aA
Sprendžiant, ar investuoti konkrečioje šalyje, be visų kitų rizikų standartiškai vertinama ir politinė rizika. Valdžios radikalumu ir nenuspėjamumu pasižyminčios šalys turi sumokėti didelę „rizikos premiją“ ir nėra tokios patrauklios kaip stabilios valstybės.
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Politiniai pokyčiai yra neatsiejama demokratijos dalis, kaip ir skirtingų politinių jėgų turimos savos strategijos ar vizijos. Tačiau kai Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimu į bendrą pensijų kaupimo projektą įsijungęs verslas pavadinamas „savotiškais bankomatais, padedančiais antrosios pakopos dalyviams „išsigryninti“ bent dalį lėšų iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto“, kyla įvairių minčių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas apie privačius pensijų fondus-bankomatus pasisakė bent du kartus. Pirmą kartą tiesioginiame TV eteryje karštos diskusijos metu, antrą kartą – savo komentare DELFI portalui. Pirmas kartas tebūnie atsitiktinumas, bet du kartai iš eilės jau laikytini pozicija.

Skaidrios reputacijos, Lietuvos banko prižiūrimas ir griežčiausias europines direktyvas atitinkančias investicijų valdymo bendroves Seimo komiteto vadovas išbraukia iš valstybės partnerių sąrašo. Daugiau kaip milijoną savarankiškai kaupiančių klientų turinčios įmonės kaltinamos siaurais lobistiniais interesais ir, perkeltine prasme, valstybinių lėšų savinimusi. Jei tai oficiali investuotojams siunčiama atsakingas pareigas užimančio valdžios pareigūno žinutė, politinė verslo rizika Lietuvoje įgauna naują prasmę.

Susidaro vaizdas, jog EBPO stojimo kontekste dažnai spekuliuojama ir šios solidžios pasaulinės organizacijos vardu, nors jos ekspertai teigiamai įvertino Lietuvoje veikiančią pensijų kaupimo sistemą, o jos rezultatus – kaip gerus. Susitikimuose su pensijų fondų valdytojais EBPO ekspertai išsakė, jog modelis 3,5+2+2 turėtų būti siektinas Lietuvai. Kaip EBPO ekspertai, kurių nuomone kaip tik reikia stiprinti dialogą su rinkos dalyviais, vertina tokius viešus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo pasisakymus, kai Lietuva siekia patekti į šią prestižinę organizaciją?

Apmaudu, kad apie solidarumo stoką ir pertvarkų būtinybę kalbantis S. Jakeliūnas bendradarbiavimą supranta kaip vienašališkus sprendimus, kuriuos bus privalu tiesiog įvykdyti. Tą suprantame iš to, kad socialinių partnerių dalyvavimą numatanti darbo grupė sudaryta tik formaliai, svarbiausias diskusijas ir sprendimus paliekant ribotam žmonių ratui, posėdžiaujančiam už uždarų durų.

Socialiai jautrus ir daugeliui žmonių rūpimas klausimas dėl pensijų į viešąją erdvę prasimušė sunkiai ir bendras paveikslas vis dar toli nuo išbaigtumo, nes ir valdžios pareigūnų argumentai yra ne ekonominiai, o emociniai. Neva privačiai pensijas būsimi pensininkai kaupia dabartinių pensininkų sąskaita, trūksta supratingumo ir solidarumo. Susitelkiama į riboto laike, vieno iš dabar kylančių klausimų sprendimą, ignoruojant ateities iššūkius, kuomet pensininkais tapsiantys dabartiniai dirbantieji tiesiog neturės į ką atgręžti populiaraus teiginio, kad tikėjomės, jog mums pensijas mokės mūsų vaikai, tačiau nutylint, jog senstant visuomenei tokių vaikų bus kritiškai mažiau, o pensininkų – kur kas daugiau.

Per eilę metų Lietuvoje buvo nemažai politinių sprendimų, priimtų remiantis ne ekonomine, o rinkimine logika. Prisimename atvejus, kai valstybės mokamos pensijos buvo didinamos neatsižvelgiant į tai, kad nėra iš ko jų mokėti. Rezultatas akivaizdus: jau „pravalgyti“ 3,5 mlrd. eurų, to nulemta milžiniška „Sodros“ skola ir kosminės palūkanos, kurias mokame mes visi.

Dirbantieji iš tiesų moka didelę solidarumo kainą ir išlaiko valstybę užtikrindami, kad jai bus iš ko mokėti pensijas ir įvairias kitas išmokas. Jie moka politikų sprendimų suformuotas skolas už išdalintas ir tuo kartu pravalgytas lėšas.

Laikas suprasti, kad „Sodra“ nėra kažkas, kas būtų vien pensininkų – tai yra mūsų visų – išlaikoma struktūra, kurią bandoma dirbtinai supriešinti su papildomu taupymo instrumentu, tai yra antros pakopos pensijų fondais. Vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja – džiugu, tačiau laikui bėgant dirbančiųjų ir senjorų santykis keisis pastarųjų nenaudai – tai kelia pagrįstą nerimą ir supratimą, kad egzistuojanti „Sodros“ sistema pay as you go praras efektyvumą, nes bus vis mažiau tų, kurie moka.

Manau, kad daugiau kaip milijono žmonių balsas turi būti išgirstas, lūkesčiai – išklausyti. Mažiausiai ko reikia dabar, tai prasidėjusio dirbtinio priešinimo ir bandymo sumenkinti investuotojų, Jūsų partnerių reputaciją.

Jeigu randate laiko susitikti su senjorais ir išklausyti jų argumentus, būtų sąžininga rasti laiko pokalbiams ir su kita visuomenės puse bei jų atstovais, kuriais pasitikėjimą išreiškė ta pati Lietuvos valstybė. Deja, turime tokią situaciją, kai skurdo lygis yra labai panašus tiek senjorų, tiek dirbančių ir vaikus auginančių šeimų grupėse, todėl ir solidarumas negali būti nukreiptas tik viena kažkuria kryptimi, nes dažnam jaunam žmogui pagalba ateičiai nemažiau svarbi ir reikalinga.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes? (2)

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (4)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Prezidentiniai reitingai: atsakius į šiuos keturis klausimus galima eiti lažintis dėl rinkimų rezultato apklausa didžiausią sėkmę žada vienam kandidatui (498)

Lapkričio mėnesio prezidentiniuose reitinguose toliau savo pozicijas tvirtina jų lyderis Gitanas...

Pensijų reformai ruošiamas planas B (87)

Dar šių metų liepą Seimo parlamentinė opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nuo...

Paaiškėjo viena iš trijų ministrų kandidatūrų (1)

Paaiškėjo viena iš trijų laisvų ministrų kandidatūrų. Premjeras Saulius Skvernelis pateikė...

Rusų žurnalistas gavo patvirtinimą iš Kremliaus: Paksas buvo susitikęs su Putinu (276)

Žinomas rusų žurnalistas Konstantinas Egertas gavo patvirtinimą iš Rusijos prezidento Vladimiro...

Ramūnas Bogdanas. Skvernelio krikštatėvis Paksas pas Putiną (63)

Kada „Tvarkos ir teisingumo“ partija suderėjo su tuomet dar neskilusiais socialdemokratais...

Visą naktį kelius valę kelininkai perspėjo vairuotojus – eismo sąlygos nepagerės pasitikrinkite maršrutą internete (93)

Sekmadienį prasidėjusi pūga sukėlė sunkumų visos Lietuvos vairuotojams. Tiesa, ne visiems. Kol...

Pirmadienis – paskutinė diena laiku sumokėti nekilnojamojo turto mokestį (3)

Pirmadienis - paskutinė diena laiku pateikti nekilnojamojo turto ( NT ), kuris savo verte viršija...

Vyriausybė kalba apie tris milijonus gyventojų, ekspertai gūžčioja pečiais (84)

Iki 2021-ųjų vyriausybė yra nusiteikusi stabilizuoti demografinę situaciją bei prognozuoja, kad...

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (22)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Kaip investuoti kaime, kad investicijos didėtų 2,5 karto (4)

Mindaugas Statulevičius , Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas, sudarė...