Šis terminas kilęs iš anglų kalbos, bet kaip žargonas naudojamas ir pas mus. Paaiškinimas visai nesudėtingas, bet, panašu, ne visiems žinomas ir iki galo suprantamas.
Stasys Kropas
© DELFI / Karolina Pansevič

Paprastai tariant, PEP‘sas (Politically exposed person) – tai politikoje dalyvaujantis asmuo, kuriam patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jo artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.

Štai čia ir kyla esminių neaiškumų. Jei esi svarbias viešąsias pareigas užimančio asmens artimas šeimos narys ar artimas pagalbininkas, lygiai taip pat tampi PEP‘su.

Politikoje dalyvaujančių asmenų identifikavimas yra ypač reikšmingas. Ir tai suprantama bei pateisinama civilizuotoje visuomenėje. Šie žmonės privalo veikti skaidriai, ir, kilus bet kokiam įtarimui dėl pinigų plovimo, jie turi būti identifikuoti ir atsakyti už savo galimai neatsakingus veiksmus – tą reglamentuoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos.

Tačiau iki šiol atsakingos institucijos susiduria su esmine problema – kaip gi identifikuoti visus šiuos asmenis. Ypač daug klaustukų kyla dėl „artimų pagalbininkų“.

Visgi normali praktika, kad politikoje dalyvaujantys asmenys turi įpareigojimą veikti skaidriai, t.y. atsakingoms institucijoms, vadovaujantis teisės aktais, turi būti suteikta teisė patikrinti jų įtartinus sandėrius.

Įgyvendinant įstatymo nuostatas, bankai taip pat yra svarbi infrastruktūros dalis – jie įpareigoti vykdyti sustiprintą apkalbėtų asmenų finansinių srautų stebėseną. Be to, dar griežtesni reikalavimai įsigalios netrukus – tą apibrėžia Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurią į savo teisę Lietuva turi perkelti š. m. birželį.

Tuo pagrindu jau paruoštas atnaujinto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas.

Kaip rodo viešumoje kilusios diskusijos, dabar pats metas neatidėliojant kalbėti apie efektyvesnį reikalavimų realizavimą. Juo labiau, kad tikslas reikšmingas – kovoti su pinigų plovimo atvejais. Ir šioje vietoje ne mažiau svarbus yra visuomenės suvokimas, kam ir kodėl to reikia.

Reikalavimai – ne daug kam žinomi

Nors sustiprinta minėtų asmenų operacijų stebėsena nėra naujiena, visgi vyraujantis įstatymo nuostatų neapibrėžtumas jau ilgą laiką kelia nepasitenkinimo bangų.

Iš politinių partijų, frakcijų atstovų neretai galima išgirsti priekaištų, kad bankų darbuotojai, pavyzdžiui, atidarinėjant sąskaitą ar sudarant tam tikrą sutartį, neva jų ir jų giminių, galimai artimųjų klausinėja, kokiais giminystės ryšiais ar kitais dalykiniais santykiais jie susiję.

Tačiau šioje vietoje norėtųsi priminti, jog bankai, įgyvendindami įstatymą, padeda valstybei kovoti su negerovėmis – galimu pinigų plovimu. Visų antra, šiek tiek stebina politikų nepasitenkinimas tokiu reikalavimu.

Viena vertus, tai parodo, kad svarbias viešąsias pareigas užimantys asmenys, o juo labiau jų šeimos nariai ar artimi pagalbininkai, patys nėra iki galo susipažinę su įstatymu. Kita vertus, padėti įgyvendinti įstatymo nuostatas turėtų būti jų pačių ir visos visuomenės interesas. Žinoma, jeigu nieko neslepiama.

Visgi normali praktika, kad politikoje dalyvaujantys asmenys turi įpareigojimą veikti skaidriai, t.y. atsakingoms institucijoms, vadovaujantis teisės aktais, turi būti suteikta teisė patikrinti jų įtartinus sandėrius.

Tikrasis PEP’sų skaičius turėtų būti įspūdingas

Iki šiol bankai informaciją apie politikoje dalyvaujančius asmenis renka daugiausia klientų apklausos, anketų, atskirų registrų patikros būdu. Aiškios, vienoje vietoje pateikiamos informacijos nėra.

Kita vertus, neretai tie patys asmenys patys nė nenutuokia, kad jie yra politikoje dalyvaujančiųjų sąraše! O ypač sudėtinga nustatyti tuos „artimus pagalbininkus“. Kiek tenka bendrauti su politikais, pastarieji dažniausiai gali įvardyti artimus šeimos narius, bet artimi pagalbininkai neretai būna ne tik, kad nežinomi, bet net nesuprantama, kas slypi po šiuo pavadinimu.

Vadovaujantis įstatymo projektu, į politikoje dalyvaujančių asmenų sąrašą patenka ir valstybės vadovas, ir vyriausybės vadovas, ir parlamentarai bei ministrai, jų pavaduotojai, Seimo, vyriausybės ir ministerijų kancleriai, merai, savivaldybių administracijų direktoriai, aukščiausiųjų teismų ir tų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būtu skundžiami, atstovai, auditorių rūmų valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ar valdybos nariai, valstybės valdomų įmonių valdymo ar priežiūros organo nariai, ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai, nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai, aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai, tarptautinių organizacijų nariai, politinių partijų vadovai bei jų pavaduotojai.

Jų artimieji šeimos nariai – sutuoktiniai, sugyventiniai, tėvai, broliai, seserys, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai. Taip pat artimi pagalbininkai, kurie su svarbias viešąsias pareigas užimančiais asmenimis yra to paties juridinio asmens ar tokio statuso neturinčios organizacijos dalyviai arba palaiko kitus dalykinius santykius ar yra naudos gavėjai.

Sąrašas, reikia sutikti, gana įspūdingas – jeigu šiuo metu iš tiesų būtų suskaičiuoti visi, ko gero, kalbėtume apie šešiaženklį skaičių.

O štai bankai šiuos asmenis turi identifikuoti apklausos būdu. Ir galima sutikti, kad tiesmukas klausinėjimas sukelia tam tikro nepasitenkinimo, nepasitikėjimo. Bankai tokiu būdu tarsi atlieka policijos vaidmenį, o to neturėtų būti. Be kita ko, keičiantis statusui, politikoje dalyvaujančio asmens tapimo ar pasikeitimo momentas kurį laiką gali likti nepastebėtas.

Galimas sprendimo būdas

Bankai, matydami tokią skylėtą sistemą, jau senokai siūlė įkurti centralizuotą valstybės registrą, kuriame svarbias viešąsias pareigas užimantys asmenys registruotųsi patys ir galėtų deklaruoti artimus šeimos narius, pagalbininkus. Be to, pats duomenų deklaravimas nėra naujiena – privačių interesų deklaracijas apibrėžti asmenys privalo pateikti ir dabar. Šiuo atveju siūloma duomenis centralizuoti, kai kuriais atvejais praplėsti ir, vadovaujantis įstatymais, suteikti prieigą atsakingoms institucijoms.

Reikėtų spręsti, ar registre kaupiami duomenys turėtų būti prieinami viešai. Natūralu, kalbama apie artimuosius, giminaičius, dalykiškai susijusius asmenis, naudos gavėjus – tai jautri informacija, tačiau atsakingos institucijos (pavyzdžiui, STT, FNTT) galėtų, reikalui esant, tokią informaciją pasiekti. Gali kilti abejonių dėl privatumo teisių, tačiau būtina pabrėžti, kad konfidencialumas, kaip ir iki šiol vadovaujantis įstatymu, būtų užtikrintas.

Centralizuota sistema kur kas palengvintų bei efektyvintų darbą. Reikalavimas sąžiningai deklaruoti interesus kartu padidintų įstatymo nuostatų žinomumą – patys politikoje dalyvaujantys asmenys paklaustų savęs „kaip vienas ar kitas asmuo yra susijęs su manimi, galiausiai, ar tikrai noriu tapti politikoje dalyvaujančiu asmeniu, ir, jeigu taip, ar suprantu, kad dėl to atsiranda tam tikrų įsipareigojimų?“ – tai užtikrintų didesnį skaidrumą PEP‘sų veikloje, užkirstų kelią spekuliacijoms dėl galimų pinigų plovimo ar įtartinų sandėrių atvejų.

Pavyzdžiui, jei tam tikras asmuo suteikė politikui nuomos paslaugą, jis jau privalomai turėtų būti įtraukas į artimų pagalbininkų sąrašą – tai reikštų, kad jų sandėris turėtų būti pagrįstas ir be jokių galimų paslėpto naudos gavimo įtarimų.

Iki šiol iš politikų nebuvo sulaukta didelio susidomėjimo šiuo pasiūlymu. Keista, kad visi kalba, jog korupcijai ir pinigų plovimui reikia stabdyti kelią, bet, kai reikia imtis realių veiksmų, tarsi atsitraukiama. Tuo tarpu šiuo metu galima pasidžiaugti, jog Seimo pirmininkas pritaria iniciatyvai.

Informacija – gali būti ir nevieša bei naudojama tik vykdant įstatymą


Reikėtų spręsti, ar registre kaupiami duomenys turėtų būti prieinami viešai. Natūralu, kalbama apie artimuosius, giminaičius, dalykiškai susijusius asmenis, naudos gavėjus – tai jautri informacija, tačiau atsakingos institucijos (pavyzdžiui, STT, FNTT) galėtų, reikalui esant, tokią informaciją pasiekti. Gali kilti abejonių dėl privatumo teisių, tačiau būtina pabrėžti, kad konfidencialumas, kaip ir iki šiol vadovaujantis įstatymu, būtų užtikrintas.

Šiuo atveju bankai – tik sistemos dalis, kuri turėtų prieigą prie registro vykdant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus.

Registro valdytojais galėtų būti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – daugelį duomenų ji jau turi. Administruoti galėtų Registrų centras. Bet tai tik vienas siūlymų.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos projektas jau yra parengtas ir jį apsvarsčius Vyriausybei, bus perduotas Seimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgis Vanagas. Raktas Lietuvai į regiono lyderystę (7)

Skelbiama, kad Lietuvą kasdien palieka po didelį lėktuvą jaunų energingų emigrantų. Tuo pat...

Šarūnas Ruzgys. Idėja Lietuvai – 20 metų nekaitalioti pensijų sistemos (20)

Laisvę turime. Demokratiją turime. Beliko susikurti finansinę gerovę ne pagal sovietinės...

Ieva Valeškaitė. Iš mokesčių mokėtojų – į išmokų gavėjus (3)

Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per...

Ieva Skačkauskaitė. Piką pasiekėme – kainos nebeturėtų augti (36)

Pastaruoju metu įsibėgėjęs kainų augimas lėtėja, tačiau bendroji infliacija yra kur kas...

Laimonas Noreika. Kaip susigrąžinti 400 tūkst. Lietuvos gyventojų? (21)

Antstolių rūmai skelbia, kad Lietuvoje yra apie 200 tūkst. asmenų, turinčių vykdomųjų...

Top naujienos

Užkalnis sugalvojo papietauti vien desertais (29)

Kad jūs žinotumėte, kaip nelengva kasdien sugalvoti vis kokios nors įvairovės mano restoranų ir...

JAV apsisprendė dėl naujų pajėgų steigimo: kosminėse varžybose kiti liks toli už nugaros (356)

Dar šių metų rugsėjį privati amerikiečių bendrovė „ SpaceX “ sėkmingai iškėlė į...

Legalizuojami automobiliai su vairu dešinėje: specialistai negaili perspėjimų (2)

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Saugaus eismo keliais įstatymo pataisa, kuri nebedraus...

Vienas iš dvynių metus praleido kosmose, kitas – Žemėje: kaip pasikeitė jų kūnai? (24)

Scottas Kelly’is – 53 m. amerikietis astronautas , veteranas, dalyvavęs keturiuose skrydžiuose...

Dingusio baikerio Aivaro Kilkaus mylimoji paviešino jautrią žinutę (117)

„Mėnuo nežinios, nerimo, nusivylimo, beviltiškumo, bejėgiškumo, skausmo ir „n“ visko. Bet...

Stulbinančios šlovės sulaukusi „ABBA“: ką dabar veikia legendinės grupės nariai? (6)

„ABBA“ yra viena didžiausių sėkmės istorijų muzikos pasaulyje. Švedų pop grupė, kurią...

Atmintinė, kaip paruošti automobilį žiemai (12)

Apmaudu, tačiau kitaip nei kelininkus, žiema vairuotojus iš tikrųjų užklumpa netikėtai ir,...

„Senąjį“ Kuvaldą susigrąžinęs Maslobojevas: neskraidžiau padebesiuose (16)

„Bushido Hero‘s“ turnyro pagrindinėje kovoje vienas geriausių Lietuvos kovotojų Sergejus...

Po sutuoktinio smurto prarado priekinius dantis: tokių kaip ji – ne viena (93)

Kartą moterį sutuoktinis taip primušė, jog jai išbyrėjo keli priekiniai dantys . Kaip taip...

Gyventojams siūloma leisti registruotis „prie savivaldybės“ (4)

2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis Lietuvoje vis dar buvo 66 591 faktinės gyvenamosios vietos...