aA
Dar 2008 metais priimtos Europos Sąjungos (ES) vartojimo kreditų direktyvos pagrindiniai išsikelti tikslai buvo vartotojų apsaugos stiprinimas bei bendros vartojimo kreditų rinkos sukūrimas. Deja, šiuo metu vykstantis direktyvos poveikio vertinimas leidžia teigti, kad bendra rinka neatsirado.
Šarūnas Frolenko
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vartotojams naujienos nėra – nedaug girdima atvejų, kad lietuviai skolintųsi kitose ES šalyse, o užsieniečiai – Lietuvoje. Vartotojų atveju dažnai taip atsitinka dėl psichologinių motyvų: žmonės yra linkę skolintis iš jų šalyje įsikūrusių, jų kalba kalbančių skolintojų. Be abejo, vaidmenį vaidina ir konkurencingos vietinės vartojimo kreditų rinkos, patenkinančios besiskolinančiųjų poreikius.

Kalbant apie verslą, pagrindinė bendros vartojimo kreditų rinkos nebuvimo priežastis – pernelyg dideli teisinės bazės ir taikomų reguliavimų skirtumai tarp ES šalių narių.

Reikalavimai informacijai, teikiamai vartotojui prieš pasirašant sutartį

Vienas pagrindinių ES vartojimo kreditų direktyvos tikslų – didesnė vartotojų apsauga bei lengvos ir paprastos prieigos prie finansinių paslaugų užtikrinimas.

Vartotojų apsaugos srityje padaryta išties daug. Vartojimo kredito davėjai yra įpareigoti ir visoje Europoje laikosi vienodų standartų teikdami su vartojimo kreditais susijusią informaciją, teikiamą vartotojams prieš sudarant sutartį. Šiai informacijai nustatytos griežtos ir vienodos turinio bei formos taisyklės. Tai užtikrina vienodas veiklos sąlygas visoje Europoje ir gerai gina vartotojų interesus.

Vis dėlto, 2008 metais priimtos direktyvos nuostatos jau yra morališkai pasenusios. Per pastaruosius vienuolika metų ne tik įvyko masinė skaitmenizacija, milžiniški vartotojų elgesio ir įpročių pokyčiai, bet ženkliai pasikeitė ir finansinių paslaugų paieškos, pasirinkimo ir susitarimų sudarymo procesai. Žvelgiant iš 2019 m. perspektyvos akivaizdu, kad tiek ES vartojimo kreditų direktyva, tiek nacionalinėse teisėse numatyti reikalavimai turi būti peržiūrėti tam, kad jose nustatytos nuostatos labiau atlieptų nūdienos situaciją bei būtų pasiruošusios neišvengiamiems pokyčiams ateityje.

Kreditingumo vertinimas: Europoje ir Lietuvoje

Siekdama apsaugoti vartotojų interesus, direktyva numatė ir įpareigojimą vertinti asmens, norinčio gauti vartojimo kreditą, kreditingumą. Vartotojo kreditingumo vertinimas yra bene pati svarbiausia bet kokios finansų įstaigos veikla, nes vertinant būsimo kliento galimybes prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus yra ypatingai svarbios žinios, procesai, procedūros ir kiti veiksniai. Tai iš principo sąlygoja tai, kaip sėkmingai veikia finansų įstaiga.

Kreditingumo vertinimas ir nacionalinėse teisėse nustatyti reikalavimai išryškina vienodos praktikos ir vienodų sąlygų nebuvimą Europoje. ES vartojimo kreditų direktyvoje buvo palikta daug laisvės pačiam kredito davėjui: buvo leista laisvai pasirinkti priemones – kaip tai atlikti, kokią ir iš kur informaciją rinkti bei kokiais kriterijais remiantis priimti sprendimus.

Tačiau Lietuva yra viena valstybių, kurioje nustatyti kreditingumo vertinimo reikalavimai palieka labai mažai galimybių kredito davėjui pačiam spręsti, kaip šį procesą atlikti. Iš dalies tai – gerai, nes užtikrina aukštą vartotojų apsaugą, kita vertus – neskatina kredito davėjų konkurencijos, nepalieka laisvės kurti ir taikyti sudėtingų, inovatyvių būdų bei priemonių šiai rizikai vertinti.

Esant pernelyg griežtam reguliavimui ne tik ribojamos inovacijos kreditingumo vertinime, ne tik ribojama finansinių įstaigų sėkmė, bet ribojama ir žmonių prieiga prie finansinių paslaugų. Be kita ko, didžiuliai skirtumai tarp ES šalims taikomų kreditingumo vertinimo reikalavimų natūraliai riboja konkurenciją tarp ES šalių ūkio subjektų.

Mums jau įprasta, kad pavedimus ir kitas paslaugas vartotojas Lietuvoje gali gauti ir iš kitoje šalyje registruotos finansų įstaigos. Jei tokia įstaiga norėtų pradėti teikti ir vartojimo kreditų paslaugas, paprasta nebūtų. Reiktų skirti ypatingai daug dėmesio Lietuvos teisinės bazės supratimui, prisitaikymui prie jos. Su tuo susiję kaštai sąlygotų tai, kad Lietuvoje gyvenantis vartotojas negalėtų gauti vartojimo kredito paslaugų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip kitos ES šalies gyventojas.

Kas turi būti peržiūrėta?

Akivaizdu, kad ES vartojimo kreditų direktyva turi būti peržiūrėta, pritaikyta nūdienai, paliekant erdvės ir ateityje įvyksiantiems technologiniams, vartotojų įpročių pokyčiams.

Kalbant apie reikalavimus informacijai, teikiamai vartotojui prieš pasirašant sutartį, peržiūrint ES vartojimo kreditų direktyvą būtina įvertinti pasikeitusius kredito davėjo ir vartotojo bendravimo kanalus, kitokį kliento aptarnavimo procesą (dažnu atveju vykstantį visiškai nuotoliniu būdu). Susikoncentruoti reiktų ne į vartotojui pateikiamos informacijos kiekį, bet į informacijos kokybę, kuri užtikrintų tai, kad vartotojas galėtų priimti atsakingą sprendimą.

Kalbant apie vartotojo kreditingumo vertinimą, ES ir nacionalinė teisė turėtų nustatyti vienodus standartus ir pagrindinius principus, kurie užtikrintų, kad vartojimo kredito davėjai galėtų lanksčiai pasirinkti kredito rizikos vertinimo priemones ir būdus. Ypatingai svarbu užtikrinti, kad reguliavimas skatintų konkurenciją ir sudarytų sąlygas diegti naujoves bei naujas technologijas.

ES Vartojimo kreditų direktyvos peržiūrėjimas ir aktyvus siūlymas pokyčių galėtų tapti ir namų darbais netrukus išrinksiamiems Europos Parlamento nariams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (3)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Antanas Sagatauskas. Gamybos sektorius augina raumenis

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų...

Rūta Armonė, Gintaras Balčius. Darbuotojų skatinimas akcijomis (2)

Sulaukus gerų žinių apie įmonės veiklos rezultatus, bendrovėje gali kilti diskusija, ar be...

Top naujienos

Staigus Trumpo manevras: kodėl tvenkiasi naujo karo debesys ir kuo tai gali baigtis (94)

Visi nebūtini JAV ambasados Irake darbuotojai privalo palikti šalį. Toks įsakymas, augant...

Svečiuose pas Pablo Eskobaro brolį: buvau atsakingas už visus kartelio pinigus (3)

Visų laikų žiauriausias ir galingiausias narkotikų prekeivis Pablo Eskobaras buvo nušautas, jo...

Milijardinis atokvėpis: Amerikos superturtuoliai vis rečiau sulaukia Mokesčių inspekcijos skambučių (2)

Tikimybė, kad žmonėms, uždirbantiems per metus mažiausiai dešimt milijonų JAV dolerių, bus...

Situacija Vilniuje jau kelia nerimą ir ekspertams: šie sektoriai – tikra taršos bomba

Remiantis Europos Komisijos duomenimis , nuosavi automobiliai išskiria 10 proc. viso ES...

Dar vienas akibrokštas dėl „Eurovizijos“: patikslinti skaičiavimai pakeitė galutinius rezultatus

Nors „Eurovizijos“ aistros jau baigia nurimti, trečiadienį gerbėjus pasiekė dar viena žinia....

Rūtos pasitraukimo aplinkybės: tai brendo jau kurį laiką (255)

Trečiadienį ryte Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pranešė baigianti savo...

Paviešinus Archie gimimo liudijimą paaiškėjo, jog Meghan Markle oficialus titulas – visai ne Sasekso kunigaikštienė (7)

Kas yra Meghan Markle ? Tai klausimas, jau kelis metus kankinantis ne vieną akylą britų...

Nausėda apie „valstiečių“ rinkimų retoriką: niekada nežinai, kas yra dugnas (186)

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sako, kad iš susitikimų su Lietuvos žmonėmis...

Mitybos specialistė išdavė mėgstamiausios košės receptą: savijauta gerės, o kilogramai tirps (3)

Pusryčiai yra vienas svarbiausių dienos patiekalų, juk mums prieš akis dar visa diena. Tad kaip...

Po rekordinių karščių – staigios permainos: Lietuvoje siautės vėjas, trankysis perkūnija (15)

Vieni džiaugiasi rekordiškai šiltomis dienomis, kiti pergyvena dėl ilgai besitęsiančių sausų...