitos socialinės grupės, o sutartos žaidimo taisyklės nebus kaitaliojamos pagal politinių ciklų nuotaikas.

Niekas nenorėtų grįžti į santvarką, kuomet viską nusprendžia valdžia: kur dirbti, kokios muzikos klausyti, nenorėtų persėsti atgal į VAZ‘ą ar Moskvičių. Betrūktų tik 15-os leidžiamų šukuosenų lentelės, padalintos visiems šalies kirpėjams. Jau įsitikinome, kad vien pagal valdžios norus ir idėjas tvarkoma ekonomika nėra nei tvari, nei gyvybinga. Demokratija tuo ir svarbi, kad suteikia daug laisvės ir atsakomybės pačiam žmogui bei leidžia veikti rinkoje, kurios, kaip galimybės, taip atkakliai siekėme.

Vien dėl visuomenės senėjimo tendencijos po dešimtmečio pensijos Lietuvoje dabartiniais pinigais mažės 30 proc., po 20 metų – per pusę. Ir net žinant visa tai, užuot puoselėjus stabilumą bei pasitikėjimą sistema, siūloma imti siūbuoti valtį atviroje jūroje. Maža to, nutylint, kad keleiviai iš jos iškris tiesiai į laikus, kai valdžioje bus, tikėtina, jau kiti politikai ir pūs kiti politinių užgaidų vėjai. O atneš jie tas pačias, tik dar sunkiau išsprendžiamas, problemas: dar labiau suprastėjusius demografinius rodiklius, dar stipriau pasenusią visuomenę ir tuštesnį iždą. Bei primins apie praėjusį laiką, kai dar buvo galima bandyti kažką pakeisti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Robertas Dargis. Ar jau žinome, koks turi būti XXI amžiaus mokytojas? (18)

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį...

Linas Slušnys. Naujoji pensijų reforma ant savo pečių neša pyktį ir nepasitikėjimą (2)

Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės...

„Danpower“ valdybos pirmininkas: tikimės, kad ir Lietuvoje bus galima dirbti kaip Vokietijoje (2)

Vokietijos energetikos kompanija „ Danpower “ tikisi, kad su Energetikos ministerija pasirašyta...

Jurgita Navikienė. Sezoninis darbas – ką būtina žinoti darbdaviams?

Artėjant vasarai, vis daugiau žmonių – ypač per atostogas užsidirbti siekiantys vyresniųjų...

Rosita Vasilkevičiūtė. Grįžimas į Lietuvą iš emigracijos – žingsnis ne atgal, o į priekį (9)

Kiekvieną dieną bendrauju su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti...

Top naujienos

Kas penktas suaugęs susiduria su dažnai nepastebima problema: įprastas sutrikimas – daugybės ligų priežastis (23)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, bent 1 iš 5 suaugusiųjų susiduria...

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (132)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Audringos abiturientų naktys: išnuomoti viešbučiai, pribloškiančios suknelės ir alkoholio paieškų maršrutai (182)

Vieni paskutines mokyklines šventes švenčia pompastiškai, kiti kukliai, o treti traukia į...

Bičiuliui siųstas šakotis sugrįžo virtęs trupiniais (13)

Vilnietis Artūras susidūrė su kuriozine situacija – dar kovo mėnesį draugui išsiųstas...

Geriausios Lietuvos gimnazijos abiturientai pademonstravo paskutinio skambučio įvaizdžius (93)

Ketvirtadienio popietę paskutinio skambučio šventė vyko ir geriausia Lietuvos mokykla šįmet vėl...

Išskirtinė galimybė pasidairyti viename prabangiausių Vilniaus viešbučių: pamatykite, kur ilsisi elitas (8)

Sostinės centre duris svečiams atvėrė atsinaujinęs „ Radisson Blu Astorija “. Specialaus...

Žinomų žmonių automobiliai turi vardus ir atspindi jų gyvenimo įpročius (9)

Ketvirtadienio vakarą žinomus žmones buvo galima sutikti ir automobilių švaros centro „Ainava"...

Legendinio ansamblio „Lietuva“ repeticija: ant scenos to niekada nepamatysite

Stebint repetuojančius valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choristus ir...

Žalgiriečių nusiteikimu nepatenkintas Jasikevičius: esi krepšininkas ir už tai gauni pinigus (6)

Kauno „Žalgiris“ Betsafe- LKL čempionato ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių...

Vienas prieš Ballus paliktas Šeškus: pakriko nervai ir sveikata, nebenoriu treniruoti (164)

Tėtušio klyksmai, apatiškos ir net per rungtynes sugebančios užsnūsti jo atžalos,...