aA
Lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje pirmą kartą buvo priimtas 2001 metais. Daugeliui įsitikinus, kad jis tiesiog neveikia, po ilgų diskusijų, 2017 m. buvo priimta nauja įstatymo redakcija. Tačiau ir šis pakeitimas žadėtos naudos neatnešė, naujasis reguliavimas liko toks pat nesėkmingas. Todėl 2018 m. ir vėl kilo nauja iniciatyva: Teisingumo ministro sudaryta darbo grupė parengė naujus siūlymus lobistinės veiklos reguliavimui.
Š. Frolenko
© Asmeninio albumo nuotr.

Politikai nėra visažiniai ekspertai

Demokratinėje visuomenėje politikai ir kiti sprendimus priimantys asmenys turi būti suinteresuoti išgirsti kuo daugiau nuomonių ir argumentų. Jų priimami sprendimai turi būti subalansuoti ir užtikrinti viešąją naudą, bet tai padaryti galima tik tuomet kai išklausoma visų interesų grupių nuomonė.

Bet kokie varžymai skirtingoms interesų grupėms išsakyti savo požiūrį, pateikti siūlymus bei argumentus kelia pavojų galutinio sprendimo kokybei. Joks Seimo narys, politikas, valdininkas nėra ir negali būti ekspertas visais klausimais, todėl tam, kad jis priimtų geriausią sprendimą, jis turi gauti kuo daugiau informacijos bei ją kritiškai įvertinti.

Nors Parlamento įvaizdis ir žmonių pasitikėjimas juo yra labai menkas, mano įsitikinimu, Seimas jau dabar yra atvira sprendimų priėmimo vieta: pateikti į Seimą suvaržymų beveik nėra, komitetų posėdžiai yra atviri ir bet kuris norintis gali juose dalyvauti. Tačiau ministerijose ir kitose valstybės įstaigose dažnai situacija visiškai priešinga – įvairių įsakymų, tvarkų ar nutarimų projektai retai skelbiami visuomenei susipažinti ir teikti savo siūlymus. Turime pripažinti, kad politikai Seime, valdininkai ministerijose, įstaigose ar savivaldybėse dažnai vengia susitikimų, nereaguoja į interesų grupių prašymus išsamiau pristatyti poziciją konkretaus teisės akto atžvilgiu. Ypač jei tai daro verslo įmonės ar asociacijos.

Interesų atstovavimas ir korupcija

Svarbu atskirti, kad korupcija ir jos apraiškos nėra lobizmas ar interesų atstovavimas. Korupcija yra korupcija, ją užkardyti, o jei reikia ir bausti, turi teisėsaugos institucijos. Joks lobistinės veiklos reguliavimas neišspręs korupcijos problemos. Tie, kurie siekia lemti sprendimų priėmimą korupciniu būdu nesivadovauja įstatymais. Jie daro nusikaltimus ir žino, kad tai daro.

Lobistinės veiklos reguliavimas turi užtikrinti skaidrumą, kad visuomenė žinotų kokios interesų grupės yra suinteresuotos konkrečiais sprendimais. Dar svarbiau, kad skirtingos interesų grupės, tame tarpe ir turinčios skirtingus resursus (žmogiškuosius bei finansinius) galėtų dalyvauti sprendimų priėmimo procese vienodomis sąlygomis.

Siūlomo reguliavimo problemos

Pasak naujo reguliavimo iniciatorių, parengtais siūlymais siekiama kovoti su korupcija. Iniciatoriai šį projektą pristato kaip priemonę išvengti ar užkardyti politinės korupcijos skandalus. Deja, kaip praktikas esu įsitikinęs, kad priėmus siūlymus susitikimai prie Seimo fontano išliks, o gal net jų ir padaugės. Sugriežtintos reguliavimo sąlygos pasikeis tik tiems, kurie ir dabar laikosi numatyto reguliavimo.

Įvedus siūlomus pakeitimus, visos interesų grupės taptų lobistais ar lobistinę veiklą vykdančiais asmenimis. Esu tikras, kad deklaruoti veiklą ir interesus nėra problema niekam: nei verslui, nei verslo asociacijoms nei nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau visų vadinti lobistais nėra teisinga tiek dėl to, kaip visuomenėje suprantama ši sąvoka, tiek dėl to, kad egzistuoja objektyvūs skirtumai pvz. tarp nacionalinės asociacijos jungiančios dešimtis ar šimtus (fizinių ar net juridinių) asmenų ir kelių žmonių ar įmonių grupelės.

Naujuoju reguliavimu siekiama fiksuoti visus susitikimus ir visą bendravimą. Susitikimų skelbimas yra graži iniciatyva, tačiau kryžminis tikrinimas ir baudos yra grėsmė. Pirmiausia, visuomenės akyse politikas susitinkantis su interesų grupėmis nėra suprantamas kaip gerai savo darbą dirbantis sprendimų priėmėjas. Kur kas greičiau jis vertinamas kaip „paveiktas“. Nekalbant apie tai, kad patys politikai pradės vertinti ar susitikimas su konkrečia interesų grupe negalės būti panaudotas prieš jį: norint kompromituoti, sumenkinti nuostatas ar tiesiog apkaltinti nederamu elgesiu. Nors turėtų būti atvirkščiai – tik susitikdami ir išklausydami argumentus politikai gali gauti visapusę informaciją reikalingą sprendimams priimti.

Kaip būtų galima reguliuoti interesų grupių veiklą teisėkūroje

Mano įsitikinimu, interesų grupių, kurios domisi teisės aktų projektais ir dalyvauja teisėkūros procese yra ne dešimtys, o šimtai. Išmintinga būtų pasinaudoti ES praktika ir visiems, kurie nori, pvz., daugiau nei 2 kartus per metus pateikti į Seimą, savivaldybę, ministeriją ar kitą įstaigą numatytą pareigą registruotis registre. ES praktikoje pasiteisinęs registras užtikrintų visuomenės žinojimą, kokias organizacijas atstovaujantys asmenys lankosi institucijose. Pagrindinis skirtumas nuo dabar siūlomų naujovių – ES registre nėra informacijos apie susitikimus (nėra ir pareigos jų deklaruoti). Šio registro funkcija tik viena – žinoti visus, kurie ateina į valdžios įstaigas. O tai reiškia, kad vien dėl to jie gali daryti įtaką sprendimų priėmimui.

Kad toks registras veiktų reikia tik dviejų paprastų dalykų: pareigos registruotis ir kontrolės išduodant leidimus pateikti į instituciją. Esate registre – prašom, durys jums atidarytos. Jei einate antrą kartą per metus, bet nesate registre – durys uždarytos, pirmiausia prašome, užsiregistruokite. Ir tai galioja visiems, neišskiriant NVO, verslo atstovų, verslo asociacijų ar profesionalių lobistų.

Svarbu suprasti, kad net ir dabar siūlymai ir pastabos, kurias teisės aktų projektams teikia įvairios interesų grupės yra viešinamos tik tuo atveju jei jos teikiamos per teisės aktų informacinę sistemą. Vis dėlto, visi teikiami siūlymai turėtų būti viešinami, nes tik taip visuomenė žinos kas siūlo pakeitimus, kokiais argumentais juos grindžia. Jei verslo asociacija parašė raštą ir pateikė pastabas – tai žinoti turi galėti visi, o ne tik ministerijos, kuri rengią teisės aktą, specialistai.

Kontroliuoti reikia ne žmonių susitikimus, pokalbius ar diskusijas, bet veiksmus, kurie vyksta po to. Seimo nariai turi teisę teikti pasiūlymus bet kuriam Seime svarstomam teisės aktui. Deja, Seimo nariai neturi pareigos pateikti informaciją, kas pasiūlė teisės akto projektą, kas surinko argumentus ir informaciją, galiausiai kas parengė patį pasiūlymą. Visuomenei svarbu žinoti būtent tai. Seimo narys neturi vengti susitikti su interesų grupėmis, bet jis turi būti skaidrus teikdamas siūlymus savo vardu.

Mano siūlymas – esmines Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas perkelti į Teisėkūros pagrindų įstatymą. Atskiro Lobistinės veiklos įstatymo nereikia ir viskas kas susiję su teisės aktų svarstymo procesu turi būti reguliuojama vienu bendru įstatymu. Tuomet nebereikės ir daugelį erzinančio termino „lobistas“, kuris visiškai netinka NVO, ir dažnu atveju, nėra teisingas verslo asociacijoms.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Valdas Lukoševičius. Kova dėl šilumos ūkio – visos priemonės pateisinamos (2)

Prasidėjo naujas vajus Lietuvos energetikoje – mėginimas perimti šilumos gamybą iš...

Rimantas Martinavičius. Miestų viešasis transportas: kaip važiuosime rytoj? (3)

Lietuvos miestus jau daug metų kamuoja tos pačios bėdos – didelės transporto spūstys, oro...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Energetiniai brūzgynai (6)

Artėjanti Astravo atominės elektrinės statybų pabaiga vis rimčiau verčia sunerimti, kaip tam...

Martynas Matulevičius. Kaip apsaugoti žmones renovuojamuose pastatuose? (4)

Prieš kelias savaites, naktį, Jurbarke degęs renovuojamas daugiabutis didelio susidomėjimo...

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (6)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Top naujienos

Rodriguezo tritaškiai išgelbėjo CSKA kailį prieš fantastiškai kovojusį „Žalgirį“ (308)

Kauno „Žalgirio“ ekipa (4/4) trečiadienį nesėkmingai pradėjo rusiškų išbandymų etapą:...

Širdies nepakankamumu Lietuvoje serga daugiau nei 100 tūkstančių, bet apie tai nežino: kokie būdingi simptomai? (14)

Jei vis sunkiau lipti laiptais, net ramybės būsenoje smarkiai plaka širdis , ima trūkti oro...

Žymus buvęs gangsteris knygoje atskleidė slapčiausias nusikalstamo pasaulio detales, knygos išleidimo dieną žuvo nuo kulkos (5)

Buvęs Danijos gaujos vadas, parengęs prisiminimus, kuriuose išsamiai aprašoma, kaip jis paliko...

Auštrevičius kritikuoja Grybauskaitės dešimtmetį: Lietuva tampa pigia Vakarų Europos kopija (117)

Gana anksti apie savo dalyvavimą 2019 m. rinkimuose į Lietuvos prezidentus pranešęs Liberalų...

Vilnietę pribloškė akiplėšiškas pardavėjos pareiškimas (83)

Kaip dažnai atėjus į parduotuvę tenka susidurti su nemandagiu personalo aptarnavimu? Tikriausiai...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (519)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

„Plius dydis“: kaip išdrįsti būti ryškiai ir stilingai, jei figūra – didesnė nei standartas (46)

Plius dydžio figūra ir žodis stilius anksčiau galėjo skambėti kaip utopija. Tačiau tie laikai...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (241)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Vilnietį ne juokais supykdė kontrolės atsakymas (22)

Vilniuje viešuoju transportu važinėju dažnai. Neretai tenka sutikti ir keleivių kontrolę ....

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (38)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...