Per pirmąjį šių metų pusmetį bankrutuojančiomis tapo 1280 įmonių. Tai 186 įmonėmis daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Jokių pasalų ir pinklių iš tiesų nėra. Yra būtinybė stebėti ne tik pagrindinius įmonės rezultatyvumo rodiklius, bet ir buhalterinės apskaitos būklę.
Įprastai ženklus, verčiančius sunerimti dėl verslo bankroto perspektyvos, galima pastebėti likus pusmečiui ar net dar ilgesniam laikotarpiui iki bankroto.
Paradoksalu, tačiau dalis įmonių vadovų su šiais ženklais akis į akį susiduria ne visada.
Pavyzdžiui, didžioji dalis įmonių vadovų neretu atveju nė nežino, kad jų verslas yra įrašytas sąraše įmonių, Registro tvarkytojui nepateikusių metinių finansinės atskaitomybės dokumentų.
O šis faktas byloja ne taip jau ir mažai: tai vienas pirmųjų požymių, kad įmonė susiduria su aplaidžiu ir nekokybišku finansinės apskaitos tvarkymu.
Netvarkinga finansinė ir mokestinė įmonės apskaita daugeliu atvejų ženklas, kad įmonė turi tam tikrų finansinių problemų. Tik laiko klausimas, kada jos pasireikš stipresniu pavidalu.
Ką verslui reiškia netvarkinga buhalterinė apskaita?
Netvarkinga buhalterinė apskaita kenkia verslo reputacijai, įvaizdžiui ir patikimumui, turi neigiamos įtakos įmonės finansinei būklei, veiklos rezultatams bei veiklos tęstinumui. Kartu ji gali užtraukti teisinę atsakomybę ar net tapti viena iš įmonės bankroto priežasčių.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog jei įmonė metus vėluos Registrų centrui pateikti finansines ataskaitas, šešis mėnesius nesuformuos valdymo organų ar šešis mėnesius valdymo organų narių nebus galima rasti nurodytais adresais, taip pat tuo atveju, jei įmonė penkerius metus neatnaujins savo duomenų ir visi požymiai rodys, jog bendrovė neveikia, Registrų centras gali inicijuoti įmonės likvidavimą.
Teisiškai netvarkinga buhalterinė apskaita yra susijusi su Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybe už aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Laiku nepateikiant reikiamų duomenų Juridinių asmenų registrui, pažeidžiama Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalies nuostata bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172-2 straipsnis.
Visos be išimties klaidos ir apgaulės įmonės apskaitoje nepriklausomai nuo to, ar jos padarytos sąmoningai, ar netyčia, mažina įmonių finansinių ataskaitų patikimumą ir jų, kaip svarbiausio bei informatyviausio informacijos šaltinio, vertę.
Tai reiškia įmonės finansinių rezultatų iškraipymą, tikros verslo būklės nuslėpimą nuo vidaus informacijos vartotojų (įmonių vadovų, akcininkų, darbuotojų) bei išorės informacijos vartotojų (bankų, mokesčių inspekcijos, tiekėjų, kreditorių, investuotojų, visuomenės).
Kaip „nepražiūrėti“ problemų?
Pagrindinis atskaitos taškas yra teisiškai reglamentuota įmonių atskaitingumo tvarka. Jei jos laikomasi, duomenys kontroliuojami tinkamai, o problemos pastebimos dar užuomazginėje stadijoje.
Atrodytų, įmonės inventorizavimas yra elementarus periodiškai pasikartojantis procesas, tačiau pagrindinis jo tikslas – apskaitos duomenis pagrįsti faktiniais duomenimis.
Inventorizavimas reikalauja duomenų apie ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, investicijas ir vertybinius popierius, atsargas ir išankstines įmokas, pirkėjų skolas, pinigus ir kitą turtą, skolas tiekėjams, kredito įstaigoms, darbuotojams, valstybės biudžetui ir kitus finansinius įsipareigojimus. Tai leidžia stebėti ir kontroliuoti finansinius procesus įmonėje, o kartu padeda identifikuoti ir galimus netvarkingos apskaitos požymius.
Pirmieji, beje, ir pagrindiniai netvarkingos buhalterinės apskaitos požymiai yra šie: turto ir įsipareigojimų faktinių ir buhalterinių likučių nesutapimai; apskaitos ir valstybės, VSDFV biudžetų mokestinių likučių nesutapimas; analitinių ir suvestinių registrų duomenų nesutapimai; atidėjinių, atidėjimų neatvaizdavimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje.
Taip pat, kalbant apie aplaidžios buhalterijos požymius, būtina nepamiršti pateikti finansinę atsakomybę Juridinių asmenų registrui (JAR).
Problema – ne apskaita, o verslo kultūra?
Finansinės problemos ir juo labiau bankrotas neatsiranda iš niekur. Netvarkingos apskaitos ir finansinių įmonės problemų santykis gali būti apibrėžiamas koeficientu 1:1.
Todėl moderni ir pažangi lietuviško verslo kultūra turėtų apimti ne tik verslo plėtrą skatinančias inovacijas.
Vertėtų orientuotis į nuoseklią bei atsakingą elementarių verslo procesų priežiūrą, nepamirštant, kad užtikrintai funkcionuoja tas verslas, kuris stovi ant skaidraus, sąžiningo ir nuolat prižiūrimo finansinio pamato.
