aA
Dar 2008 metais priimtos Europos Sąjungos (ES) vartojimo kreditų direktyvos pagrindiniai išsikelti tikslai buvo vartotojų apsaugos stiprinimas bei bendros vartojimo kreditų rinkos sukūrimas. Deja, šiuo metu vykstantis direktyvos poveikio vertinimas leidžia teigti, kad bendra rinka neatsirado.
Šarūnas Frolenko
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vartotojams naujienos nėra – nedaug girdima atvejų, kad lietuviai skolintųsi kitose ES šalyse, o užsieniečiai – Lietuvoje. Vartotojų atveju dažnai taip atsitinka dėl psichologinių motyvų: žmonės yra linkę skolintis iš jų šalyje įsikūrusių, jų kalba kalbančių skolintojų. Be abejo, vaidmenį vaidina ir konkurencingos vietinės vartojimo kreditų rinkos, patenkinančios besiskolinančiųjų poreikius.

Kalbant apie verslą, pagrindinė bendros vartojimo kreditų rinkos nebuvimo priežastis – pernelyg dideli teisinės bazės ir taikomų reguliavimų skirtumai tarp ES šalių narių.

Reikalavimai informacijai, teikiamai vartotojui prieš pasirašant sutartį

Vienas pagrindinių ES vartojimo kreditų direktyvos tikslų – didesnė vartotojų apsauga bei lengvos ir paprastos prieigos prie finansinių paslaugų užtikrinimas.

Vartotojų apsaugos srityje padaryta išties daug. Vartojimo kredito davėjai yra įpareigoti ir visoje Europoje laikosi vienodų standartų teikdami su vartojimo kreditais susijusią informaciją, teikiamą vartotojams prieš sudarant sutartį. Šiai informacijai nustatytos griežtos ir vienodos turinio bei formos taisyklės. Tai užtikrina vienodas veiklos sąlygas visoje Europoje ir gerai gina vartotojų interesus.

Vis dėlto, 2008 metais priimtos direktyvos nuostatos jau yra morališkai pasenusios. Per pastaruosius vienuolika metų ne tik įvyko masinė skaitmenizacija, milžiniški vartotojų elgesio ir įpročių pokyčiai, bet ženkliai pasikeitė ir finansinių paslaugų paieškos, pasirinkimo ir susitarimų sudarymo procesai. Žvelgiant iš 2019 m. perspektyvos akivaizdu, kad tiek ES vartojimo kreditų direktyva, tiek nacionalinėse teisėse numatyti reikalavimai turi būti peržiūrėti tam, kad jose nustatytos nuostatos labiau atlieptų nūdienos situaciją bei būtų pasiruošusios neišvengiamiems pokyčiams ateityje.

Kreditingumo vertinimas: Europoje ir Lietuvoje

Siekdama apsaugoti vartotojų interesus, direktyva numatė ir įpareigojimą vertinti asmens, norinčio gauti vartojimo kreditą, kreditingumą. Vartotojo kreditingumo vertinimas yra bene pati svarbiausia bet kokios finansų įstaigos veikla, nes vertinant būsimo kliento galimybes prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus yra ypatingai svarbios žinios, procesai, procedūros ir kiti veiksniai. Tai iš principo sąlygoja tai, kaip sėkmingai veikia finansų įstaiga.

Kreditingumo vertinimas ir nacionalinėse teisėse nustatyti reikalavimai išryškina vienodos praktikos ir vienodų sąlygų nebuvimą Europoje. ES vartojimo kreditų direktyvoje buvo palikta daug laisvės pačiam kredito davėjui: buvo leista laisvai pasirinkti priemones – kaip tai atlikti, kokią ir iš kur informaciją rinkti bei kokiais kriterijais remiantis priimti sprendimus.

Tačiau Lietuva yra viena valstybių, kurioje nustatyti kreditingumo vertinimo reikalavimai palieka labai mažai galimybių kredito davėjui pačiam spręsti, kaip šį procesą atlikti. Iš dalies tai – gerai, nes užtikrina aukštą vartotojų apsaugą, kita vertus – neskatina kredito davėjų konkurencijos, nepalieka laisvės kurti ir taikyti sudėtingų, inovatyvių būdų bei priemonių šiai rizikai vertinti.

Esant pernelyg griežtam reguliavimui ne tik ribojamos inovacijos kreditingumo vertinime, ne tik ribojama finansinių įstaigų sėkmė, bet ribojama ir žmonių prieiga prie finansinių paslaugų. Be kita ko, didžiuliai skirtumai tarp ES šalims taikomų kreditingumo vertinimo reikalavimų natūraliai riboja konkurenciją tarp ES šalių ūkio subjektų.

Mums jau įprasta, kad pavedimus ir kitas paslaugas vartotojas Lietuvoje gali gauti ir iš kitoje šalyje registruotos finansų įstaigos. Jei tokia įstaiga norėtų pradėti teikti ir vartojimo kreditų paslaugas, paprasta nebūtų. Reiktų skirti ypatingai daug dėmesio Lietuvos teisinės bazės supratimui, prisitaikymui prie jos. Su tuo susiję kaštai sąlygotų tai, kad Lietuvoje gyvenantis vartotojas negalėtų gauti vartojimo kredito paslaugų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip kitos ES šalies gyventojas.

Kas turi būti peržiūrėta?

Akivaizdu, kad ES vartojimo kreditų direktyva turi būti peržiūrėta, pritaikyta nūdienai, paliekant erdvės ir ateityje įvyksiantiems technologiniams, vartotojų įpročių pokyčiams.

Kalbant apie reikalavimus informacijai, teikiamai vartotojui prieš pasirašant sutartį, peržiūrint ES vartojimo kreditų direktyvą būtina įvertinti pasikeitusius kredito davėjo ir vartotojo bendravimo kanalus, kitokį kliento aptarnavimo procesą (dažnu atveju vykstantį visiškai nuotoliniu būdu). Susikoncentruoti reiktų ne į vartotojui pateikiamos informacijos kiekį, bet į informacijos kokybę, kuri užtikrintų tai, kad vartotojas galėtų priimti atsakingą sprendimą.

Kalbant apie vartotojo kreditingumo vertinimą, ES ir nacionalinė teisė turėtų nustatyti vienodus standartus ir pagrindinius principus, kurie užtikrintų, kad vartojimo kredito davėjai galėtų lanksčiai pasirinkti kredito rizikos vertinimo priemones ir būdus. Ypatingai svarbu užtikrinti, kad reguliavimas skatintų konkurenciją ir sudarytų sąlygas diegti naujoves bei naujas technologijas.

ES Vartojimo kreditų direktyvos peržiūrėjimas ir aktyvus siūlymas pokyčių galėtų tapti ir namų darbais netrukus išrinksiamiems Europos Parlamento nariams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Paulius Paršeliūnas. Leiskite ūkininkams įdarbinti 1100 žmonių ir jie šaliai atneš 870 milijonų (20)

Seimą ir Vyriausybę pasiekė memorandumas dėl pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo. Dokumentu...

Vidmantas Jankauskas. Šilumos sektoriaus reguliavimo metodai blokuoja gyvybiškai svarbias inovacijas (1)

Estijoje, Pernu, Tartu ir Talino miestuose greta centralizuoto šildymo įrengiamos centralizuoto...

Marius Jundulas. Išdrįsome pasitikėti kitais: ar tai reiškia, kad jaučiamės saugesni? (1)

Lietuvoje išgyvename vieną iš pozityviųjų lūžių – visuomenėje daugėja pasitikėjimo vieni...

Tadas Gudaitis. Pensijų kaupimo reforma artėja prie pabaigos: 5 dalykai, kuriuos svarbu žinoti (5)

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų...

Jevgenija Krikščiūnė. Lietuvoje vadovai nuo streso bėga vienatvėje ir... žaisdami kompiuterinius žaidimus

Lietuvoje darbe labiausiai stresuoja aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai , tarp kurių net 69,6...

Top naujienos

Jaunos profsąjungos atstovas: mitas, kad darbuotojų išnaudojimas dingo (205)

Darbuotojų išnaudojimas niekur nedingo ir nedings, sako Gegužės 1-osios profesinės sąjungos...

Gali pasibelsti ir į jūsų duris: pareigūnai vaikščiojo po namus ir tikrino, ar įrengti dūmų detektoriai (14)

Kiek daugiau nei prieš metus mūsų šalyje įsigaliojo reikalavimas, kuris numato, kad kiekviename...

Sugriuvusi karjera: į pataisos namus prasmukti bandžiusiam advokatui dirbti uždrausta jau 9 mėnesius (20)

Kaip advokatas į Vilniaus pataisos namus neleistinus daiktus nešęs Artūras Šukevičius ,...

Milijonai kasmet miršta dėl netinkamos mitybos: mokslininkai pirštu duria į vieną produktų grupę (46)

Neseniai atlikto mokslinio tyrimo išvados leidžia teigti, kad nepakankamas vaisių ir daržovių...

Valančiūno „teismas“ Memfyje: ar „Grizzlies“ turėtų siūlyti lietuviui ilgalaikę sutartį? (16)

Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas prieš...

Anglijos policija apie Stratforde, gatvėje, mirtinai peiliu subadytą vyrą: tai lietuvis (22)

Londono policija įvardijo asmenį, kuris pirmadienio naktį nužudytas rytinėje miesto dalyje. Tai...

Tyrimo išvados nustebins daugelį: paaiškėjo, kaip vanduo gali paveikti vaikų gebėjimus

Apie vandens teikiamą naudą organizmui plačiai diskutuoti, matyt, neverta. Kiekvienas žino, kad...

Kaliningradas paskelbė tvarką, pagal kurią lietuviams nemokamai išduos vizas (33)

Nuo 2019 m. liepos 1 d. vizos į Karaliaučiaus sritį atvykstantiems lietuviams bus nemokamos....

Mokslų daktarė įvertino pomidorus: juos valgant būtina laikytis vienos svarbios taisyklės (151)

Pomidorai karaliauja lietuvių šiltnamiuose. Tačiau, ar žinojote, kad pomidorų gimtinė yra Andai...