Apie tai, kad pradedamas rengti Vilniaus Darnaus judumo miesto planas (DJMP, angl. – sustainable urban mobility plan) visuomenė jau žino. Arba ką tik sužinojo perskaitę šias eilutes. Pagrindinė plano užduotis – išsiaiškinti ir sutarti, kaip miestą padalinti skirtingų keliavimo įpročių žmonėms taip, kad visi jaustųsi komfortiškai, o vietos mieste atsirastų ne tik automobiliams, bet ir dviratininkams, pėstiesiems, vaikams. Tačiau juo ne mažiau nei žmonės yra susidomėjęs ir verslas.
Tom Rye
© Asmeninio albumo nuotr.

Parengti planą – tikras iššūkis. Tačiau nemažesnis iššūkis į viešus plano svarstymus pritraukti konstruktyvius, nuomonę turinčius bei ją pareikšti norinčius ir galinčius žmones. Juk tam, kad pokyčiai mieste būtų sklandūs ir maksimaliai subalansuoti, reikėtų žinoti ir senyvo amžiaus, ir jaunimo, vaikų bei jų mamų nuomonę. Ir iš anksto susitaikyti su tuo, kad kai vyksta tokio masto pokyčiai, visada bus pralaiminčių arba manančių, jog pralaimi, žmonių. Ir didžiausias pralaimėjimas visada vienas – ilgesnis laikas, praleistas kelyje.

Tačiau ar pagalvojote, kad tai, kaip, kada ir kiek laiko judate, nebėra tik jūsų asmeninis reikalas – jau kuris laikas tai tikras verslo taikinys.

Atrodo, tokiu individualiu dalyku kaip judumas mieste yra susidomėjusios kompanijos, suinteresuotos gauti duomenis apie mūsų asmeninius pasirinkimus – kokiais maršrutais judame, pro kur einame, kur užsukame, kada naudojamės taksi ar pavėžėjimo paslaugomis. Jos puikiai žino, kad taip galėtų mums parduoti įvairiausius dalykus, ar mažų mažiausiai – būti pastebėtos didžiuliame nesibaigiančios kasdienės reklamos sraute.

Tokios kompanijos supranta, kad žmonių judumas ne tik išreiškia daugybę asmeninių preferencijų, bet ir užima daug laiko, kai žmonės nieko neveikia ir kai jiems galima kažką parduoti. Negana to, judumą paslauga paverčia ir vadinamosios „trikdančios inovacijos“ (angl. disruptive innovations), kaip kad bendrai naudojamas „Uber“. Tai tikras pokytis ne tik mums, bet ir verslui, nuolat galvojančiam, kaip padidinti pardavimus.

Kitas svarbus pokytis – autonominių automobilių atsiradimas. Visa tai turi potencialą radikaliai pakeisti mūsų keliavimo būdą bei tai, kaip mes naudojamės transportu.

Nors pokyčiai pasirodys netolimoje ateityje arba jau yra pradėję vykti, tačiau didžioji dalis savivaldybių ir viešojo transporto operatorių nepradėjo apie tai galvoti. Tradicinės organizacijos dar neįvertina to, ką daro ar gali padaryti trikdančios inovacijos bei kaip su tuo tvarkytis.

Skirtingai nei transporto sistemas jau susitvarkę miestai, Vilnius turi unikalią galimybę rengdamas darnaus judumo planą pagalvoti apie tai, apie ką nei Krokuva, nei Edinburgas, nei Liubliana tiesiog neturėjo galimybės pagalvoti ir atsižvelgti į verslui atsiveriančias naujas galimybes. Kita vertus, turite ir labai puikią galimybę gyventojams pasiųsti žinutę, jog jei jie nespręs, kaip nori judėti savo mieste, tai už juos padarys verslas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieva Goštautaitė-Gedutė. Ar 2018-aisias į prekybos centrus ateis bitkoinai? (4)

Tobulėjant technologijoms ir klestint elektroninei prekybai, tradiciniai prekybos centrai išgyvena...

Inga Ruginienė. Nedirbti per šventines dienas Europoje normalu (13)

Lietuvoje daug metų turime vieną grupę darbuotojų, kurie nuolatos diskriminuojami. Net sunku...

Gražina Savičiūnienė. Laisva rinka yra atsakymas. Bet ne mums

Kiekvienas žmogus nueina savo kelią į didesnį ar mažesnį finansinį savarankiškumą. Ir, kaip...

Ieva Valeškaitė. Mokesčių mokėtojų teisės: patogiau užmerkti akis? (1)

Visai neseniai pirmą kartą atšventėme Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Padėkoti...

Vaidotas Misius. Kodėl geriau gyventi Šiauliuose nei Vilniuje (40)

Ar tai rimtas straipsnelis – paliekama teisė jums spręsti. Straipsnis parašytas šiauliečio...

Top naujienos

Gyvai / Kova dėl trečios vietos: „Žalgiris“ triuškina CSKA (251)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą (18 val.) Belgrado „Štark“ arenoje turi...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (174)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Rimvydas Valatka. Kaip politikos ciūciai erelius vaizdavo (18)

Per Vyriausybės valandą Seimo tribūnoje skraidė erelis. Atrėždamas apie „Danpower Baltic“...

Prieš mažąjį finalą su CSKA iš „Žalgirio“ gerbėjų buvo atimtos Lietuvos vėliavos specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado

Į sekmadienio vakarą Eurolygos mažojo finalo rungtynes su Maskvos CSKA kai kurie Kauno...

Kalbininkas Smetona: tarmės yra mėšlas

„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti...

Dianos atminimas – detalėse: karališkųjų vestuvių akcentai, skirti žmonių širdžių princesei pagerbti (4)

Žmonių širdžių princesė – taip mielai iki šiol vadinama Diana. Šeštadienį įvykusiose jos...

Užkalnis: baiminausi, kad neaptarnaus ir dar viską atims (53)

Visgi jūs dar stebinate toje savo Lietuvoje . Grįžti žmogus į trasą po dviejų mėnesių, puoli...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (636)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (370)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Košmaras nacių okupuotame Paryžiuje: tokiu barbariškumu negalėjo patikėti nei vietiniai, nei teisėsauga (33)

Visi, kas pažinojo, laikė jį labiausiai žmonėms pasišventusiu, geranoriškiausiu gydytoju nacių...