aA
Sakoma, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį. Tai ir daro aludariai – rudenį jie įvertina per vasarą pasiektus rezultatus, pagrindinių pardavimų laiką. Dabar jau galima konstatuoti, kad ši vasara stoja į eilę vieną už kitą prastesnių vasarų. O tą lėmė sparčiai besikeičiantys lietuvių alkoholio vartojimo įpročiai.
Saulius Galadauskas
Saulius Galadauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žinoma, ne viskas yra blogai. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai linkę vartoti mažiau alkoholio. Aludariams, kurie yra tokie patys visuomenės nariai, šis procesas nerimo nekelia. Užtat nerimą, ir visai didelį, kelia kitas procesas – dėl besikeičiančių įpročių ir mažėjančių gyventojų skaičiaus besitraukiančioje rinkoje vis labiau įsigali stiprieji gėrimai.

Tai paliudija ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Per 5 metus, nuo 2013 m. iki 2018 m., vyno ir kitų natūralios fermentacijos gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo (didžiąją jų dalį sudaro sidras) pardavimai sumažėjo perpus – 52 proc., alaus ketvirčiu – 24 proc. Pokyčiai, pripažinkite, drastiški. O kiek per tą patį laiką sumažėjo etilo alkoholio, kurio didžiąją dalį sudaro degtinė, pardavimai? 7 proc. Tik tiek.

Taigi sidro geriame mažiau, alaus – irgi, o degtinės – beveik tiek pat. Manau, tai turėtų kelti nerimą valdantiems politikams, kurie vargu ar siekė tokio vartojimo kultūros pokyčio.

Dėl tokio, skirtingais greičiais mažėjančio suvartojimo, susidarė dabartinė situacija, kai etilo alkoholis sudaro kone pusę – apie 43 proc. – visoje šalyje suvartojamo alkoholio. Ir čia tik legalūs pardavimai. Ar tai daug? Žiūrint, su kuo lyginsime. Vokietijoje šis rodiklis daugiau nei dvigubai mažesnis – nesiekia 20 proc. Belgijoje ir Danijoje stipriojo alkoholio suvartojama net tris kartus mažiau.

Taigi mūsų alkoholio vartojimo kultūra bei vartojimo pomėgiai vis labiau tolsta nuo vakarietiškų ir vis labiau panašėja į rytietiškus. Ir tai bloga žinia ne tik mums, aludariams, bet ir šalies gyventojams, nes tokių gėrimų vartojimo padariniai sunkiausi.

Manau, kad matydama tokią situaciją, Vyriausybė nusprendė ją pakeisti ir šiemet akcizas stipriesiems gėrimams padidintas 10 proc. Deja, bet lauktų rezultatų tokie veiksmai neatnešė. Netgi priešingai.

Šiemet, kaip iškalbingai liudija VMI duomenys, per pirmus 7 mėnesius, spiritinių gėrimų pardavimai net ne krito, o išaugo 18 proc. Tuo pačiu metu alaus pardavimai krito 1 proc., nepaisant to, kad į skaičiavimus įtraukti du vasaros mėnesiai.

Vargu ar tokių poslinkių tikėtasi vykdant dabartinę antialkoholinę politiką. Žinoma, Finansų ministerija gali džiaugtis, kad išaugo įplaukos už akcizus, bet juk tai nebuvo vienintelis pokyčių tikslas.

Antra vertus, negalima nepaminėti ir išmintingo Vyriausybės sprendimo nesivelti į akcizų karą tarp Estijos ir Latvijos. Nors spaudimas tą daryti, manau, turėjo būti nemažas. Kiekvienam akivaizdu, kad konkuruoti alkoholinių gėrimų akcizų mažumu – nesvarbu ar tai būtų alus, vynas ar degtinė – reiškia stumti į pralaimėjimą visą visuomenę.

Būtent taip atsitiko Latvijoje. Ten akcizas sumažintas, bet tik stipriajam alkoholiui. Oficialiai tvirtinama, kad taip padaryta dėl estų turistų, bet, švelniai tariant, tai nelogiška, nes degtinė atpigo ne tik pasienyje perkantiems estams, bet ir visiems Latvijos gyventojams. Taigi tai yra tiesiog stipriųjų gėrimų atpiginimas, o tokie veiksmai tik tolina nuo vakarietiškos alkoholio vartojimo kultūros kūrimo, jau nekalbant apie jų padarinius visuomenei.

Akivaizdu – vienas galingiausių bei pagrindinių vartojimo kultūros kūrimo įrankių yra akcizų politika. Tad jeigu norime kurti nuosaikią kultūrą, vertėtų – kaip kad padaryta Vakaruose – dar labiau diferencijuoti alkoholio akcizo mokesčius. Ar aludariai reikalauja mokesčių sau sumažinimo? Ne. Vis dėl to, mūsų įsitikinimu, Lietuvoje vykstantys procesai nieko gera nelemia.

Dabar yra sunkiausias laikas mažiesiems regionų aludariams, didesnieji gi vis kasmet vis daugiau produkcijos eksportuoja. Jeigu taip toliau, tapsime tiesiog alaus eksportuotojais. Tačiau Lietuvos aludarių tokia perspektyva nelabai tenkina, nes visgi save suvokiame kaip Lietuvos – savo krašto gėrimų gamintojus. Vaizdžiai tariant, nenorime būti alaus „legionieriais“, mes norime žaisti už savo namų komandą.

Deja, bet vis labiau įsigalintys stiprieji gėrimai mums palieka vis mažiau vietos, gyventojams palieka vis mažiau vilčių pereiti prie vakarietiškos vartojimo kultūros.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.2000

Vytenis Šimkus. Būsto rinka Baltijos šalių sostinėse: pirmoji pandemijos banga atlaikyta, ar pavyks atremti antrąją

Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo...

Inga Balnanosienė. Kiek Lietuvai kainuotų antras karantinas? (12)

Sparčiai daugėjant naujų COVID-19 atvejų neišvengiamai teks imtis vis griežtesnių...

Elena Leontjeva. Marš-Stot-Dešinėn (7)

Politinis ateities Lietuvos žemėlapis nupieštas – pačių rinkėjų. Didžioji dalis...

Andrius Stankūnas. Kokį finansinį pasiūlymą pasirinksite – geriausią ar tinkamiausią? (3)

Gal nuskambės šabloniškai, bet neturėtų stebinti, kad bankų ar kitų finansinių paslaugų...

Vilius Juzikis. Ar Baltijos šalių įmonės skiria pakankamai dėmesio finansinių rizikų mažinimui?

Šiuo metu vyraujanti nežinomybė dėl COVID-19 pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai ir...

Top naujienos

Kartą lietuviai jau išgyveno pandemiją: tais metais tauta ėjo „išmirimo keliu“ (145)

Gyvenimas pandemijos sąlygomis nėra saldus: tą galėtų paliudyti ne tik šių dienų lietuviai,...

Vyraus debesuoti ir drėgni orai (7)

Lietuvos orams įtaką turės Šiaurės Europoje plačiai išsiskleidęs žemo atmosferos slėgio...

Koronavirusas vėl kerta darbo rinkai: auga prastovose esančiųjų darbuotojų skaičius (26)

Šalyje sparčiai augant koronavirusinės infekcijos susirgimų skaičiui, prastovose esančių...

Laukiamiausioje Čempionų lygos akistatoje – Messi ir „Barcelonos“ triumfas Turine (3)

UEFA Čempionų lygoje „Barcelona“ iškovojo antrą pergalę iš eilės. Katalonai trečiadienį...

Išgirdusi agresyvaus vėžio diagnozę vilnietė Ana jau laukėsi: buvo nusiteikusi blogiausiam (8)

Mažajai Arianai dar nėra nė metukų – neįtikėtinai ramiai ir viskuo besidominčiai mergaitei...

Giedraitis tritaškius metė pro šalį, tačiau „Baskonia“ šventė pergalę Ispanijoje (1)

Penktą pergalę Ispanijos ACB lygoje iškovojo Vitorijos „Baskonia“ (5-3). Roko Giedraičio ir...

Šimonytė įvardijo, kas ir kaip galėtų valdyti koronaviruso krizę: valdžia negalėjo atsipalaiduoti (407)

Buriamos centro dešinės koalicijos kandidatė į premjeres, Ingrida Šimonytė trečiadienį...

Verslininkų kovoje dėl milijonų – keisti sutapimai teisme (13)

Kol „ Arvi “ įkūrėjas Vidmantas Kučinskas sulaikytas Slovėnijoje, Lietuvoje tęsiasi jo...

|Maža didelių žinių kaina