aA
Žmonių įprotis atsidėti šiek tiek pinigų yra labai senas. Istoriniai radiniai patvirtina, kad taupyklės smulkiems pinigams neabejotinai egzistavo dar prieš mūsų erą. Nebrangus, specialioms taupyklėms-puodynėms gaminti skirtas molis vadintas „pygg“ (angliškai „pig“ yra kiaulė), laikui bėgant imta naudoti ir kitas medžiagas. Kadangi indas įgavo kiaulės formą, galiausiai jis virto „piggy bank“, arba kiaule-taupykle.
Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taupyklės principas, kuomet nedidelė, tą akimirką atlikusi pinigų dalis atidedama ateičiai, ir dabartiniais laikais neprarado savo prasmės, tačiau evoliucionavo į šiuolaikiškas, „nepačiupinėjamas“ priemones, dėl ko jos gali atrodyti sudėtingesnės, sunkiau suprantamos.

Tam tikra taupykle galima laikyti ir pensijų fondus, kuriuose kaupiama asmeniškai, kas mėnesį pervedant nedidelę gaunamo atlyginimo dalį. Tačiau jei apie išsivažinėjusią ir senstelėjusią Lietuvos visuomenę bei to lemiamus ateities iššūkius suprasti nėra sunku, tikru iššūkiu tampa klausimas, ką reikės daryti su savo pensijų taupykle ateityje.

Taigi, kas yra anuitetas?

Su šia finansine sąvoka nemaža dalis Lietuvos gyventojų rimtai susiduria būdami pakankamai jauno amžiaus: imdami būsto paskolą ir spręsdami, kaip ją grąžins.

Net 80 proc. iš beveik 9 mlrd. eurų šalies gyventojams suteiktų paskolų sudaro kreditai, skirti būstui įsigyti. Tie, kas skolinosi būstui, turėjo įsigilinti ir pasirinkti, kaip pasiskolintas lėšas mokės – vienodais mokėjimais visą paskolos grąžinimo laikotarpį – tai yra anuitetas, ar įmokoms su laiku mažėjant – tai linijinis būdas.

Be to, didžioji dalis dirbančių ir II pakopoje dalyvaujančių gyventojų su sąvoka „anuitetas“ neabejotinai susidurs išeidami į pensiją, nes turės apsispręsti, kokiu būdu iš jų turimos pensijų taupyklės bus „iškratomos“, tai reiškia – išmokamos viso gyvenimo santaupos. Čia iš esmės skiriasi tik anuitetų rūšys.

Kitaip tariant, žmogus per gyvenimą taupė lėšas senatvei, o išėjęs į pensiją ir įmokėjęs sukauptą sumą ar jos dalį, galės užsitikrinti papildomas išmokas senatvėje iki gyvos galvos, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai jis gyvens. Nuo pensijų fondų mokamų periodinių išmokų anuitetas skiriasi tuo, kad pirmu atveju pasibaigus sukauptai sumai išmokų mokėjimas nutrūksta, o anuiteto atveju išmokos nutrūksta tik kaupiančiajam mirus.

Dilema: daužyti ar bandyti atidaryti?

Sudėtingai atrodanti II pakopos santaupų išmokėjimo sistema iš tiesų yra gana paprasta. Sutaupyta lėšų suma lemia, ar Jūsų pensijų taupyklę bus galima stuktelėti plaktuku iš karto, ar atidarinėti kas mėnesį.

1. Sukaupėte iki 3000 eurų ir tai reiškia viena – Jūsų taupyklės ant lentynos niekas nebelaikys, drąsiai užsimokite plaktuku, pasiimkite pinigus ir tvarkykite juos savo nuožiūra.

2. Sukaupėte nuo 3001 iki 10 000 eurų. Taupyklė dar turi laiko – iš jos bus mokamos periodinės išmokos. Kai sutaupyta suma išseks, taupyklės misija bus baigta sulig paskutiniu euru.

3. Sukaupėte daugiau kaip 10 000 eurų, tokiu atveju teks prisiminti, ką reiškia sąvoka „anuitetas“, nes turėsite du pasirinkimus:

a) Atidėtasis anuitetas – periodinės išmokos iš taupyklės iki 84 metų, o nuo 85 metų anuiteto išmokos pensijų taupyklei suteiks amžinybės bruožą, nes ji taip pat tarnaus iki gyvenimo pabaigos, kaip standartinio anuiteto atveju. Tačiau šiuo atveju laikotarpiu iki 84 metų jūsų pensijos taupyklė su visu jos turiniu gali pereiti į artimųjų rankas, tai yra būti jų paveldėta. Vėliau – viskas tik jūsų.

b) Standartinis anuitetas – vienodos išmokos iki pat gyvenimo pabaigos, tai iš esmės reiškia neišsenkančią, kas mėnesį vis atidaromą taupyklę. Mažas niuansas: ši taupyklė purtoma tik senjoro naudai ir negali būti perduota jo sutuoktiniui ar sutuoktinei, vaikams, anūkams ar kitiems artimiesiems.

(Ne)teisybė, kad anuitetas kainuoja?

Bene labiausiai II pakopoje kaupiančiuosius piktinantis klausimas: kodėl turiu mokėti už mano santaupų išmokėjimą man? Esmė slypi detalėse. 10 000 eurų laikomi pakankama suma, kad būtų galima prisiimti žmogaus gyvenimo trukmės riziką ir įsipareigoti jam mokėti tam tikras išmokas iki pat mirties. Ir tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tam užtektų asmeniškai pensijų fonde sukauptų santaupų. Tikėtina, kad jos išseks anksčiau.

Praeitis yra istorija, statistika, tendencijos. Ateitis yra rizika. Ją finansų įstaigai iš dalies kompensuojame mokėdami palūkanas už būsto paskolą. Draudimo įmonei sumokame įmoką, tikėdamiesi sutarto dydžio išmokos susižeidus ar susirgus.

Panašiai ir su pensijų anuitetu, kuris iš esmės reiškia apsidraudimą senatvėje gauti išmokas iki gyvos galvos, anuiteto mokėtojui tiksliai nežinant, kiek laiko mes gyvensime. Vien todėl mintis apie galimą neteisybę sunkiai atlaikytų kritiką.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.2500

Marius Dubnikovas. Grįžtant lietuviams didėja brangesnio alkoholio pardavimai (2)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) paskelbė naujus alkoholio pardavimo ir akcizų...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto kainos karantino net nepastebėjo

Optimistiškai nusiteikę vartotojai Lietuvoje ne tik su ūpu grįžo prie kasdienio vartojimo...

Tadas Gudaitis. Nenorėjote eiti paskui Gretą? Seksite paskui Ursulą (7)

Paauglės aplinkosaugos aktyvistės Gretos Thunberg pastangos keisti pasaulį klimato krizės...

Vilius Juzikis. Ar apsimoka investuoti į žaliąją energetiką?

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų...

Vidmantas Janulevičius. Pramonė žengia Žaliojo kurso keliu – žinome, kur, bet reikia sutarimo – kaip? (1)

Brėžiant prioritetą – klimato kaitos mažinimą – trečiadienį metiniame Europos Komisijos...

Top naujienos

Biomedicinos mokslų daktarės verdiktas: šias uogas privalu valgyti kiekvienam (71)

Raudonos, mažos, bet stipraus skonio uogos, kupinos vitaminų ir maistinių medžiagų, augančios...

Socdemų senbuvis demaskuoja Karbauskį: politine prasme tai būtų didžiausia bėda Lietuvai (539)

Nors iki Seimo rinkimų dar liko beveik 3 savaitės, jau dabar skamba garsūs pareiškimai apie...

Tatuiruočių meistras Alytuje atidarė naują pramogų viešbutį, tačiau užeiti į vidų išdrįs ne visi (40)

Prieš mėnesį atverti pirmieji siaubo namai Alytuje kuria planus užkariauti alytiškių ir miesto...

Aurimas Kuckailis | D+ nariams

Ar aš pakankamai vyras? Jei savęs kada to klausei – šis tekstas kaip tik tau (1)

Vyrai negali kalbėti apie tą ar aną, neturi įgūdžių ir nemoka, galbūt draugų kompanijose...

Orai primins vasarą: įšils iki 23 laipsnių (4)

Trečiadienį anticiklonas ir toliau neapleis mūsų šalies. Naktį dangus bus palankus stebėti...

Kairys negailėjo liaupsių Marčiulioniui, Šernius apgailestavo, kad nepavyko įkasti „Rytui“ (12)

„Jie mums neleido žaisti taip, kaip mes norėtume. Su gynyba ir charakteriu mums pavyko...

Gyventojų pasipiktinimas nesutvarkytais šaligatviais apnuogino didesnę problemą: įstatymuose – didžiulė spraga (30)

NT vystytojai, plėtodami gyvenamosios ar komercinės paskirties projektus, infrastruktūrą...

Skirtingi finišai: Ispanijoje – stebinanti pagarba varžovui, Maskvoje – pralaimėjusiojo erzinimas (23)

Pergalė ar medalis dar nėra viskas. Tai patvirtino socialinius tinklus apskriejęs gražus Ispanijos...

Kūno dalis, dėl kurios vis daugiau moterų kreipiasi į plastikos chirurgus: anksčiau norėjo mažinti, dabar – didinti (73)

Ar gali sėdmenys būti per maži? Tikrai taip ir ši problema pasitaiko dažniau, nei galėtume...

Švedijoje dirbantis epidemiologas stebisi Lietuvos kova su koronavirusu: tai nepagrįsta mokslu ir įrodymais (365)

Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas stebisi tuo,...

|Maža didelių žinių kaina