Šiuo metu rinkoje jaučiamas didelis darbuotojų stygius, tad darbdaviai aršiai konkuruoja dėl patyrusių darbuotojų. Ką privalote žinoti, kad net nuviliojus jūsų darbuotoją jūsų komercinės paslaptys liktų saugios?
Reguliavimas ir tikslai
Šiandien komercinė paslaptis neturi griežto ir vienareikšmio apibrėžimo. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek LR civilinis kodeksas išskiria tris kompleksines sąlygas, kurioms esant informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi: 1) informacijos slaptumas (neviešumas), 2) komercinės vertės esamas ar potencialus turėjimas bei 3) informacijos saugumo užtikrinimas (informacija turi būti saugoma).
Nors, atrodytų, yra aiškiai išskirtos sąlygos, kada informacija yra laikoma komercine paslaptimi, vis dėlto baigtinio sąrašo, kokie duomenys pripažįstami komercine paslaptimi, nėra ir, ko gero, niekada nebus. Todėl, jei turite konfidencialios informacijos, prie kurios gali prieiti jūsų darbuotojai, pats pirmas jūsų žingsnis – sudaryti sutartis dėl darbo su konfidencialia informacija ir jose detaliai aprašyti, kaip turi būti dirbama su tokio pobūdžio informacija, kokie duomenys yra laikomi įmonės komercine paslaptimi ir yra saugomi, taip pat apibrėžkite galimas pasekmes už pažeidimus. Tokios sutartys ne tik padės atgrasyti darbuotojus nuo nesąžiningo elgesio, bet ir gali smarkiai palengvinti jūsų pažeistų interesų gynybą. Apie tai tuoj pat pakalbėsime išsamiau.
Įstatyme nurodyti trys pagrindiniai jūsų teisių, susijusių su komercine paslaptimi, pažeidimo būdai:
1. Komercinės paslapties gavimas. Kai pažeidėjas neteisėtai gavo prieigą prie komercinės paslapties bei ją pasisavino, padarė tokios informacijos kopijas arba atliko kitus veiksmus, kurie laikomi prieštaraujančiais sąžiningos veiklos praktikai.
2. Komercinės paslapties naudojimas. Kai šiuos veiksmus atlieka asmuo, neteisėtai gavęs komercinę paslaptį, pažeidęs susitarimą dėl konfidencialios informacijos arba pažeidęs pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.
3. Komercinės paslapties atskleidimas. Kai komercinė paslaptis perduodama arba padaroma prieinama bent vienam trečiajam asmeniui.
Įstatymas numato atsakomybę ir tais atvejais, kai komercinė paslaptis gaunama iš asmens, neteisėtai pasisavinusio informaciją, o ją gavęs asmuo apie šią aplinkybę žinojo arba turėjo žinoti.
Kaip apginti savo interesus susidūrus su komercinės paslapties pažeidimu
Žinome, kad savo verslo komercines paslaptis reikia saugoti, o ką daryti, jei duomenų nepavyko išsaugoti ir jūsų konfidenciali informacija buvo neteisėtai pasisavinta bei panaudota. Įstatyme įtvirtinta, kad atsitikus tokiai situacijai civilinio proceso tvarka galima kreiptis į teismą su ieškiniu ir: 1) reikalauti nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą arba atskleidimą, 2) uždrausti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes pateikti rinkai, 3) atšaukti tokias prekes iš rinkos, 4) sunaikinti tokias prekes, 5) pašalinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusią prekės savybę, 6) sunaikinti arba grąžinti savininkui komercinės paslapties šaltinius (dokumentus, objektus ir t.t.), 7) atlyginti neturtinę žalą.
Bet yra dar du keliai, kuriais galite ginti savo pažeistus interesus. Jei duomenis pasisavino bei panaudojo darbuotojas, buvęs darbuotojas ar konkuruojantis ūkio subjektas, remdamiesi LR konkurencijos įstatymu (KĮ), galite kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti patirtą žalą. Noriu atkreipti dėmesį, kad visais atvejais galima prašyti bylą nagrinėjančio teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kitas būdas – gerokai griežtesnis. Nepaisydami to, kas atliko neteisėtus veiksmus, galite kreiptis į policijos komisariatą ir pateikti pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos LR baudžiamajame kodekse. Vėliau galite pateikti ir civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo.
Pastebime, kad įstatymų leidėjas, numatydamas skirtingas atsakomybės rūšis už panašaus pobūdžio veikas, siekia apsaugoti skirtingus teisinius gėrius. Baudžiamasis kodeksas taikomas, kai patirta žala yra ne mažesnė kaip 6‘000 EUR. O tai rodo, kad įstatymų leidėjas siekia baudžiamąją atsakomybę taikyti tik išimtinais atvejais, kai dėl padarytos nusikalstamų veiksmų yra paveikiama ne tik įmonės reputacija, bet ir platesnės apimties turtiniai interesai, galintys turėti įtakos tiek rinkai, tiek viešajam interesui. Savo ruožtu civilinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai pažeidimai neturi pavojingumo pobūdžio bei susiję su individualiais, labiau neturtinio pobūdžio įmonių interesais.
Kaip žinoti, ar pasisavinta konfidenciali informacija yra laikoma komercine paslaptimi?
Atsakant į klausimą, kas pasisavinta, itin svarbu identifikuoti, ar informacija tikrai gali būti laikoma komercine paslaptimi. Ginčą nagrinėjant teisme arba ikiteisminio tyrimo metu gali tekti įrodyti, kad pasisavinta informacija atitinka komercinės paslapties apibrėžtį. Informacijos slaptumą bei esamą arba potencialią vertę identifikuoti nėra sunku – tai dažniausiai matyti iš pačios informacijos pobūdžio bei turinio, pvz., klientų duomenys, esamų darbuotojų duomenys, sutartys su klientais ir t.t.
Gerokai sunkiau yra įrodyti, kad informacija buvo tinkamai apsaugota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad neužtenka informacijos tik saugoti, reikia imtis protingų pastangų ją apsaugoti, pvz., naudoti fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priimti sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt.
Čia jums itin padėtų su darbuotojais sudarytos sutartys dėl darbo su konfidencialia informacija, taip pat įmonės veikloje naudojamos saugojimo, stebėjimo (angl. monitoring) sistemos, padedančios užtikrinti komercinės paslapties saugumą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek KPTAĮ, tiek KĮ tiek Baudžiamajame kodekse nustatytos veikos kvalifikuojamos tik nustačius, jog pasisavinta bei naudojama informacija yra komercinė paslaptis. To neįrodžius, lieka vienintelė gynybos priemonė – pateikti pareiškimą dėl Baudžiamajame kodekse nustatytos nusikalstamos veikos – neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.
Apibendrinant galime reziumuoti, kad KPTAĮ nebuvo ir neturėtų būti vertintinas kaip bereikšmis. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šis įstatymas įneša savotišką sumaištį, nes nėra aišku, kokį procesą rinktis. Tačiau realiai KPTAĮ suteikia galimybę nukentėjusioms įmonėms pasirinkti tarp kelių alternatyvų, kaip ginti pažeistus interesus dėl komercinės paslapties pasisavinimo ir naudojimo.
