aA
Pastaraisiais metais drąsiai į rinką žengę nauji finansų rinkos dalyviai neretai akimirksniu buvo krikštijami skambiais pavadinimais – „alternatyva bankams“, „senbuvių išstūmėjais“, „revoliucionieriais“ ir panašiais apibūdinimais.
Stasys Kropas
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau dabar jau darosi aišku, kad tokia nuostata nesutampa su tvaraus ekonomikos finansavimo realybe ir kuria nerealius lūkesčius patiems rinkos dalyviams.

Po praūžusios finansų krizės Europos Sąjungoje atsirado naujų reguliavimo ir priežiūros institucijų, kurios rinkos dalyvius užvertė papildomais reguliaciniais aktais bei ėmėsi jų vykdymo kontrolės.

Kartu su šia banga, baiminantis, kad situacija nepasikartotų, bet kartu būtų rastas balansas tarp ekonomikos finansavimo būtinybės bei sugriežtinto bankų veiklos reguliavimo, Europos Komisija pradėjo ieškoti ir skatinti „alternatyvias“ priemones bankiniam kreditavimui.

Ir nuo tada suveikė iš Briuselio atėjęs bandos mąstymo fenomenas. Taip jį kadaise pavadino buvęs EK komisaras, atsakingas už finansų sektorių, J. Hill, apibūdindamas įprotį kartoti ir gąsdinti tomis pačiomis nuostatomis, tokiu būdu tarsi stengiantis pateisinti perreguliavimo politiką.

Bet su laiku pasidarė aišku, kad „alternatyvų“ iškėlimas – tik bandymas ieškoti teigiamų lūkesčių, kurių rezultatas, panašu, ne toks, kokio tikėtasi.

Finansavimo spektro plėtros poreikis

Atsirandančios naujos priemonės ne pakeičia bankų teikiamas paslaugas, o jas papildo. Rizikos kapitalo fondai, sutelktinis finansavimas, tarpusavio skolinimo platformos ir kitos atitinkamos paslaugos neturi būti priešpriešinamos bankininkystei.

Atvirkščiai, bankai yra suinteresuoti, kad šios papildomos ekonomikos finansavimo formos augtų.

Kredito įstaigos – dažniausiai skolos finansavimo šaltinis, tuo tarpu rizikos kapitalo fondai, sutelktinis finansavimas, kapitalo rinkos priemonės gali aprūpinti turtu.

Kitas pavyzdys: tarpusavio skolinimo platformų kreditavimas tinka tiems, kurie turi laisvų lėšų ir nebijo rizikuoti, o jei žmogus ima pinigus verslui ir sugeba mokėti gana dideles palūkanas, vadinasi, jo veikla stabili ir ateityje jis užtikrintai galės kreiptis į bankus dėl paskolos.

Kitaip tariant, bankai gali pasiūlyti tuos finansavimo produktus, kurių negali kiti rinkos žaidėjai, o pastarieji pasiūlo kitas paslaugas, kurias bankai dėl veiklos specifikos ar galimos rizikos veiksnių riboja.

Tad erdvės rinkoje yra visiems. Žinoma, staigiai pakeisti per ilgus metus nusistovėjusią struktūrą bei įpročius – nerealu. Be to, kredito įstaigos sparčiai modernėja ir kaskart stiprina savo veiklą, bet galimybės senbuviams bei naujokams bendradarbiauti, tarpusavio pasitikėjimas gali nulemti didesnę abipusę sėkmę ir užtikrinti ekonomikos finansavimo plėtrą.

Bankai – finansų sektoriaus šerdis

Kad ir kaip kai kurie skeptikai spėlioja, kiek dar gyvuos Europos bankai, vis dėlto pastarieji – pagrindinė finansinio tarpininkavimo grandis.

Visų pirma, būtent per bankus vykdoma pinigų politika, euro zonos valstybių pinigai patenka į šalių ūkį, vyksta atsiskaitymai ECB pinigais.

Transformuodami dydžius, terminus ir riziką, bankai efektyviai paskirsto finansinius išteklius, orientuotus į ekonomikos augimą, viešojo sektoriaus, klientų bei verslo poreikius.

Bankų veikloje negali būti jokių kompromisų užtikrinant duomenų ir operacijų saugumą, finansinį stabilumą, skaidrumą – į tai nenutrūkstamai investuojama. Kitu atveju, negalima būtų kalbėti apie pasitikėjimą.

Maža to, bankų ilgametė patirtis leidžia auginti jau turimą ekspertinį, analitinį potencialą, kuris, natūralu, sunkiai įgyvendinamas vos įžengusiems į rinką dalyviams.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) dar kartą patvirtina Europos bankų reikšmę, išskirdamas, jog pastarieji „ateityje ir toliau atliks labai svarbų vaidmenį visuomenėje, ypač finansuojant ekonomiką. Jie reikšmingi kaip kapitalo rinkose veikiantys tarpininkai, o bankų paskolos liks pagrindinis namų ūkių ir įmonių finansavimo šaltinis Europoje.

Tuo nereikia abejoti. Europos mažos ir vidutinės įmonės banko kreditus vis dar laiko pagrindiniu finansavimo šaltiniu“.

Tiesa, užtikrintai augančia finansavimo forma jau tapo ir lizingas. Pas mus jis dažnu atveju įkomponuojamas į bankų veiklą, bet tai nekeičia jo specifikos patrauklumo.

Pažvelgus į mūsų šalies finansų rinkos struktūrą, reikšmingų pokyčių kol kas nematyti. Nauji ekonomikos finansavimo dalyviai savo dydžiais struktūroje dar vis neatsispindi.

Tad panašu, kad neretai girdimas informacinis triukšmas pastarųjų atžvilgiu neadekvatus realiam jų įnašui į ekonomikos finansavimą.

Paslaugų fragmentavimas – painiava klientams

Europoje, kaip ir Lietuvoje, vyraujantys komerciniai universalūs bankai, veikdami „vieno langelio“ principu, siūlo platų operacijų spektrą: investicines, taupymo, skolinimo, konsultavimo ir kt. paslaugas.

Nuolatinis bankų atskirų paslaugų fragmentavimas ir „alternatyvų“ joms ieškojimas tik įveda painiavos ir bereikalingos rizikos patiems klientams, ypač esant žemam finansinio raštingumo lygiui.

Žinoma, veikimo sąlygos tokias pačias paslaugas teikiantiems dalyviams turi būti vienodos. Išlygos, kai kalbama apie atsakomybę, vartotojų duomenų apsaugą, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevenciją bei veikimo etiką, netoleruotinos (taip pat ir taikomam smėlio dėžės (sandbox) režimui). Anonimiškumas, neskaidrumas nesuderinami su saugumu ir patikimumu, todėl „pažink savo klientą“ principas turi galioti visiems finansų rinkos dalyviams.

Bet kokia prielaida kokiam nors incidentui susidaryti menkina pasitikėjimą visu sektoriumi (kalbant tiek apie santykius su klientais, tiek su kitų šalių bankais korespondentais).

Tam tikrų neatsakingų dalyvių būvimas rinkoje kenkia šalies reputacijai ir didina skolinimosi kainą visiems dalyviams.

Dar vis išviešinami kadaise neskaidriai veikusių finansų įstaigų atvejai iki šiol verčia nuryti karčią piliulę, bet kartu tai labai aiškus signalas esamiems ir būsimiems dalyviams, siekiantiems sėkmingai veikti rinkoje.

Būtų naivu sakyti, kad bankai galėtų konkuruoti nebūdami patrauklūs savo klientams. Tik vadovaujantis klientų poreikiais galima stiprinti savo vaidmenį ir reputaciją.

Subalansuotas finansų sektorius bei tvarus ekonomikos augimas kuriamas tuomet, kai dalyviai veikia patikimai ir neieško išlygų, neprisidedančių prie solidžią ir efektyvią teisinę bei reguliacinę aplinką turinčios šalies įvaizdžio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (3)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (11)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (222)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (14)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (71)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (8)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (86)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (446)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (35)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (51)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (39)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Sunkią traumą patyręs „Žalgirio“ talentas susitarė su universitetu, kurio garbę gynė Sabonis (2)

Kauno „Žalgirio“ komandos talentas Martynas Arlauskas žengs Domanto Sabonio pėdomis. JAV...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (182)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...