aA
Spartaus vidutinės mėnesio algos augimo tendencija iš Lietuvos niekur nesitraukia. Vidutinis bruto darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje antrą ketvirtį perlipo 900 eurų slenkstį ir pasiekė 927 eurus.
© DELFI / Karolina Pansevič

Per metus darbo užmokestis padidėjo dešimtadaliu (10,5 proc.) – daugiau negu pirmą ketvirtį. Pagrindinė priežastis, kodėl antrą ketvirtį algos augo sparčiau, yra susijusi su valdžios sprendimu nuo gegužės padidinti darbo užmokestį daugeliui sveikatos sektoriaus darbuotojų.

Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, gydytojų specialistų vidutinis darbo užmokestis birželį buvo 18 proc. didesnis negu prieš metus. Kiti veiksniai, lėmę istoriškai spartų algų didėjimą, liko tokie pat: nuo metų pradžios 20-ia eurų iki 400 eurų padidinta minimali mėnesio alga (MMA), įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, pakeltas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams, palanki darbuotojams padėtis darbo rinkoje, kai nemažai įmonių susidūrė su darbuotojų stygiumi rinkoje.

Atlyginimas po mokesčių Lietuvoje antrą ketvirtį didėjo mažiau – 9,5 proc. – iki 722 eurų. Tai, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių auga lėčiau negu atlyginimas prieš mokesčius, nėra naujiena. Tokia pat tendencija tęsis antrą pusmetį, nes tam įtaką daro nuo metų pradžios panaikintas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiems tėvams už kiekvieną vaiką – jį pakeitė tiesioginė 30 eurų išmoka. Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 6,7 proc., t. y. vidutinis darbo užmokestis į rankas augo triskart sparčiau negu kainų lygis šalyje.

Verslas kuria naujas darbo vietas

Darbo rinka šalyje toliau kaista – prieš porą savaičių paskelbta, kad vidutinis nedarbas antrą metų ketvirtį sumenko iki 5,9 proc., o mažesnis nedarbas buvo tik 2006–2008 metais. Samdomų darbuotojų vis dar daugėja, tad verslas išties kuria naujas darbo vietas, o jas vis sparčiau užpildo dirbantys asmenys iš trečiųjų šalių. Laisvų darbo vietų skaičius, darbo biržos duomenimis, liepą buvo rekordinis. Daugelis darbo vietų ne tokios populiarios tarp jaunimo, nes mokamas mažesnis atlyginimas. Tai sudaro palankias sąlygas darbo jėgai iš trečiųjų šalių.

Tadas Poviliauskas
Tadas Poviliauskas
© SEB banko nuotr.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį padidėjo 10,4 proc., o valstybės sektoriuje – 10,8 procento. Skirtumas tarp vidutinės algos valstybės ir privačiame sektoriuje tėra 9 eurai, o dar pirmą ketvirtį vidutinė alga valstybės sektoriuje buvo mažesnė. Visose kaimyninėse ES valstybėse, tokiose kaip Latvija, Lenkija ar Estija, valstybės sektoriuje darbo užmokestis yra gerokai didesnis. Kodėl mažas skirtumas yra problema? Viešojo administravimo sektoriuje turi dirbti kompetentingi asmenys, todėl siūlomos jiems algos negali skirtis nuo atlyginimų, mokamų privačių įmonių. Beje, Lietuvoje ir švietimo bei sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimai, palyginti su šalies algų vidurkiu, taip pat yra mažesni negu kitose aplinkinėse šalyse. Valdžia šią problemą bando spręsti, o jų sprendimų efektyvumą aiškiausiai parodys kitų metų statistikos duomenys.

Sparčiausiai augo sveikatos sektoriaus darbuotojų algos

Per metus sparčiausiai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo sveikatos priežiūros sektoriuje (16,5 proc.). Šį augimą lėmė valdžios sprendimas padidinti šio sektoriaus darbuotojų algas. Taip pat vidutinis atlyginimas labai sparčiai didėjo administracine ir aptarnavimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla besiverčiančiose įmonėse. Tam didžiausią įtaką darė valdžios sprendimai: nuo metų pradžios padidėjęs MMA ir įvestos socialinio draudimo įmokų lubos. Įdomu tai, kad nors per metus daugiausia padidėjo darbuotojų, dirbančių transporto ir saugojimo veikla besiverčiančiose įmonėse, jose mokamas darbo užmokestis augo mažiau negu algų vidurkis šalyje. Taip yra todėl, kad didžiausią dalį naujų darbo vietų sektoriuje užpildo ukrainiečiai ir baltarusiai, o didžiausią dalį atlygio sudaro mokami dienpinigiai, kurie į vidutinio darbo užmokesčio statistiką neįtraukiami. Pramonės įmonėse mokamas darbo užmokestis per metus padidėjo 9,6 proc., arba panašiai kaip ir algų vidurkis šalyje. Pramoninkai taip pat sparčiai didina darbuotojų skaičių, todėl, norėdami augti, jie yra priversti darbuotojams mokėti daugiau.

Vilniuje mokamas vidutinis darbo užmokestis (jis, beje, jau perlipo 1 000 eurų) tolsta nuo likusios Lietuvos. Kaunui, nors yra akivaizdžių ekonominio pakilimo požymių, priartėti prie Vilniaus kol kas nepavyksta. Beje, kol kas Kaune vidutinis darbo užmokestis yra netgi mažesnis negu Klaipėdos mieste, kuriame sėkmingą rezultatą rodo ne tik Klaipėdos jūrų uosto krovos bendrovės, bet ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančios įmonės. Tokiose pasienio savivaldybėse kaip Ignalinos, Zarasų ar Lazdijų vidutinis darbo užmokesčio augimas stringa ir jį daugiausia lemia MMA bei viešojo sektoriaus darbuotojų algos pokyčiai.

Kol Lietuvos ekonomika juda pirmyn gana neblogu tempu, o išorės veiksniai dar pernelyg negąsdina verslo, darbo užmokesčio tendencijos ir toliau yra palankios darbuotojams. Antrą pusmetį metinis vidutinės mėnesio algos pokytis bus tik šiek tiek mažesnis. Žinoma, algos didėja ne visiems ir ne visos bendrovės yra pajėgios kelti mokamą darbo užmokestį darbuotojams, todėl ir augančių atlyginimų įtaką ne visi jaučia vienodai. Problema dėl sparčiau negu darbo našumas didėjančių darbo jėgos sąnaudų tik aštrėja, tačiau su tuo susiduria ir kitos Baltijos bei Vidurio Europos šalys. Be to, esant tokiam sparčiam darbo užmokesčio augimui, tikėtis, kad kainų lygis šalyje nekiltų, yra netikslinga.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gintarė Deržanauskienė. Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes? (4)

Akivaizdi valdžios kūrybinio žanro krizė lėmė, kad užburtame valdžios draudimų rate gimsta...

Rasa Zaščiurinskaitė. Sudaryti ar nesudaryti jungtinės veiklos sutartis?

Statybų ir kituose sektoriuose nėra neįprasta sudaryti jungtinės veiklos sutartis ar konsorciumus...

Egidijus Simonis: Žiema Europos pieno ūkiams bus sudėtinga (3)

Nors vasaros karščiai atsitraukė, užleisdami vietą vėsiems rudeniškiems orams, tačiau Europos...

Vytautas Ašeris. Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje

Startuoliams būdingi darbo principai ir kultūra dažnai siejami su stereotipiniais bruožais – per...

Modestas Kisielius. Veiklos tobulinimo istorija ir pamokos (2)

Veiklos tobulinimo metodai turi turėti tikslą arba problemą, kurią reikia išspręsti. Istorija...

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (13)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (201)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (68)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (400)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....

Artimiausią parą – nemalonumai visoje Lietuvoje: talžys vėjai, merks smarkūs lietūs tarnybos siunčia skubius perspėjimus (5)

Naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvoje numatomos šalnos: ore vietomis temperatūra...

Po Grybauskaitės kirčio antstoliams – pastarųjų atsakas: siūlo pokyčius (88)

Prezidentė užsimojo sumažinti dešimttūkstantines algas uždirbančių antstolių apetitą....

Vairuotojų laukia pirmosios šalnos: priminė, kurios vietos bus pavojingiausios (12)

Trečiadienio rytą Lietuvoje žadamos pirmosios šalnos, tad į kelią automobiliais išsiruošę...

Milijonieriaus sūnus įgyvendino žiaurų planą (14)

Kanadietis, buvęs milijonierius ir dukart teistas žmogžudys dabar nuteistas už savo tėvo...

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu (11)

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (71)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...