Mūsų šalyje bitkoinų naudojimo plėtrą skatina ne tik į šį verslą įsitraukę privatūs asmenys, bet ir viešojo sektoriaus atstovai.
Štai, dar šiemet būtent mūsų sostinėje turi įvykti didžiausia Baltijos šalyse bitkoinų konferencija, parodanti Lietuvos siekį būti pažangia šalimi, pritraukiančia inovatyvias investicijas. Tad diskusijų šia tema, ko gero, bus išprovokuota dar daugiau. Ir jos išties reikalingos.
Prieš kūrėjų išmanumą ir technologinį proveržį galima tik galvą nulenkti
Virtualių pinigų, tokių kaip bitkoinai, atsiradimas nestebina ir žavi inovatyvumu – gyvename skaitmeninių technologijų amžiuje, kuris leidžia daugumą gyvenimo procesų paversti paprastesniais ir greitesniais.
Ne išimtis ir programinės įrangos pagrindu veikianti mokėjimų bitkoinais sistema, žyminti pažangų technologinį proveržį.
Jų egzistavimas paremtas decentralizuota transakcijų sistema („blockchain“), kurios veikimo principas pasižymi tuo, kad visos vykdomos transakcijos registruojamos ir archyvuojamos pasauliniame tinkle.
Šią inovaciją galima apibūdinti anglišku terminu „creative destruction“ („kūrybiniu naikinimu“) – nuolatine ekonominės struktūros evoliucija – tai, kas pasensta, pakeičiama nauju ir taip be paliovos. Tad bitkoinai, kaip reiškinys, neabejotinai turi svarų poveikį finansų sistemos evoliucijai. Tačiau, nepaisant viso veikimo principo išmanumo, bitkoinų vadinti pinigais negalima.
Pavyzdžiui, Europos Centrinis bankas (ECB) laikosi pozicijos taip vadinamos virtualios valiutos, tokios kaip bitkoinai, nelaikyti pinigų forma. Bankas valiutą siūlo vadinti skaitmenine verte, nereguliuojama centrinio banko, kredito ar elektroninių pinigų įstaigų, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojama kaip alternatyva tikriesiems pinigams (ECB „Virtualių valiutų analizė“, 2015 m. vasaris).
„Privačių pinigų“ fenomenas – ne naujiena
Bitkoinus galima būtų vadinti tam tikru pinigų pakaitalu, leidžiančiu atsiskaitymus vykdyti decentralizuotai, be jokių finansinių institucijų tarpininkų ar bet kokio centrinio administratoriaus. Tai – kaip mainų ir atsiskaitymo priemonė, kurios principas nėra koks nors ką tik užgimęs fenomenas.
Jau prieš kurį laiką buvo iškeltos intensyvios diskusijos apie privačių pinigų plėtrą ir jų galimybes konkuruoti su valstybių oficialiomis pinigų sistemomis. Tačiau visuomet buvo aiškiai suvokiama, kad apskritai pasaulinės pinigų sistemos fenomenas negalėtų egzistuoti be valstybės ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip TVF, priežiūros.
Ne veltui visų elektroninių pinigų įstaigų, iškart po jų susikūrimo, veikla pradėta reglamentuoti. Kitaip ir būti negali. Tuo atveju, jeigu niekas nereguliuotų, pinigai, kaip tokie, prarastų savo esmę ir paskirtį.
Bitkoinai pasaulio pinigų sistemos raidos kontekste
Įvairių atsiskaitymo formų egzistavimas sveikintinas, kol nesukelia žalingo poveikio makrofinansiniam stabilumui ar grėsmės saugumui.
Štai šiame kontekste ir kyla klausimas dėl bitkoinų naudojimo tikslų.
Bitkoinai padeda nuslėpti pavedimus ir išsaugoti tiek pirkėjų, tiek pardavėjų anonimiškumą. O kai veikiama anonimiškai, prasideda nešvarūs dalykai.
Jau yra nuskambėjęs ne vienas teisėsaugininkų išaiškintas aferos atvejis, susijęs su virtualios valiutos operacijomis – „išplautais“ milijonais, gautais iš prekybos žmonėmis, narkotinėmis medžiagomis, ginklais ar kitomis draudžiamomis prekėmis.
Tai akivaizdus ženklas, kad nusikalstamoms struktūroms bitkoinai yra dar „parankesni“ nei grynieji pinigai, kurie taip pat leidžia dalyvauti šešėlinėje veikloje.
Ne taip seniai ir mūsų šalyje išplito atvejai, kai ne vienas kompiuteris buvo užkrėstas virusu, o jį platinantys asmenys pareikalavo bitkoinais sumokėti išpirką, kad duomenys būtų atkoduoti.
Tokie atvejai parodo, kad bitkoinų sistemoje veikiantys asmenys veiklą vykdo drąsiai ir net nesibaimina būti susekti. Kitaip tariant, niekas nereguliuoja ir neprižiūri – darai ką nori.
Tad pavojų nemažai. Ir visa tai kelia klausimą – kokiu tikslu visame pasaulyje veikiančios kredito įstaigos ir kitos susijusios institucijos tiek investuoja į finansinių nusikaltimų, pinigų plovimo užkardymą ir pinigų saugumą? Jau daugiau nei 15 metų, ypač po rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių, į tai dedama ypač daug resursų (išleisti susiję teisės aktai, veikianti pinigų plovimo prevencijos sistema ir kt.).
Ar tai reiškia, jog su bitkoinų įsitvirtinimu paaiškėtų, kad visa tai veltui? Tai būtų netoleruotina.
Veiksmų reikia imtis nelaukiant, kol kas nors pabaksnos pirštu
Iki šiol Lietuvos Bankas yra viešai įspėjęs visuomenę dėl su virtualiomis valiutomis susijusios rizikos, tačiau valdžios institucijos kol kas tik pasyviai stebi ir nesiima aktyvių veiksmų šio sektoriaus rizikai eliminuoti.
Ko gero, laukiama nurodymų iš aukštesnių, Europos ar pasaulio mastu veikiančių institucijų. Tačiau, nelaukiant „parėdymų“, valstybė visgi privalo turėti savo aiškią poziciją.
Kol kas vienareikšmiai akivaizdu, jog pažangios valstybės nesitaiksto su tokių „pinigų“ plėtra. Minėtoje ECB analizėje sakoma, kad, pavyzdžiui, Suomijos Centrinio banko nuomone, bitkoinai neatitinka valiutos ar mokėjimo priemonės kriterijų.
Švedijoje taip pat laikomasi pozicijos, jog virtuali valiuta neatitinka pinigų apibrėžimo. Vokietijos Finansų ministerija nurodė, kad bitkoinai yra apskaitos vienetas, kuris nėra teisėta mokėjimo priemonė. Bankams bitkoinus įtraukti į savo vykdomas operacijas uždraudė Kinija.
Visai neseniai Europos komisija pateikė kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planą. Vienas iš punktų joje – teroristų finansavimo rizikos, susijusios būtent su virtualiosiomis valiutomis, šalinimas.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo jomis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, Komisija siūlo, kad virtualiosioms valiutos keitimo platformoms būtų taikoma Kovos su pinigų plovimu direktyva, kad šiose platformose virtualias valiutas keičiant į realias būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės ir būtų panaikintas su tokiu keitimu susijęs anonimiškumas.
Tad neretai pasigirstantys drąsūs pasakymai, kad bitkoinai įsitvirtins mūsų šalyje, viena vertus, sveikintini ir rodantys teigimą požiūrį į pažangias inovacijas – tai palankus signalas investuotojams.
Tačiau akivaizdu, kad nesiėmimas veiksmų laiku gali sukelti valstybei didesnę žalą nei naudą. Kol kas panašu, kad didžiausią naudą gauna bitkoinų verslo valdytojai, „privatumo gerbėjai“ bei dalyvaujantieji šešėlinėje veikloje. Todėl reikšminga atskirti, kas iš tikrųjų yra pažangu ir perspektyvu – bitkoinų veikimo technologija neabejotinai turi šių savybių, tačiau dar svarbiau yra užkirsti kelią šią inovaciją naudoti grėsmę keliantiems tikslams.
Bankai neretai kaltinami konservatyvumu ir neva trukdymu inovacijų pažangai. Tačiau būtina suvokti, kad bet kokie inovatyvūs veiksmai, kai kalbama apie saugumą ir skaidrumą (ne tik vietiniu mastu, bet ir bendradarbiaujant su kitų šalių bankais korespondentais), negali būti eliminuojami. Tik tuomet, kai inovacijos užtikrina saugumą, patikimumą, veikia reglamentuotai, galima kalbėti apie tikrąją ekonominę naudą visai valstybei.
