aA
Lyginant su 2015 metais, šiemet Lietuvos įmonių, patyrusių mokėjimo už prekes ar paslaugas vėlavimų, sumažėjo nuo 68 iki 55 proc. Kieno indėlis čia didesnis? Gero ekonomikos stovio ar ES direktyvos, skirtos kovai su pavėluotais mokėjimais?
Saulius Žilinskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Europos Komisija dėmesį atsiskaitymų tarp ES įmonių gerinimui rodo jau nuo 1995 m., o pirmoji tam skirta direktyva buvo priimta dar 2000 metais. Šiuo metu veikianti ES direktyva Nr. 2011/7 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, priimta 2011 m. vasario 16 d. Iki 2013 m. kovo 16 d. jos nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę, taigi ir į Lietuvos teisę. Šis ES teisės aktas „skirtas užtikrinti kreditoriams, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir suteikti priemones, leidžiančias jiems veiksmingai pasinaudoti visomis teisėmis, kai sumokėti – vėluojama. Be to, skolininkams grasinama pritaikyti griežtas priemones, kurios atgrasytų nuo vėlavimo mokėti arba sutartyse nustatyti pernelyg ilgus mokėjimo terminus.“

Kaip parodė Europos parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto š. m. rugsėjo 21 d. posėdžio ataskaita, situacija su mokėjimais tarp verslo subjektų iš tiesų pagerėjo. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) duomenimis, vidutinis mokėjimo terminas ES sumažėjo nuo 56 dienų 2011 m. iki 34 dienų 2018 m.

Tačiau nesunku įsitikinti, kad taip tvarkingai atsiskaitoma ne visose ES šalyse ir ne visuose ekonomikos sektoriuose. Mokėjimų už paslaugas ir prekes vėlavimai dažnesni pietinėse ES narėse. Ironiška, kad Lietuva, kaip esanti piečiausiai iš Baltijos šalių, pagal mokėjimų kokybę (vidutinius mokėjimo terminus ir vėlavimus) taip pat atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tiesa, įmonių, patyrusių mokėjimų vėlavimus, kaip rodo EPRS informacija, pas mus 2018 m. buvo apie 55 proc., kai Estijoje tokių būta per 80 proc. Vėluojančių susimokėti taip pat daugiau kai kuriuose specifiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, maisto ir gėrimų prekyboje, statyboje, IT ir telekomunikacijose, pramonėje ir t. t. Pastebėtina, kad įtakos mokėjimų tvarkingumui taip pat turi skirtingos kreditoriaus ir debitoriaus svorio kategorijos. Smulkūs tiekėjai pinigų iš stambių pirkėjų dažnai turi palaukti ilgiau.

Kokia pagerėjimo priežastis?

Nors ES direktyva veikia jau nuo 2011-ųjų, patys jos kūrėjai vis dar nėra įsitikinę dokumento veiksmingumu. Pacituosiu Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir tarybai: „Kol kas yra nedaug įrodymų, kad Direktyva turėjo apčiuopiamos įtakos įmonių likvidumui ir palengvino tarpvalstybinę prekybą. Be to, dėl įvairiopų pavėluoto mokėjimo priežasčių, ir toliau bus sudėtinga nustatyti, ar stebimas permainas vietoje lemia vien Direktyva, ar ir kiti veiksniai, kaip antai apskritai pagerėjusios ekonominės sąlygos.“

Dar viena priežastis laurus dėl pagerėjusių atsiskaitymų atiduoti kylančiai ekonomikai, o ne direktyvai, tai, kad apie ją žino tik mažiau nei trečdalis iš ES veikiančių verslų. Jei imsime Rytų Europą, girdėjusių apie Pavėluotų mokėjimų direktyvą priskaičiuosime dar mažiau.

Nepaisant viso to, atsiskaitymų vėlavimas tebėra labai opi ir svarbi problema visoms ES įmonėms. Pasak Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, vėluojantys mokėjimai iki šiol yra vieno iš keturių bankrotų Europos Sąjungoje priežastis, o 6 iš 10 verslų už paslaugas ir prekes vis dar moka vėliau nei nurodyta sutartyje.

Jei ateitų krizė

Regis, Pavėluoto mokėjimo direktyva akivaizdžiau įrodytų savo naudą, jei ekonomika ES tikrai atsidurtų krizėje, apie kurią pastaruoju metu vis daugiau kalbama. Kaip rodo tyrimai, itin dažnos vėluojančių mokėjimų priežastys – piktybinis mokėjimų už paslaugas ir prekes vėlinimas. Tokia vėlavimų priežastis dažna ir normalioje ekonomikoje, o sunkmečiu, visuotinai trūkinėjant tarpusavio atsiskaitymams, pagunda sumokėti vėliau, ypač jei tiekėjas mažas ir priklauso nuo didelio pirkėjo, dar didesnė.

Vienoje vietoje įsimetus neatsiskaitymų vėžiui, metastazės netruktų pasklisti po visą verslo sistemą, juk įmonės viena su kita glaudžiai susijusios. Todėl būtent čia ir labiausiai praverstų minėtas Europos Sąjungos dokumentas. Juolab dabartiniu metu siūloma trumpinti standartinį mokėjimo terminą, pagreitinti ir supaprastinti PVM grąžinimo procedūras, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, o taip pat siekti, kad kreditoriai automatiškai gautų delspinigius ir kompensaciją, jei atsiskaitymai vėluoja.

Beje, EPRS duomenimis, mokėjimų vėlavimo sumažinimas viena diena leistų Europos įmonėms sutaupyti apie 158 mln. EUR finansavimo išlaidų, o atsiradusios papildomos lėšos padėtų išlaikyti dar 6,5 mln. darbo vietų Europoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atsakymai Aidui Pivoriūnui: Problema yra atbukusi akis, kuriai miško plynės atrodo gerai (33)

Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas straipsnyje „Miško...

Vytenis Šimkus. Brexit: debesuota, be pragiedrulių? (2)

Nenumaldomai artėja 2019 m. kovo 29 dienos vidurnaktis, kada Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš...

Robertas Dargis. Dabar turime daugiau galimybių, nei gebame išnaudoti (5)

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės...

Saulius Galadauskas. Politikams pavyko pakeisti Lietuvos alkoholio rinką. Bet kas iš to? (16)

Politikų kova su alkoholiu duoda vaisių – Lietuvoje alkoholinių gėrimų nuperkama mažiau. Bet...

Top naujienos

Etikos sargų darbo užkulisiuose – politikų šantažas, slapta įrašyti pokalbiai ir kiti nešvarūs skalbiniai (91)

„ Moli , tu savo noru rašysi“, – taip iš darbo siūloma išeiti Vyriausioje tarnybinės etikos...

Oro uoste suniokoto „Audi“ savininkai šokiruoti: tikėjosi saugumo, gavo 40 tūkst. eurų nuostolių (205)

Vilniečių šeimynos atostogos netikėtai apkarto. Iš Kauno oro uosto pailsėti į užsienį...

Suskaičiavo, kiek kartų mėginta supirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės (105)

Nacionalinė žemės tarnyba suskaičiavo, kiek šiemet buvo atvejų, kai fiziniai ir juridiniai...

Apie žalgiriečių atsakomybes prabilęs White'as: nerodome naujokams tinkamo pavyzdžio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo

Kauno „Žalgirio“ senbuviai neslepia, kad komandai sezono pradžioje trūksta susižaidimo,...

Naktį Plungę sudrebino sprogimas: trys suaugusieji ir mažametė mergaitė išvežti į ligoninę (6)

Spalio 17-osios naktį, 1.51 val., ugniagesiai gavo pranešimą, kad Plungėje, name, sprogo dujų...

Sunku patikėti, bet Vokietija švenčia geriausią pralaimėjimą šiais metais Lowas abejoja 11 m baudiniu (6)

„Gaila, tai buvo geriausias pralaimėjimas šiais metais“, – tokiomis antraštėmis Vokietijos...

Kas slepiasi už 1 proc. švedų šiukšlių, patenkančių į sąvartynus?

Kalbant apie atliekų perdirbimą, ekologiją, žaliąją energetiką Skandinavijos šalys nuolat...

Jaunas mokytojas: pedagogo profesija pasiekė dugną (12)

Vilniuje dirbantis jaunas mokytojas Dalius Miknevičius tiki savo profesijos ateitimi, tačiau jis...

CNN: Saudo Arabijos žurnalistas po nužudymo buvo sukapotas papildyta (56)

Saudo Arabijos žurnalistas Jamalas Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos...