aA
Lyginant su 2015 metais, šiemet Lietuvos įmonių, patyrusių mokėjimo už prekes ar paslaugas vėlavimų, sumažėjo nuo 68 iki 55 proc. Kieno indėlis čia didesnis? Gero ekonomikos stovio ar ES direktyvos, skirtos kovai su pavėluotais mokėjimais?
Saulius Žilinskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Europos Komisija dėmesį atsiskaitymų tarp ES įmonių gerinimui rodo jau nuo 1995 m., o pirmoji tam skirta direktyva buvo priimta dar 2000 metais. Šiuo metu veikianti ES direktyva Nr. 2011/7 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, priimta 2011 m. vasario 16 d. Iki 2013 m. kovo 16 d. jos nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę, taigi ir į Lietuvos teisę. Šis ES teisės aktas „skirtas užtikrinti kreditoriams, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir suteikti priemones, leidžiančias jiems veiksmingai pasinaudoti visomis teisėmis, kai sumokėti – vėluojama. Be to, skolininkams grasinama pritaikyti griežtas priemones, kurios atgrasytų nuo vėlavimo mokėti arba sutartyse nustatyti pernelyg ilgus mokėjimo terminus.“

Kaip parodė Europos parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto š. m. rugsėjo 21 d. posėdžio ataskaita, situacija su mokėjimais tarp verslo subjektų iš tiesų pagerėjo. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) duomenimis, vidutinis mokėjimo terminas ES sumažėjo nuo 56 dienų 2011 m. iki 34 dienų 2018 m.

Tačiau nesunku įsitikinti, kad taip tvarkingai atsiskaitoma ne visose ES šalyse ir ne visuose ekonomikos sektoriuose. Mokėjimų už paslaugas ir prekes vėlavimai dažnesni pietinėse ES narėse. Ironiška, kad Lietuva, kaip esanti piečiausiai iš Baltijos šalių, pagal mokėjimų kokybę (vidutinius mokėjimo terminus ir vėlavimus) taip pat atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tiesa, įmonių, patyrusių mokėjimų vėlavimus, kaip rodo EPRS informacija, pas mus 2018 m. buvo apie 55 proc., kai Estijoje tokių būta per 80 proc. Vėluojančių susimokėti taip pat daugiau kai kuriuose specifiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, maisto ir gėrimų prekyboje, statyboje, IT ir telekomunikacijose, pramonėje ir t. t. Pastebėtina, kad įtakos mokėjimų tvarkingumui taip pat turi skirtingos kreditoriaus ir debitoriaus svorio kategorijos. Smulkūs tiekėjai pinigų iš stambių pirkėjų dažnai turi palaukti ilgiau.

Kokia pagerėjimo priežastis?

Nors ES direktyva veikia jau nuo 2011-ųjų, patys jos kūrėjai vis dar nėra įsitikinę dokumento veiksmingumu. Pacituosiu Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir tarybai: „Kol kas yra nedaug įrodymų, kad Direktyva turėjo apčiuopiamos įtakos įmonių likvidumui ir palengvino tarpvalstybinę prekybą. Be to, dėl įvairiopų pavėluoto mokėjimo priežasčių, ir toliau bus sudėtinga nustatyti, ar stebimas permainas vietoje lemia vien Direktyva, ar ir kiti veiksniai, kaip antai apskritai pagerėjusios ekonominės sąlygos.“

Dar viena priežastis laurus dėl pagerėjusių atsiskaitymų atiduoti kylančiai ekonomikai, o ne direktyvai, tai, kad apie ją žino tik mažiau nei trečdalis iš ES veikiančių verslų. Jei imsime Rytų Europą, girdėjusių apie Pavėluotų mokėjimų direktyvą priskaičiuosime dar mažiau.

Nepaisant viso to, atsiskaitymų vėlavimas tebėra labai opi ir svarbi problema visoms ES įmonėms. Pasak Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, vėluojantys mokėjimai iki šiol yra vieno iš keturių bankrotų Europos Sąjungoje priežastis, o 6 iš 10 verslų už paslaugas ir prekes vis dar moka vėliau nei nurodyta sutartyje.

Jei ateitų krizė

Regis, Pavėluoto mokėjimo direktyva akivaizdžiau įrodytų savo naudą, jei ekonomika ES tikrai atsidurtų krizėje, apie kurią pastaruoju metu vis daugiau kalbama. Kaip rodo tyrimai, itin dažnos vėluojančių mokėjimų priežastys – piktybinis mokėjimų už paslaugas ir prekes vėlinimas. Tokia vėlavimų priežastis dažna ir normalioje ekonomikoje, o sunkmečiu, visuotinai trūkinėjant tarpusavio atsiskaitymams, pagunda sumokėti vėliau, ypač jei tiekėjas mažas ir priklauso nuo didelio pirkėjo, dar didesnė.

Vienoje vietoje įsimetus neatsiskaitymų vėžiui, metastazės netruktų pasklisti po visą verslo sistemą, juk įmonės viena su kita glaudžiai susijusios. Todėl būtent čia ir labiausiai praverstų minėtas Europos Sąjungos dokumentas. Juolab dabartiniu metu siūloma trumpinti standartinį mokėjimo terminą, pagreitinti ir supaprastinti PVM grąžinimo procedūras, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, o taip pat siekti, kad kreditoriai automatiškai gautų delspinigius ir kompensaciją, jei atsiskaitymai vėluoja.

Beje, EPRS duomenimis, mokėjimų vėlavimo sumažinimas viena diena leistų Europos įmonėms sutaupyti apie 158 mln. EUR finansavimo išlaidų, o atsiradusios papildomos lėšos padėtų išlaikyti dar 6,5 mln. darbo vietų Europoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gintaras Balčius. Ar viskas atskleidžiama apie mokesčių amnestiją? (1)

Reklamuodama mokesčių amnestiją, Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) deklaruoja, kad...

Ieva Povilaitienė. Nauja praktika, kaip užtikrinti, kad pareiga vengti interesų konflikto ir saugoti komercines paslaptis būtų įgyvendinama

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ką tik išnagrinėjo bylą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo...

Paulius Jokšas. Smulkiojo verslo sveikata: ar teisingai Lietuvos įmonės valdo savo finansus? (1)

Apyvartinis kapitalas verslui toks pat svarbus, kaip kraujotakos sistema žmogui. Siekiant palaikyti...

Antanas Sagatauskas. Penki išbandymai verslui 2019 metais (1)

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar...

Julija Beldeninovienė. Protestai ir ginčai dėl prekių ženklų: naujovės nuo 2019 m. sausio 1 d.

Lietuvai įgyvendinant 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ( ES )...

Top naujienos

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (566)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (660)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Didžiulį pranašumą išbarstęs „Rytas“ paskutinę sekundę pralaimėjo Berlyne (501)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Ryto“ (1-3) krepšininkai išvykoje...

Orai: spiginanti saulė šalčio nesumažins (1)

Trečiadienį virš Lietuvos savo pozicijas stiprins anticiklonas, kuris vaikys debesis ir leis...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (53)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (28)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (223)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Neteisėtais būdais pralobusiems valdžia ruošia naujus spąstus (42)

Neteisėtais būdais pralobusiems valdininkams ir verslininkams valdžia ruošia naujus spąstus....

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (493)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (37)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...