Realybė, kad ir kaip norėtume, yra šiek tiek kitokia – Lietuvoje informacinių ir komunikacinių technologijų specialistai 2015 metais vis dar sudarė tik 2,1 proc. visų užimtųjų šalyje.
Pagal šį santykį lenkiame tik Rumuniją ir Graikiją. Estijoje, į kurią dažnai norime lygiuotis, IT specialistų skaičius yra tūkstančiu didesnis negu Lietuvoje, nors mūsų šalyje gyventojų yra du kartus daugiau.
Naujausiais Eurostato duomenis, užimtų IT specialistų Lietuvoje per penkerius metus padaugėjo 23 procentais. Tai reiškia, kad per metus šalyje buvo sukuriama truputį daugiau negu tūkstantis naujų darbo vietų IT sektoriaus įmonėse.
Visgi lygiai tokiu pat tempu šių specialistų skaičius augo ir visoje ES, tad vadinamasis proveržis Lietuvos IT sektoriuje yra lygiai tokio pat masto kaip ir ES, taigi kalbėti apie Lietuvos išskirtinumą, deja, sudėtinga.
Pagrindinis šio sektoriaus dar spartesnę plėtrą Lietuvoje ribojantis veiksnys yra akivaizdus IT išsilavinimą įgijusių žmonių trūkumas.
Todėl akivaizdu, kad bet kuris naujas kvalifikuotas IT mokslus ar kursus baigęs žmogus sulauks darbo pasiūlymo, ir tik nuo jo kompetencijos ir pasirinkimo priklausys, kokią įmonę ir pareigas jis pasirinks.
Nėra abejonių, kad skaitmenizacija darys vis didesnę įtaką versle, IT sprendimai, padedantys supaprastinti ir pagreitinti veiklą, vis daugiau keis įprastus darbus.
Lietuvos pasirinkimas taip sudėlioti darbo rinkos strategiją, kad IT specialistų skaičius augtų daug sparčiau, turėtų būti vertinamas kaip paprastas ir tiesus kelias didinti ir šalies ekonominę gerovę.
Šių pokyčių, kurių siekia pažangios įmonės, naudą ima vis labiau suvokti ir valdžia, o gera specialybe domisi ir vis daugiau būsimų studentų.
Galima priminti, kad 2016 metais valstybės prašymu 50 proc. padidintas valstybės finansuojamų IT studijų universitetuose vietų skaičius.
Pavyzdžiui, programų sistemų programa Kauno technologijos universitete 2016 metais sulaukė didžiausio populiarumo Lietuvoje ir nukonkuravo tokias studijų programas kaip teisė ar ekonomika. Tad nuo rugsėjo pradėjusių studijuoti IT ir matematikos mokslus universitetuose ir kolegijose jau yra beveik trys tūkstančiai.
Suprantama, ne visi, pradėję mokslus, juos baigs ir ne visi darbus tęs Lietuvoje. Tačiau didelis valstybės dėmesys IT specialistų ruošimui dar didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių ir dedant pastangas perkvalifikuoti asmenis iš kitų specialybių į IT specialistus yra privalomas.
Statistika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės retai keičia kvalifikaciją, o tokių atvejų, kad vyresnio amžiaus asmenys taptų programuotojais ar kitais IT specialistais, yra mažai. Lietuvoje IT specialistai yra patys jauniausi ES – 55 proc. jų yra jaunesni negu 35 metų.
Tiesa, jaunas IT specialistų amžius yra būdingas visoms posovietinėms šalims, kuriose IT plėtra vyko lėčiau negu senosiose ES šalyse, nes pati švietimo sistema neteikė prioriteto šiems mokslams. Beje, net 80 proc. IT specialistų Lietuvoje yra įgiję aukštąjį išsilavinimą (ES tokių darbuotojų yra tik 60 proc.).
Palyginti mažas dirbančių IT sektoriuje skaičius daro neigiamą įtaką vidutinio darbo užmokesčio statistikai – pavyzdžiui, Lietuvoje vidutiniškai IT specialisto mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius antrą ketvirtį siekė 1,3 tūkst. eurų ir buvo 1,7 karto didesnis negu vidutinis atlyginimas šalyje.
Jeigu Lietuvoje būtų tiek IT specialistų, kiek jų yra Estijoje, bent 30 tūkstančių žmonių pajamos būtų daug didesnės negu dabar, o tai lemtų didesnes ne tik jų pačių, bet ir valstybės biudžeto ir „Sodros‟ pajamas, taip pat ir spartesnį ekonomikos augimą.
Tad norisi tikėti, kad ir naujasis Seimas daugiau dėmesio skirs būtent perspektyvių specialistų rengimui ir jų išsaugojimui Lietuvoje.
