aA
Sakoma, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį. Tai ir daro aludariai – rudenį jie įvertina per vasarą pasiektus rezultatus, pagrindinių pardavimų laiką. Dabar jau galima konstatuoti, kad ši vasara stoja į eilę vieną už kitą prastesnių vasarų. O tą lėmė sparčiai besikeičiantys lietuvių alkoholio vartojimo įpročiai.
Saulius Galadauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žinoma, ne viskas yra blogai. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai linkę vartoti mažiau alkoholio. Aludariams, kurie yra tokie patys visuomenės nariai, šis procesas nerimo nekelia. Užtat nerimą, ir visai didelį, kelia kitas procesas – dėl besikeičiančių įpročių ir mažėjančių gyventojų skaičiaus besitraukiančioje rinkoje vis labiau įsigali stiprieji gėrimai.

Tai paliudija ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Per 5 metus, nuo 2013 m. iki 2018 m., vyno ir kitų natūralios fermentacijos gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo (didžiąją jų dalį sudaro sidras) pardavimai sumažėjo perpus – 52 proc., alaus ketvirčiu – 24 proc. Pokyčiai, pripažinkite, drastiški. O kiek per tą patį laiką sumažėjo etilo alkoholio, kurio didžiąją dalį sudaro degtinė, pardavimai? 7 proc. Tik tiek.

Taigi sidro geriame mažiau, alaus – irgi, o degtinės – beveik tiek pat. Manau, tai turėtų kelti nerimą valdantiems politikams, kurie vargu ar siekė tokio vartojimo kultūros pokyčio.

Dėl tokio, skirtingais greičiais mažėjančio suvartojimo, susidarė dabartinė situacija, kai etilo alkoholis sudaro kone pusę – apie 43 proc. – visoje šalyje suvartojamo alkoholio. Ir čia tik legalūs pardavimai. Ar tai daug? Žiūrint, su kuo lyginsime. Vokietijoje šis rodiklis daugiau nei dvigubai mažesnis – nesiekia 20 proc. Belgijoje ir Danijoje stipriojo alkoholio suvartojama net tris kartus mažiau.

Taigi mūsų alkoholio vartojimo kultūra bei vartojimo pomėgiai vis labiau tolsta nuo vakarietiškų ir vis labiau panašėja į rytietiškus. Ir tai bloga žinia ne tik mums, aludariams, bet ir šalies gyventojams, nes tokių gėrimų vartojimo padariniai sunkiausi.

Manau, kad matydama tokią situaciją, Vyriausybė nusprendė ją pakeisti ir šiemet akcizas stipriesiems gėrimams padidintas 10 proc. Deja, bet lauktų rezultatų tokie veiksmai neatnešė. Netgi priešingai.

Šiemet, kaip iškalbingai liudija VMI duomenys, per pirmus 7 mėnesius, spiritinių gėrimų pardavimai net ne krito, o išaugo 18 proc. Tuo pačiu metu alaus pardavimai krito 1 proc., nepaisant to, kad į skaičiavimus įtraukti du vasaros mėnesiai.

Vargu ar tokių poslinkių tikėtasi vykdant dabartinę antialkoholinę politiką. Žinoma, Finansų ministerija gali džiaugtis, kad išaugo įplaukos už akcizus, bet juk tai nebuvo vienintelis pokyčių tikslas.

Antra vertus, negalima nepaminėti ir išmintingo Vyriausybės sprendimo nesivelti į akcizų karą tarp Estijos ir Latvijos. Nors spaudimas tą daryti, manau, turėjo būti nemažas. Kiekvienam akivaizdu, kad konkuruoti alkoholinių gėrimų akcizų mažumu – nesvarbu ar tai būtų alus, vynas ar degtinė – reiškia stumti į pralaimėjimą visą visuomenę.

Būtent taip atsitiko Latvijoje. Ten akcizas sumažintas, bet tik stipriajam alkoholiui. Oficialiai tvirtinama, kad taip padaryta dėl estų turistų, bet, švelniai tariant, tai nelogiška, nes degtinė atpigo ne tik pasienyje perkantiems estams, bet ir visiems Latvijos gyventojams. Taigi tai yra tiesiog stipriųjų gėrimų atpiginimas, o tokie veiksmai tik tolina nuo vakarietiškos alkoholio vartojimo kultūros kūrimo, jau nekalbant apie jų padarinius visuomenei.

Akivaizdu – vienas galingiausių bei pagrindinių vartojimo kultūros kūrimo įrankių yra akcizų politika. Tad jeigu norime kurti nuosaikią kultūrą, vertėtų – kaip kad padaryta Vakaruose – dar labiau diferencijuoti alkoholio akcizo mokesčius. Ar aludariai reikalauja mokesčių sau sumažinimo? Ne. Vis dėl to, mūsų įsitikinimu, Lietuvoje vykstantys procesai nieko gera nelemia.

Dabar yra sunkiausias laikas mažiesiems regionų aludariams, didesnieji gi vis kasmet vis daugiau produkcijos eksportuoja. Jeigu taip toliau, tapsime tiesiog alaus eksportuotojais. Tačiau Lietuvos aludarių tokia perspektyva nelabai tenkina, nes visgi save suvokiame kaip Lietuvos – savo krašto gėrimų gamintojus. Vaizdžiai tariant, nenorime būti alaus „legionieriais“, mes norime žaisti už savo namų komandą.

Deja, bet vis labiau įsigalintys stiprieji gėrimai mums palieka vis mažiau vietos, gyventojams palieka vis mažiau vilčių pereiti prie vakarietiškos vartojimo kultūros.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.2000

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (63)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Šarūnas Keserauskas. Konkurencijos tarybos baudos turi atgrasyti verslą nuo itin žalingų pažeidimų atsakymas advokatui M. Juoniui (4)

Savo atsakymą , kad Konkurencijos taryba nėra tokia baisi, kaip kartais piešiama, pradėsiu nuo...

Jūratė Cvilikienė. Vasara praėjo, žiemos švenčių dar nematyti – gal „pasišopinam“? (3)

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies...

Vaidotas Dauskurdas. Darbuotojo atleidimas iš darbo už „antrą tokį patį“ darbo pareigų pažeidimą

Ne kartą savaitraštyje esame aptarę galimus darbo santykių nutraukimo pagrindus, taip pat ir darbo...

Laura Duksaitė-Iškauskienė. Paklausus vadovas visą gyvenimą – kaip išsilaikyti karjeros viršūnėje?

Vadovo postas daug kam yra aukščiausias karjeros taškas ir siekiamybė. Vis tik neretai nutinka,...

Top naujienos

Paauglei per klaidą buvo sulašintas dezinfekcinis skystis: paaiškino, kaip tai įvyko papildyta 12.58 (12)

Praėjusį penktadienį per Lietuvą nuaidėjo žinia apie Kauno klinikose įvykusią slaugytojos...

Gaisro gesinimo realybė Alytuje: skambinome per visą Lietuvą, maldavome verslininkų papildyta 13:01 val. (110)

Šeštą parą Alytuje kovojama su gaisru padangų perdirbimo įmonėje. Mieste yra paskelbta...

Kauno r. sugalvojo atkirtį Matijošaičiui, pasiryžusiam per dieną už vaiką reikalauti kone 10 eurų (108)

9,20 euro už vieną Kauno vaikų darželiuose praleistą dieną. Tiek kitais metais reikės mokėti...

Finalas gali būti skandalingas: jei į Pranckiečio ir valdančiųjų konfliktą dėl posto būtų įtraukta net policija (256)

Antradienį Seimo posėdžių salę pasieks ne tik kitų metų biudžeto projektas ir jo pateikimas....

Įtarusi galimą dokumento klastojimą, Širinskienė kreipėsi į Seimo kanclerę (66)

Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo spalio 15 d. nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio...

Stilistė palygino pigius ir brangius drabužius – atrodo taip pat, o kainos skiriasi dešimtis kartų (5)

Žinomas prekinis ženklas – tai tik žmogaus puikybės ženklas ar, vis dėlto, nepriekaištinga...

Rokiškėnas praturtėjo neteisėtai: skyrė baudą ir konfiskavo 354 tūkst. namuose rastų eurų (23)

Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą ir...

Paaiškėjo naujos Anastasijos Zavorotniuk gydymo detalės: gydymo brangiame reabilitacijos centre prireikė staiga pablogėjus sveikatai

Žurnalistai išsiaiškino, kiek kainuoja paslaugos elitiniame Pamaskvės rajone (Rubliovkoje)...

Į Lietuvą atvyko JAV tankai (72)

Į Lietuvą pirmadienį atvyko pusmečiui šalyje dislokuojamo Jungtinių Valstijų bataliono...

Netobulos. Sabina Daukantaitė: beieškant tik tobulų sprendimų, netyčia galima praleisti gyvenimą

Sabinos Daukantaitės apibūdinimas daug kam skamba neįtikėtinai - 7 vaikų mama, knygos...