aA
Viskas žemėje turi savo galiojimo laiką, net ir pati žemė – bent jau taip prognozuoja mokslininkai. Šiais laikais sparčiai vystantis ir keičiantis tiek mokslui, tiek medicinai, ekonomikai bei kitoms sritims, normos, žinios ir principai, kuriais vadovaujamės, sensta itin greitai. Net ir tai, kas atrodė revoliucingi išradimai ar visuomenės gyvenimą radikaliai keičiantys principai, baigia galioti.
Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors pensija šiais laikais yra daugelio geidžiama riba, atskirianti darbą ir užtarnautą asmeninį poilsį, tokio dalyko kaip pensija prieš daugiau kaip šimtą metų apskritai nebuvo. 1881 metais tuometinis Prūsijos ministras pirmininkas Otto Von Bismarckas pasiūlė radikalią idėją: vyriausybė turėtų užtikrinti finansinę paramą 70 metų sulaukusiems visuomenės nariams, kitaip tariant – jis sukūrė pensijos principą. Bent jau nuo tokio amžiaus nebelikdavo pareigos įrodyti savo neįgalumą, o kartu ir negalėjimą dirbti.

Žinant, kad tais laikais Prūsijoje tikėtina gyvenimo trukmė buvo maždaug 45 metai, panašu, kad 70 metų sulaukdavo nebent reti laimingieji, kurie gyvenimo gale galėjo tikėtis „valdiško“ išlaikymo. Tikėtina, kad ir didelių biudžetų senoliams niekas tada nei tikėjosi, nei planavo. Tačiau kaip bevertintume šią idėją iš anų laikų perspektyvų, ji iš esmės pakeitė pasaulį ir mūsų suvokimą, kokia turėtų būti mūsų visų socialinė apsauga.

Planas geras, kone visas pasaulis prie jo pripratęs ir laiko visuomenine norma. Tačiau užsimerkti ir nematyti, kad demografiniai iššūkiai Bismarcko pensijų planą akivaizdžiai drebina vis smarkiau, vargu ar įmanoma. Kaip rodo Pasaulio banko duomenys, nuo 1960 iki 2017 metų gimstamumo rodiklis vienai moteriai Lietuvoje smuko nuo 2,56 iki 1,69 vaiko, o tikėtina gyvenimo trukmė turi tendenciją ilgėti.

Sulaukę pensijos vyrai gyvena apie 15 metų, o moterys – apie 20 metų. Su smarkiai senstančios populiacijos ruošiama vadinamąja pensijų bomba šiuo metu gyvena bene visos išsivysčiusios pasaulio šalys. Jos jau kuris laikas skaičiuoja trūkstamas milžiniškas sumas pinigų, kurių reikėtų oriam į pensiją išėjusių senjorų gyvenimui.

Jeigu Pasaulio banko duomenys neįtikina, prisiminkime mūsų vietinius vargus stengiantis sukomplektuoti pilnas klases kai kuriose šalies mokyklose ir dėl mažų pensijų sostinės centre periodiškai piketuojančius senjorus.

Naujausiame „Eurostato“ leidinyje „Senėjanti Europa“ (angl. Ageing Europe) pateikiama informacija, kad Lietuvos vyrai norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys – iki 59,5, kai šiemet senatvės amžius jiems sukanka būnant atitinkamai 63 metų 10 mėnesių ir 62 metų 8 mėnesių. Tačiau kasmet pensijos amžiaus riba yra keliama, kol 2026 metais pasieks abiem lytims vienodą 65 metų ribą. Ir, beje, jei visuomenė ir toliau senės taip sparčiai, tikrai neverta tikėtis, kad pensinio amžiaus vėl neteks didinti.

Sąlyginai jauniausias Lietuvoje yra Vilniaus regionas, kuriame bendras vyrų ir moterų demografinės senatvės koeficientas šių metų pradžioje sudarė 103 pagyvenusius žmones, tenkančius šimtui vaikų iki 15-os metų amžiaus. Statistikos departamento duomenimis, liūdniausia situacija yra Utenos apskrityje, kur demografinės senatvės koeficientas yra aukščiausias Lietuvoje ir siekia 200. Uteną vejasi Alytaus apskritis su nedžiuginančiai aukštu 182 senatvės koeficientu.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno iš viso 740 tūkst. gyventojų, kurių amžius viršijo 60 metų, arba apytiksliai 10 tūkst. daugiau nei prieš metus. Kokią visuomenės dalį vyresnio amžiaus gyventojai sudarys tada, kai mums patiems ateis pensija – nežinia.

Akivaizdu, tačiau ir keista, kad demografiniai pokyčiai mums neatrodo nei radikalūs, nei gąsdinantys. Tačiau dėl jų iki šiol daugmaž puikiai veikęs Bismarcko pensijų planas ima sparčiai morališkai senti bei neatitikti šių laikų poreikių bei visuomenės lūkesčių.

Kas gali pasiūlyti ir kaip atrodytų geresnis socialinio aprūpinimo senatvėje planas – kol kas nežinia. Aišku tik tiek, kad kol laukiame neišvengiamo lūžio, kiekvienas iš mūsų privalome į Bismarcko planą įnešti šiokių tokių korekcijų.

Visų pirma, turime suvokti, kad, tikėtina, turėsime vis ilgiau likti darbo rinkoje. Antra, stengtis kiek tik galima labiau asmeniškai įsitraukti į savo finansinės gerovės kūrimą šalia Bismarcko pensijų plano.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Giedrė Cesiulytė. Vadovų nekonkuravimas darbo santykių metu – lojalumo pareiga ar papildomas susitarimas, atlyginamas kompensacija? (3)

Lietuvos įstatymuose bei teismų praktikoje yra aiškiai numatyta, kad bendrovių vadovai turi...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų atotrūkis tarp savivaldybių pasiekė naują rekordą (31)

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų . Statistikos...

Arnas Zuikis. Telecentras ragina institucijas atlikti objektyvų alternatyvių pasiūlymų dėl valstybės kritinio ryšio tinklo vertinimą (1)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal...

Solveiga Palevičienė. Ar realūs vartotojų lūkesčiai duomenų nutekinimo skandale? (4)

Lietuvos verslą jau ne pirmą kartą sudrebina skandalai, kai dėl neteisėtų trečiųjų asmenų...

Jūratė Cvilikienė. Ruošiatės skolintis pinigų: trapi riba tarp norų ir būtinybės (1)

Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo...

Top naujienos

Vis daugiau paauglių randa itin pavojingą nusiraminimo būdą: nejučiomis panyra į priklausomybę, pastūmėja ir patys tėvai (13)

Naujausio ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis Lietuvos paauglių yra vartoję centrinę nervų...

Ekspertai stebisi: Rusijoje sklinda kalbos visai ne apie Putino išreklamuotą „Sputnik“ (336)

Rusiška vakcina nuo COVID-19 „ Sputnik V “ buvo įregistruota dar neprasidėjus pagrindiniams...

Gydytojos įvardijo didžiausias burokėlių paslaptis: štai ką galėtų reikšti pasikeitusi šlapimo spalva (5)

Ryškiai raudonos spalvos ir itin saldaus skonio burokėliai yra viena vertingiausių daržovių, kuri...

Izraelis jau grįžo į normalų gyvenimą: paskiepijus 40 proc. gyventojų, atidaryti barai ir restoranai (27)

Sekmadienį Izraelyje, kuriame maždaug 40 proc. gyventojų jau pasiskiepijo abiem vakcinos nuo...

Užkalnis šlovina sumuštinius: viskas, kas su kiaušiniais, man tinka (65)

Žinoma, ne taip viskas paprasta, nors esu sakęs praeityje, kad jei nori iš manęs gauti gerą...

Vieną iš labiausiai nukraujavusių sektorių pamilęs klaipėdietis: jei ne karantinas, nežinia, kada būtume tai padarę (6)

Karantinas sudrebino visą pramogų ir paslaugų sektorių. Daugelis verslų ir idėjų ėmė...

Eurolygos klubai vis mažiau pasitiki vietiniais žaidėjais, „Žalgiris“ – jaunais lietuviais (1)

Kauno „Žalgiris“, kaip ir daugelis Eurolygos komandų, pastaraisiais metais vis mažiau minučių...

Pandemija nesutrukdė: iš didmiesčio persikėlė į Kėdainius ir įgyvendino savo svajonę (45)

Urtė Pučinskaitė ir Edgaras Pšenaška prieš trejus metus iš Kauno persikėlė gyventi į...

Lietuvos policija patruliuos internete: ką reiškia priemonė „bus efektyvi ir visais kitais klausimais“ (1148)

Virtualus patrulis – nauja Lietuvos policijos priemonė, kuria jau netrukus bus siekiama užkardyti...

Nekalti požymiai gali išduoti apie apsigyvenusią bakteriją: tai yra stiprus skrandžio vėžio rizikos veiksnys (21)

Skrandžio skausmas, pykinimas, apetito stoka, pilvo pūtimas – vieni iš ženklų, kad skrandyje...