Precedento neturintis iššūkis ir toks pats neregėtas mūsų visų atsakas į jį finansų ekspertus visame pasaulyje skatina prabilti apie tai, kad nors aplinkybės ir yra skausmingos, tačiau realiai galime išbandyti gyvenimą, kuris vieną dieną gali pasikeisti taip pat radikaliai.

Vis dėlto nereikia ir galvoti, kad finansinio raštingumo klausimais esame kuo nors išskirtiniai: panašu, kad ir Lietuvoje, ir JAV gyventojai mieliau renkasi laikyti praktinius išgyvenimo testus realiame gyvenime – iš jų ir mokosi.

Džordžo Vašingtono universiteto Pasaulinio finansinio raštingumo kompetencijos centras (The George Washingtin University Global Financial Literacy Excellence Center – GFLEC), atlikęs 2020 metų JAV gyventojų finansinio raštingumo tyrimą pastebi, kad jo metu suaugę šalies gyventojai teisingai atsakė į vidutiniškai 52 proc. pateiktų klausimų.

Dar įdomesni skirtumai išryškėjo tarp kartų, kurių išprusimą tyrėjai turėjo progą palyginti pirmą kartą. Pačios jauniausios Z kartos atstovai teisingai atsakė į vidutiniškai 41 proc. klausimų, kai vyriausioji kūdikių bumo karta (angl. Baby boomers) įveikė net 58 proc. klausimų.

Neįmanoma nepastebėti, kad kuo vyresnio amžiaus respondentai, tuo jų atsakymai tikslesni. Tarp Z ir kūdikių bumo atsidūrę Y ir X kartų atstovai teisingai atsakė į atitinkamai 50 proc. ir 51 proc. jiems pateiktų klausimų.

Lietuvoje natūraliai daug vilčių dedame į jaunimą, kuris išsilavinęs, technologiškai išprusęs ir, kas yra tik laiko klausimas, jo priimami sprendimai kažkada lems visos šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą.

2019 metų vasarą Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos studentas Mykolas Baranauskas, siekdamas išsiaiškinti 16–26 metų amžiaus jaunuolių finansinių žinių lygį, apklausė 426 šiai amžiaus grupei priklausančius žmones, kurių visoje šalyje buvo 343,3 tūkstančio. Jo metu paaiškėjo, kad maždaug kas antras jaunimo atstovas nuolat neseka savo finansinių veiksmų.

Kadangi daugiau kaip 26 proc. respondentų amžius buvo 19 metų ir žemiau, iš šios, tikėtina dar nedirbančios ir nuolatinių pajamų neturinčių jaunuolių grupės tikėtis rimto išlaidų valdymo būtų dar ankstoka. Tačiau didžiosios dalies apklausos dalyvių amžius siekė 19–22 metus, kuomet ir prasideda tikrasis savarankiškas gyvenimas bei pirmieji rimtesni darbai bei išlaidų paskirstymas.

Dar didesniu nerimo signalu turėtų tapti faktas, kad daugiau kaip 60 proc. Lietuvos jaunimo neturi ilgalaikio finansinio tikslo, kuris tikrai neturėtų būti suprantamas tik kaip konkretus didesnis pirkinys, kuriam reikia kurį laiką šiek tiek pataupyti.

Koronaviruso pandemija skausmingai, bet tiksliai atskleidė niuansą, kas yra (kad ir ganėtinai tvarkingas) gyvenimas nuo algos iki algos, iki to momento, kai susiduriama su nenugalimomis išorinėmis aplinkybėmis. Praėjusį kartą jomis tapo pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2008 metais, 2020-aisiais – netikėtas pasaulinis pandeminis lockdown‘as, ne tik stabdantis globalią ekonomiką, bet ir stumiantis ją recesijos kryptimi.

Akivaizdu, kad tai, kaip tvarkomės užtikrindami savo kasdieninius poreikius bei laiku apmokėdami būtiniausias sąskaitas, dar neparodo, kaip išgyvensime ekstra situacijoje, kurios nelaukėme ir kuriai nesiruošėme.

Ką galime padaryti dabar? Konstatuoti, kad ir vėl stovime ant bedugnės krašto ir galimai jų mūsų gyvenime dar bus ne viena. Didžiosios jų dalies numatyti negalime, išskyrus tai, kad vieną dieną išeisime į pensiją, kuri gali būti panaši į tą išgyventą pandeminę būseną tarp keturių sienų, jei tarp ilgalaikių finansinių tikslų neturėsime tikslo užsitikrinti finansinę pagalvę šiam savo gyvenimo etapui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)