Remiantis „Sodros“ duomenimis, minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas ir, tikėtina, sumažėję vokeliuose mokamų atlyginimų mastai, tiesiogiai padidino oficialią algą maždaug 300 tūkst. darbuotojų.
Dar bent 100 tūkst. asmenų, anksčiau uždirbusių daugiau negu MMA, taip pat gavo didesnę algą. Beje, itin padaugėjo darbuotojų, gaunančių daugiau negu 1000 eurų atlyginimą per mėnesį – tokių gruodį buvo 18 proc. daugiau negu prieš metus.
Nepaisant to, kad šiais metais MMA nesikeis, vyraujančios tendencijos darbo rinkoje lieka palankios darbo užmokesčiui sparčiai augti.
Planuojama, kad darbo užmokestis į rankas šiemet augs sparčiau negu alga prieš mokesčius. Tai susiję su gerokai didesniu maksimaliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, kuris nuo 2017 m. sausio mėn. išaugo nuo 200 iki 310 eurų.
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje paskutinį 2016 metų ketvirtį buvo 822,8 eurų – 8,7 proc. didesnis negu prieš metus.
Atlyginimas į rankas augo sparčiau ir per metus padidėjo 8,9 procento. Darbo užmokesčio augimas metų pabaigoje dar paspartėjo ir buvo sparčiausias nuo 2008 metų.
Kvalifikuoti darbuotojai turi stipresnę derybinę galią
Žinoma, spartus vidutinio darbo užmokesčio augimas tampa iššūkiu darbdaviams ir galimybe darbuotojams. Akivaizdu, kad kvalifikuoti ir turintys patrauklią rinkoje specialybę asmenys turi stipresnę derybinę galią negu darbdaviai ir ja vis labiau naudojasi.
Visgi ekonominė padėtis vidaus ir eksporto rinkose yra gana palanki įmonių plėtrai, todėl didesnis darbo užmokestis darbuotojui ir galimybė didinti pelną yra vis dar suderinamos sąlygos.
Geriausias to pavyzdys yra apdirbamosios pramonės sektorius, kuriame atlyginimai per metus padidėjo 9,7 proc., ir jau 5 proc. lenkia latvių pramonės įmonių mokamas algas darbuotojams. Labai svarbiu veiksniu tampa investicijos į gamybos efektyvumą, leidžiančios įmonėms uždirbti daugiau pelno ir kartu daugiau mokėti darbuotojams.
Darbo biržos praėjusių metų pabaigoje atlikta darbdavių apklausa parodė, kad net 60 proc. pramonės sektoriaus įmonių 2017 m. pradžioje skundėsi darbuotojų ir ypač reikalingos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu.
Todėl ir valstybė turi aktyviau spręsti besiplečiančią atskirtį tarp trūkstamų ir perteklinių profesijų bei specialybių. Kadangi įmonėms jų pageidaujamų specialistų reikia dabar, natūralu, kad daugėja prašymų lengvinti ir kvalifikuotų, ir eilinių darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo sąlygas.
Valstybės sektoriuje algos tebeaugo lėčiau negu privačiame
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį dar sumažėjo skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio valstybės ir privačiame sektoriuje – algos per metus valstybės sektoriuje padidėjo 8,7 proc., o privačiame 9,1 procentų.
Tokia tendencija Lietuvą artina prie įprastos ES šalių praktikos, kur skirtumas tarp viešojo valdymo sektoriaus ir visų darbuotojų atlyginimų yra dar maždaug 5 procentais mažesnis. Kita vertus, kaistanti darbo rinka didina įtampą ir viešajame sektoriuje, kuriame sunku pritraukti naujų profesionalių vadovaujančias pareigas užimančių asmenų, galinčių vykdyti viešojo sektoriaus institucijų reformas.
Mažėjantis nedarbo lygis ir augantys atlyginimai daro vis didesnę įtaką kainų lygio šalyje augimui – kaistanti darbo rinka įsuka kainų didėjimo spiralę.
Viena vertus, dėl šių veiksnių sparčiau pildosi valstybės ir „Sodros“ biudžetai – 2017 m. sausio mėn. „Sodra“ gavo net 14,6 proc. daugiau pajamų negu praėjusiais metais. Kita vertus, darbo užmokesčio augimas, vėl viršysiantis darbo našumo didėjimą, perspėja apie mažėjantį šalies konkurencingumą globalioje rinkoje.
