Tvarus augimas – ateities verslo dalis
Vienas iš aktualiausių tvarumo argumentų finansiniu požiūriu – vartotojų preferencijų atliepimas. Remiantis Mažmeninės prekybos pramonės lyderių asociacijos (RILA) tyrimu, 93 proc. pasaulio vartotojų tikisi, kad jų naudojami prekių ženklai bus aktyvūs sprendžiant socialines ir aplinkosaugos problemas.
Vis tik praktika rodo, kad klientų ir prekybininkų požiūriai dėl tvarumo nesutampa. „First Insight“ ataskaita atskleidžia, jog du trečdaliai pirkėjų už tvarius produktus yra pasirengę mokėti daugiau nei tikisi mažmenininkai. Minėtą svarbos neatitikimą dar labiau liudija ir tai, kad tik pusė apklaustų įmonių vadovų mano, kad tvarumas yra svarbus aspektas perkantiems vartotojams. Todėl verslų požiūrio pokyčiai – neišvengiami.
Be to, tvarios veiklos reikalavimai yra svarbūs ne tik siekiant patenkinti vartotojų lūkesčius, bet ir įgyvendinti pramonės bei verslo standartus. Europos Sąjunga (ES) žada imtis vis griežtesnio reguliavimo prieš greitosios mados kūrėjus, siekdama juos priversti prailginti parduodamų gaminių gyvavimo ciklą. Be to, pavyzdį ekologiškumo srityje demonstruoja ir didžiausios ES valstybės. Vokietijoje neseniai priimtas tiekimo grandinės įstatymas užtikrina, kad įmonės būtų atsakingos už bet kokius su socialine ar aplinkosaugine sritimi susijusius pažeidimus.
Kad įgyvendintume gamtai draugiškus sprendimus, mažmenininkai turėtų taikyti žiedinio verslo modelius, naudoti inovatyvias technologijas, o svarbiausia – keisti savo požiūrį į verslo procesus. Verta akcentuoti kelis būdus, kurie prekybininkams padės tapti ekologiškesniems, nepristabdant pajamų augimo.
Ekologiški tiekimo ištekliai – būtinybė
Skaidrus žaliavų tiekimas yra vienas iš pirmų faktorių, rūpinčių potencialiems klientams. Medžiagos ar sudedamųjų dalių kilmė turi didelę įtaką sprendžiant, ar vartotojas pasirinks prekę, ar ne. Dėl to mažmenininkai turėtų ieškoti alternatyvių medžiagų šaltinių savo gaminiams, o taip pat juos ženklinti ekologiškų standartų atitikimą žyminčiomis etiketėmis. Kaip rodo praktika, didieji prekių ženklai žengia papildomą žingsnį ir investuoja į tvarų tiekimą – ūkininkavimą ar miškininkystę – ir taip užtikrina socialiai atsakingą prekybą. Pavyzdžiui, „Ingka Group“, strateginė didžiausių baldų gamybos įmonių partnerė, įsigijo apie 24,3 tūkst. hektarų miško žemės JAV siekdama užtikrinti atsakingą miškų administravimą ir tiekimą klientams.
Remiantis „McKinsey“ ataskaita, beveik 20 proc. įmonių vadovų visą informacijos atskleidimą kiekvienoje tiekimo grandinės grandyje nurodė kaip vieną iš trijų svarbiausių aspektų, darančių įtaką jų verslui. Taigi, gyvename laikais, kai vartotojai nori gauti visą informaciją apie parduodamus produktus, o suspindės tie, kurie sugebės pasiūlyti žaliausią variantą.
Pasiūlos optimizavimas saugo gamtą, padeda sutaupyti
Mažmenininkams labai svarbu turėti tikslų metodą, leidžiantį numatyti optimalų atsargų kiekį ir taip sumažinti poveikį aplinkai. Tai aktualu verslams, dirbantiems greitosios mados, maisto ir kitų greitai gendančių ar sezoninių prekių srityje. Skaičiuojama, jog kiekvieną sezoną net 30 proc. pagamintų drabužių lieka neparduoti, o tai reiškia, kad 92 mln. tonų audinių yra tiesiog išmetami. Šią problemą spręsti padeda tikslus parduodamų produktų paklausos įvertinimas: taip sumažėja neparduotų prekių ir į sąvartynus patenka mažiau atliekų.
Ir nors iš principo tai nėra itin sudėtinga, bet pastaraisiais metais tikslus paklausos prognozavimo procesas sukūrė nemenkų iššūkių: tiekimo grandinės trikdžiai, su pandemija susiję paklausos nuokrypiai ir prastėjanti ekonominė situacija neleido nuosekliai įvertinti rinkos. Siekiant šią problemą spręsti, kai kurie mažmenininkai į pagalbą pasitelkia dirbtinio intelekto sprendimus ir taip pagerina prognozavimo galimybes. Vienas iš pavyzdžių – „IKEA“, kuri įsidiegė dirbtinio intelekto algoritmus ir parduodamų prekių skaičių gali numatyti beveik 98 proc. tikslumu.
Prekės įpakavimas – tai, su kuo „sutinkate“ klientą
Kiekviena iš prekybinių bendrovių, nepriklausomai nuo jos dydžio, susiduria su prekių pakavimu. Daugelis įprastų pakavimo medžiagų labai kenkia aplinkai, o dėl plastiko taršos nyksta ekosistemos ir laukinė gamta. Remiantis „Coleman Parkes Research“ duomenimis, 68 proc. vartotojų teigia, kad produkto pakuotės poveikis aplinkai turi įtakos jų apsisprendimui pirkti. Gamtai ir vartotojams artimi pakavimo sprendimai – tai priemonės, pagamintos iš perdirbtų medžiagų: kartoninės dėžės, popieriaus ir kartono drožlės, granulės bei suyrantys siuntimo maišeliai. Kartoninės dėžės iki šiol yra tvariausias pakavimo būdas, nes jas galima lengvai perdirbti ir naudoti kelis kartus iki dėžė suyra.
Šiandien veikiame tokioje rinkoje, kurioje verslininkams reikia demonstruoti pasiekimus tvarumo srityje siekiant, kad jie ne tik atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir kad patiktų vartotojams. Kita vertus, bendrovių siekis prisidėti prie tvarumo puoselėjimo turėtų būti sąmoningas bei atsispindėti keliamuose tiksluose. Kelyje į ekologišką ateitį reikės technologijų, sumanumo ir verslo modelio permąstymo, leidžiančio išlikti aktualiems ir ateityje. Tinkamas požiūris į tvarų augimą atlieps svarbiausius vartotojų poreikius ir padės mūsų aplinkai.
