aA
Tarsi būtų negana neseniai Seimo priimtų alkoholio ribojimų ir draudimų, dalis politikų nuoširdžiai ėmėsi alaus pakuotės ir stiprumo ribojimų.
Saulius Galadauskas
Saulius Galadauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Dar 2011- ųjų pabaigoje, tuometinio Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyva, buvo apribotos galimybės pardavinėti stiprų alų didelėse pakuotėse, taip vadinamuose „bambaliuose“.

Lietuvos aludarių gildija tuomet pripažino tokio sprendimo būtinumą, nes toks stiprus (9 - 10 proc. stiprumo) alus tokiose didelėse (2-2,5 litrų) pakuotėse diskreditavo visą alaus pramonę.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 7,5 proc. stiprumo alų leista pardavinėti tik ne didesnėse kaip 1 litro talpos pakuotėse. Tad jau nebėra pagrindo tokių pakuočių vadinti „bambaliais“.

Juo labiau nėra jokio reikalo dar labiau mažinti pakuočių talpų, arba dar labiau riboti juose parduodamo alaus stiprumo.

Vis dėlto ant įvairiais viešųjų ryšių kanalais eskaluojamos „didžiulės problemos“, kurią neva kelia šiuo metu nustatyti alaus pakuočių ir stiprumo ribojimai, jauko pasimauna ir dalis politikų.

Jie, patys to nesuprasdami, tampa eiliniais alkoholinių gėrimų rinkos perdalijimo karuose.

Visi žinome, kad didesnę viso mūsų šalyje suvartojamo alkoholio dalį išgeria nedidelė vartotojų dalis. Šie žmonės yra nuolatinis mūsų visų galvos skausmas, nes priklauso probleminei visuomenės daliai, taip pat sukuriančiai ir didžiausias bei skaudžiausias socialines problemas ir padaranti rezonansinius nusikaltimus.

Būtent šie vartotojai ir yra pagrindiniai 6 – 7,5 proc. stiprumo alaus litrinėje pakuotėje gerbėjai ir pirkėjai. Nereikia būti psichologijos ar sociologijos mokslų daktarais, kad suprastum, jog naujas galimas ribojimas šios grupės į sveiko gyvenimo būdo kelią neatves.

Žalingi įpročiai nedingsta valdžiai nusprendus kažką uždrausti arba apriboti, todėl netekę galimybės įsigyti stipraus alaus jie tiesiog pasirinks kitas, lengviau prieinamas, alternatyvas. Ir jiems bus visiškai nesvarbu, legalios jos, ar ne.

Kam toks alaus stiprumo mažinimas yra naudingiausias?

Didžiausiais laimėtojais, be abejonės, taptų spiritinių gėrimų gamintojai.

Juk alui tapus „nebepatraukliu“, probleminiai vartotojai greičiausiai puls pirkti pigią degtinę ir spirituotą vyną – „vaisiuką“.

Ar išaugus pastarųjų gėrimų populiarumui bus mažinamas ir jų stiprumas bei pakuotės dydis?

Ar neatrodo keista, kuomet 7,5 proc. stiprumo alus vadinamas grėsme visuomenei, o daugiau nei dvigubai už jį stipresnis „vaisiukas“ bei net penkis kartus stipresnė degtinė neigiamų epitetų sulaukia nepalyginamai mažiau?

Žinoma, apriboti būtų galima ir prekybą minėtomis dvejomis alternatyvomis, tačiau tuomet tokias iniciatyvas reikėtų vadinti tikraisiais vardais – ne Lietuvos gelbėjimu nuo alkoholizmo rykštės, o tiesiog nelegalios alkoholio rinkos plėtros projektu.

O dabartinę kai kurių politikų „nuoširdžią“ kovą prieš alų perkrikštyti legalios alkoholio rinkos perdalijimo projekto tęsiniu.

Šis projekto pradžią galėjome stebėti 2016 m. rudenį, daliai Seimo narių užsimojus suvienodinti alaus ir spiritinių gėrimų vieno laipsnio apmokestinimą.

Argumentas, kad visame pasaulyje nerasime nei vienos šalies, kuri būtų nusprendusi vienodus akcizus taikyti alui ir spiritiniams gėrimams, buvo ir tebėra akivaizdžiai ignoruojamas.

Štai Sveikatos apsaugos ministras mėgsta sakyti, kad alkoholis yra toks pats aluje, vyne ar degtinėje ir nesvarbu, ką kas vartoja.

Tačiau visame pasaulyje, o ypač Vakaruose, į kuriuos bent jau siekiama lygiuotis, takoskyra tarp lengvųjų ir stipriųjų gėrimų yra labai aiški.

Net 8 Europos šalys alų ir vyną leidžia vartoti nuo 16 metų (dar dvi šalys nuo 17 metų), o stipriuosius gėrimus tik nuo 18. Be to, daugelyje šalių skiriasi reklamos bei pardavimo tvarka, galiojanti lengviesiems ir stipriesiems gėrimams.

Verslo noras atsikąsti didesnę kad ir ne labai patrauklios „stipriai išgeriančiųjų“ rinkos dalį yra ir suprantamas, ir natūralus. Tačiau tapti tokių rinkos perdalijimo karų dalyviais politikams nederėtų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aušra Bytautienė. Kaip reaguoti turint COVID-19 atvejį įmonėje? (6)

Pandemijos metu įmonės turėjo ir tebeturi staigiai suvaldyti daugybę iššūkių, apie kuriuos...

Elena Leontjeva. Išmintį patikrins mokėjimas pasimokyti iš pirmosios pandemijos klaidų (3)

Visuotinai svarstant antros pandemijos bangos suvaldymo priemones būtina įvertinti pirmosios bangos...

Nerijus Mačiulis. Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį? (9)

Šių metų ekonominė krizė nuo ankstesniųjų skiriasi daugeliu aspektų – savo gyliu,...

Greta Petkutė. Konkurencijos įstatymas keičiasi: naujovės, įsigaliosiančios nuo lapkričio 1 d.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiantys Konkurencijos įstatymo pakeitimai įmonėms, pažeidusioms...

Top naujienos

Rekordiniai 442 koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis: daugėja susirgimų Vilniuje, liepsnoja ugdymo įstaigos papildyta (401)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 23 d. 9 val. duomenimis patvirtintų ligos...

Orijus Gasanovas: nustokite smerkti keliaujančius – svetur mažiau susirgimų ir saugiau nei Lietuvoje (7)

Socialiniuose tinkluose kyla vis didesnė pykčio banga, kad Lietuvoje koronavirusas plinta, o kai...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį papildyta Finansų ministerijos komentaru (251)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Pakartotinį karantiną pirmoji pasaulyje įvedusi šalis: rezultatai akivaizdūs (15)

Praėjus savaitei po to, kai Izraelis ėmė švelninti antrojo karantino ribojimus, infekcijų...

Šapoka: ilguoju laikotarpiu mūsų laukia kainų augimo rizika

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti...

Armonaitė ir Karbauskis susirėmė dėl popiežiaus Pranciškaus citatos (638)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Gydytojas Badaras įspėjo: užtenka vieno karto ir trečdalis šiai medžiagai tampa priklausomi (30)

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko kas ketvirtas žmogus. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija...

Motyvacijos ir kontakto stokoję žalgiriečiai prisiminė „rėkiantį žmogų“ (22)

Rekordinė šio sezono atmosfera nepadėjo. Nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos...

Vakarėlis baigtas: po žiniasklaidoje pasklidusių vaizdų Švedija įveda ribojimą (105)

Švedija apribos naktinių klubų lankytojų skaičių iki 50-ies, po to, kai žiniasklaidoje...

Psichologė: psichosomatika mums kerta per silpniausias vietas

„Kai žmogus junta nemalonius fizinius pojūčius kurioje nors kūno dalyje ir tam nėra jokio...

|Maža didelių žinių kaina