aA
Šiais metais prieš kelias savaites Lietuvą pasiekė žinia, kad Europos Komisija patvirtino valstybės pagalbos schemą, taikomą elektros energijos gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai reiškia, kad valstybės pagalbos schema ketinama panaudoti suma – 1,242 mlrd. Eur – laikoma suderinta su Europos Sąjungos teise.
Samanta Šereikaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasidžiaugėme. O kas toliau?

Nekvestionuojant projekto dydžio ir reikšmės, šiame kontekste nereikėtų nuvertinti valstybės pagalbos taisyklių laikymosi svarbos. Šių taisyklių taikymas neapsiriboja tik konkrečiai ekonominės veiklos sektoriais, kaip kad energetika, ir nėra taikoma tik tada, kai kalbame apie milijardines valstybės pagalbos schema skiriamas sumas.

Kas ta valstybės pagalba ir kaip ji susijusi su „vaučeriais“?

Paprastai kalbant valstybės pagalba yra tam tikra valstybės verslui paramos forma, kurios jis normaliomis sąlygomis negalėtų gauti. Valstybės pagalba gali būti teikiama įvairia piniginę ar ne pinginę išraišką turinčia forma, pavyzdžiui, tam tikros įmonės atleidžiamos nuo mokesčių mokėjimo ar jų atžvilgiu taikomos atitinkamos veiklos lengvatos.

Sausio 11 d. Seime buvo registruotas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas, kuris visuomenėje labiau žinomas kaip „vaučerių“ įstatymas. Prie minėto įstatymo projekto pridėtuose lydimuosiuose dokumentuose paaiškinta, kad įstatymo projektas skirtas remti asmenis, kurie augina vaikus iki 6 metų, taip pat ketina skatinti vartoti vietinę produkciją bei stiprinti ūkininkų derybinę galią.

Taigi, asmuo, nusprendęs pirkti žemės ūkio ar maisto produktus iš atitinkamoje „vaučerio“ sistemoje veikiančių asmenų, savo pirkiniams gautų nuolaidą, kuri, kaip planuojama, siektų apie 6 Eur vienam vaikui. Skirtumas, kuris atsirastų tarp faktinės kainos ir pirkėjo mokamos kainos, būtų padengiamas iš valstybės biudžeto ar kitų lėšų.

Taigi, įstatymo rengėjų nuomone, vietinės produkcijos vartojimas bus skatinamas atitinkamus maisto produktus perkant iš labai mažų įmonių, kurių metinės pajamos nesiekia 2 mln. Eur per metus, arba ūkininkų, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Tokias priemones planuojama pradėti taikyti nuo liepos 1 d., todėl bent jau šiais metais planuojama, kad reikės apie 7,2 mln. Eur, kad „vaučerių“ sistema pradėtų veikti. Kitiems metams skiriama suma siektų bent 14 mln. Eur. Beje, neatmetama galimybė, kad vėliau šiai sistemai planuojamos išlaidos galėtų didėti, priklausomai nuo valstybės ekonominės situacijos.

Prie įstatymo projekto pridėtuose dokumentuose nenurodoma, kad būtų ketinama kreiptis į Europos Komisiją ir suderinti tokią paramos schemą iki jos pradėjimo taikyti praktikoje. Tačiau šiame kontekste svarbu pastebėti, kad labai mažoms įmonėms taikomame Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatyta, kad valstybės pagalba tokioms įmonėms teikiama, be kita ko, laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbą nustatančių taisyklių. Pastebėtina, kad įstatymo rengėjams apie šią pareigą jau priminė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo pateiktoje išvadoje.

Pažymėtina, kad šių metų sausio mėnesį Europos Komisija patvirtino Graikijos vyriausybės planuojamą taikyti valstybės pagalbos schemą, kurios vertė siekia 50 mln. Eur. Schema skirta paskatinti plačiajuosčio interneto plėtrą šalyje dalį išlaidų, skirtų įsigyti tokiai paslaugai, padengiant „vaučeriu“ suteikiama nuolaida. Taigi, valstybės pagalbos derinimas, net kai kalbame apie tokios pagalbos teikimą taikant „vaučerio“ sistemą, nėra nieko naujo. Graikai pasidarė savo namų darbus, o kaip mes?

Vietoj išvadų

Dar kartą pabrėžiant valstybės pagalbos laikymosi svarbą reikėtų atsiminti, kad Lietuva, prieš taikydama pagalbos priemones, visų pirma turi kreiptis į Europos Komisiją ir gauti jos leidimą. Taip pat privalu prisiminti, kad atitinkamos valstybės pagalbos priemonės suderinimas su Europos Komisija nėra nei formalumas, nei reveransas Briuseliui – tai yra pareiga, kurią visos valstybės narės privalo vykdyti, o Lietuva nėra išimtis.

Tuo atveju, jei pareiga neįgyvendinama, valstybės pagalbos gavėjai turėtų grąžinti gautą paramą kartu su palūkanomis, kurios gali būti apskaičiuojamos nuo pagalbos suteikimo ir tokios pagalbos išieškojimo momento. Taigi, tuo atveju, jei ketinama taikyti valstybės pagalbos schema nebus suderinta su Europos Komisija, labai mažoms įmonėms ir žemės ūkio veiklos subjektams (ūkininkams) reikėtų pradėti rūpintis, ar vieną dieną nereikės grąžinti iš valstybės gautų lėšų. Atitinkamai, reikėtų sau išsikelti klausimą, ar reikia dalyvauti tokioje valstybės pagalbos schemoje, kurios teisėtumas valstybės pagalbos taisyklių požiūriu, yra kvestionuotinas.

Taip, aukščiau minėtas atvejis derinant 1,242 mlrd. Eur vertės pagalbos schemą nesibaigė Europos Komisijos įsipareigojimu Lietuvai ją išsiieškoti iš pagalbos gavėjų, jei sprendimas būtų buvęs neigiamas. (Tiesa, šis Europos Komisijos sprendimas vis dar gali būti apskųstas.) Tačiau, kaip minėta, nepriklausomai nuo sektoriaus ar pagalbos schema yra milijoninė ar milijardinė, privalu gerbti taisykles, kurias mes patys prisiėmėme, tapdami Europos Sąjungos nare.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.6000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Linas Mickus. Ukraina ant rinkimų slenksčio – kas pasikeitė per 5 metus? (4)

Balandžio 21 d. vyks Ukrainos prezidento rinkimai , kuriuose bus renkamasi iš dviejų likusių...

Top naujienos

„Vilmorus“: pasikeitė prezidentinių lenktynių lyderis (823)

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų...

Reitingų lentelės pokyčiai: įvardijo Nausėdos trūkumus ir kas gali padidinti rinkėjų palankumą (46)

Prezidentinių reitingų lentelėje – pokyčiai. Šeštadienio rytą paviešintuose „Vilmorus“...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (509)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Prezidento rinkimai. Tie metai pakeitė Lietuvą (41)

Dalia Grybauskaitė į Lietuvos politikos olimpą prieš dešimtmetį įsiveržė tarsi šviežio...

Naujienos partijų reitinge: konservatoriai iš pirmos vietos išstūmė „valstiečius“ (163)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ( TS-LKD ) balandį reitingų lentelėje...

Ypatingą sukaktį minintys Džordana ir Elegijus: mūsų namuose vis dar nevysta gėlės (30)

Atgimstant gamtai, o Katalikų pasauliui laukiant šv. Velykų, dainininkė Džordana Butkutė...

Kokie savaitgalio įpročiai rodo, kad nesate itin sėkmingas ir atsakingas žmogus (2)

Nuo to, kaip leidžiate savaitgalius, stipriai priklauso jūsų sėkmė. Štai ko patartina nedaryti...

Sabonio atkrintamųjų karjeros rekordas neišgelbėjo ant bedugnės krašto atsidūrusių „Pacers“ (10)

Trečiąjį pralaimėjimą iš eilės NBA atkrintamosiose varžybose patyrė Indianos „Pacers“...

Iš Vokietijos – perspėjimas dėl Rusijos grėsmės: faktai kalba patys už save (153)

Rusija yra „didelė grėsmė“ taikai Europoje, mano Vokietijos kariuomenės vadas generolas...

Įspūdingiausi pasaulio Velykų gardėsiai: išsirinks net ir didžiausias gurmanas

Be abejonių, Velykų stalo puošmena – margučiai, tačiau šeimininkės visame pasaulyje kasmet...