Pandemijos iššūkis verslams gali būti gerokai sudėtingesnis nei finansų krizė 2008 metais. Jai aprimus reikėjo pajamų nuosmukį patyrusius klientus susigrąžinti atgal, dabar tenka apgalvoti papildomus sprendimus, kad vartotojams apskritai atrodytų saugu sugrįžti. Vartotojų įžvalgų platformos „Suzy“ duomenimis, 71 proc. amerikiečių koronavirusas kelia susirūpinimą pirmiausiai dėl šeimos bei asmeninės sveikatos.
Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje profesorius Markas Schalleris žmogaus elgesį, siekiant sumažinti galimą kontaktą su patogenais, pavadino „elgesio imunine sistema“ (angl. behavioural immune system). Panašu, kad būtent ji dabar lemia esminius pirkėjų elgesio, o kartu su juo – ir mažmeninės prekybos pokyčius. Nuo intuityvios prie sąmoningos distancijos mums padėjo pereiti privalomas karantinas, ir šis naujas savisaugos standartas taip greitai nepasimirš.
Naujas svetingumo standartas
Prekyboje greitai įdiegtos apsauginės kasų sienelės, veido kaukės ir skydeliai bei pirštinės ne tik didina saugumą, bet ir siunčia signalą, kad situacija nėra įprasta. Nuo karantino pradžios iki dabar kasdien matome, kad klientai vengia tiesioginio kontakto ir savotiškai diktuoja naują pageidaujamo svetingumo normą, kurią galima nusakyti vienu žodžiu – „atstumas“. Todėl privalumų įgauna didesnės, daugiau erdvės suteikiančios vietos, taip pat gebėjimas efektyviai valdyti klientų srautus ir juos išskirstyti.
Pirkėjų noras išlaikyti distanciją nemažą dalį prekybininkų paskatino iškelti visą ar dalį veiklos į internetą. Net ir mūsų atstovaujamos tradicinės aptarnavimo gyvai vietos – degalinės – per karantiną kuria naujus bekontakčio maisto, gėrimų ir kitų prekių pristatymo kanalus internetu, kad tiesioginio kontakto su klientais būtų kuo mažiau.
Imuninės vartotojo reakcijos šiuo metu ypač jautrios maisto produktų saugumui, kuris jau reiškia ne tik ypač griežtą higieną jį ruošiant bei saugiai supakuojant, bet ir lūkestį pasigaminti pačiam: tą rodo augantis vadinamųjų maisto paruoštukų bei pusgaminių populiarumas, net jei iki pandemijos tai buvo išskirtinė įmonės firminio asortimento dalis.
Ne mažiau svarbus momentas yra paslaugos suteikimo laikas, nes COVID-19 realybėje nebenorima užsibūti ilgiau nei būtina – tai tapo dar vienu svarbiu pirkėjų elgesio imuniteto į pandemiją atsaku. Plėsdami savitarnos erdves net ir mokėjimus už kavą netrukus „išnešime“ į lauko terminalus.
Ką optimizuoti – gal tiekėjus?
Panašu, toks klausimas įvedus karantiną vis dėlto kilo daliai verslų. Kalbant apie verslo partnerius, jiems dabar kaip niekada svarbūs pinigų srautai, todėl griūčių ir nedarbo įmanoma išvengti tik stengiantis laikytis vieningai nelengvoje situacijoje.
Prieš peržiūrint investicijų planus verta įsivertinti savo efektyvumą ir verslo modelį kuo operatyviau pakoreguoti pagal pandemijos aplinkybes, net jei jos į ekonomikos vadovėlius paklius tik kažkada ateityje. Tai apima veiklos modelio peržiūrėjimą ir pertvarkymą, procesų keitimą, žmogiškųjų resursų peržiūrėjimą. Tai mums leido šiemet nestabdyti nei didelių, nei smulkių investicijų. Be to, nukreipiame jas į klientų savitarnos, greitesnio atsiskaitymo sprendimus, automatizavimą bei žmogiškojo kontakto minimizavimą.
Naujajame prekybos pasaulyje neabejotinai laimės tie, kurie sugebės užkrinti saugumą, greitį ir dirbti efektyviai kaip niekada.
Ar darbuotojus?
Pastaraisiais metais darbuotojų ryškiai dominuojama darbo rinka kėlė nemenką galvos skausmą darbdaviams. COVID-19 pandemija visame pasaulyje didina bedarbių gretas – atrodytų, svarstyklės turėtų krypti darbdavių naudai, bet būtinųjų paslaugų teikėjai visgi lieka jautrioje situacijoje. Koronavirusui keliant masinę infekcijos baimę, kai kurios darbo vietos negali būti pertvarkytos į nuotolines, todėl dalis darbuotojų lieka dirbti įprastai, susidurdami su padidinta rizika sveikatai.
Svarbiausia, ką dėl darbuotojų reikia padaryti – pasirūpinti, kad krizė juos paliestų kuo mažiau, ir ne tik parūpinant apsaugos priemonių. Svarbu išlaikyti darbo vietas, laiku ir sąžiningai mokėti atlyginimus, priklausančius priedus, premijas. Vertėtų pasirūpinti ir sveikatos draudimu nuo COVID-19, kaip papildomo pasitikėjimo netipiškoje situacijoje suteikiančia finansine priemone.
Pasaulinė pandemija bene pirmą kartą taip užaštrino psichologinės pagalbos poreikį įmonių viduje ir čia gali padėti tik savo srities profesionalai – pasitelkime juos, stiprindami verslo priešakines linijas, nes pandemijos akivaizdoje būtent jos yra mūsų pirmoji ir gynybos, ir išgyvenimą užtikrinanti linija.
Pabaigai – nuotaikos kitoje Žemės rutulio pusėje. Aštuonių miestų gyventojus Indijoje apklaususi konsultacijų bendrovė „Hammerkopf“ išsiaiškino, kad 45 proc. respondentų net ir situacijai pagerėjus išlaikys „karantino mąstyseną“, kuri reiškia, kad bus labiau taupoma ir mažiau išlaidaujama. Jei mažmeninės prekybos sektorius norės išlikti, prie tokios mąstysenos reikės priprasti ir, be abejo, prisitaikyti su ja gyventi.
