aA
Nepaneigiama, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) – vienas reikšmingiausių ekonomikos augimo indikatorių valstybėje, ženkliai prisidedančių prie šalies ūkio plėtros. Tačiau kokia SVV įmonių situacija Lietuvoje? Ar mūsų šalyje smulkiam ir vidutiniam verslui yra vietos po saule?
Rytis Krušinskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Į šį klausimą bandėme atsakyti tradicinės Lietuvos gamintojų parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ atidarymo diskusijoje: buvo aptartos šiandieninės aktualijos, SVV įmonių „gyvenimas“, kylantys iššūkiai, galimi sprendimo būdai, gerosios ir tobulintinos praktikos. Visgi šiame kontekste dar būtų galima išskirti ir kai kuriuos situaciją apibūdinančius finansinius rodiklius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012–2016 m. laikotarpiu (deja, bet 2017 m. informacijos dar nėra) išryškėja tam tikros tendencijos. Verslo sektoriuje Lietuvoje, kuris neapima finansų bendrovių, vidutinis įmonių apyvartos augimo tempas per paskutinįjį analizuojamą laikotarpį siekė 2,7 proc. O pridėtinės vertės (gamybos sąnaudomis) augimas siekė 8,3 proc. Pagal darbuotojų skaičių, sparčiausias apyvartos vidutinis augimo tempas – 5,8 proc. – buvo stebimas 0-9 darbuotojus turinčių įmonių grupėje. Joje analogiškas pridėtinės vertės rodiklis siekė net 11,4 proc. Visi šie skaičiai iš tiesų atrodo drąsinančiai!

Tačiau atliekant išsamesnę palyginamąją analizę svarbu paminėti, kad šalia įmonių apyvartos visame sektoriuje, veikiančių įmonių skaičius augo didesniu tempu (vidutiniškai 4,8 proc. per metus) nei bendra įmonių apyvarta. Ir vėlgi sparčiausiai šis skaičius augo toje pačioje anksčiau įvardintoje įmonių grupėje, t. y. įmonėse, turinčiose 0-9 darbuotojus. Tokių įmonių apyvarta vidutiniškai išaugo 5,6 proc. per metus.

Dirbančiųjų asmenų skaičius per šį laikotarpį visame sektoriuje išaugo 11,6 proc., tačiau sparčiausias didėjimas vis tik buvo stambaus verslo (250 ir daugiau darbuotojų) segmente – 17,99 proc. Dėmesio vertas faktas: 0-9 darbuotojus turinčių įmonių sektoriuje augimas buvo panašus ir siekė 17,39 proc. Visgi 10-19 darbuotojų įmonėse augimo procentas siekė tik 6,01 per 5 metų laikotarpį.

Gana įdomūs ir vidutiniai metinio grynojo pelningumo rodiklio dydžiai, pavaizduoti žemiau esančiame paveiksle.

Kartu su Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) doktorante Raminta Benetyte įdomumo dėlei palyginome šiuos rodiklius su STOXX 600 (t. y. bene stipriausių, įvairaus dydžio kapitalizacijos Europos kompanijų iš 17 šalių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt.)) „Bloomberg“ pateikiamais duomenimis. Nors analizuojamo laikotarpio Lietuvos įmonių grynojo pelningumo vidurkis buvo beveik 1,6 karto mažesnis nei STOXX 600 įmonių, visgi būtina pažymėti, jog 0-9 darbuotojų turinčių įmonių segmente rodiklio reikšmė buvo gan artima STOXX 600 įmonėms.

Be šių apibendrinančių rezultatų taip pat dėmesio verta rodiklio kitimo dinamika, parodanti vidutinį rodiklio augimo tempą analizuojamu laikotarpiu. Lietuvos įmonių atveju, vidutinis grynojo pelningumo augimo metinis tempas, siekiantis 19,4 proc., užfiksuotas 250 ir daugiau darbuotojų turinčių įmonių segmente. Solidus – 18,1 proc. – vidutinis metinis augimas pastebėtas ir 10-19 darbuotojų segmente (įmonėse su 0-9 darbuotojais – 15,7 proc., 20-49 darbuotojais – 10,5 proc.), kai tuo tarpu bendras šalies rodiklio vidutinis augimas buvo 17,9 proc.

Tokie duomenys atskleidžia, kad statistikos departamento fiksuotas Lietuvos įmonių vidutinis grynasis pelningumas 2012–2016 m. laikotarpiu išaugo beveik 2 kartus – nuo 3,13 proc. iki 6,05 proc. 2016 m. STOXX 600 apskaičiuoto įmonių grynojo pelningumo rodiklio reikšmė nesiekia 7 proc., tad bendrame Europos įmonių grynojo pelningumo rodiklių palyginamajame kontekste atsiliekantys neatrodome. Tačiau per pastaruosius penkerius metus vidutinis nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (angl. Return on equity, ROE) Lietuvos įmonėse buvo tik 8,53 proc. – vis dar buvo perpus mažesnis nei STOXX 600 kompanijų, kurių ROE rodiklis – 17,49 proc.

Tiek iš analizės, atliktos remiantis įmonių kapitalo struktūros duomenimis, tiek iš parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ metu vykusios diskusijos išryškėja faktas, jog įmonės daugeliu atvejų riboja savo plėtrą dėl sudėtingo išorinio finansavimo prieinamumo. Bet būtina akcentuoti ir tai, kad tokiomis aplinkybėmis įmonės turi mažesnę finansinę priklausomybę.

Esamą situaciją rinkoje būtų galima palyginti su pastarojo laikotarpio metų laikais Lietuvoje: kai temperatūra per parą pasikeičia 10 ar 15 laipsnių, užtrukusią žiemą staiga pakeičia žydintis pavasaris ar vasarišką kaitrą – rudens nakties šalna. Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje vis tvirčiau randa savo vietą po saule, tačiau dėl jos reikia pakovoti – savo išskirtinumu, kūrybiškais sprendimais, lankstumu bei nuolatiniu kantriu darbu, vedančiu link gerų finansinių rezultatų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Petras Navikas. Kodėl ekonomikos elitiniai analitikai nutyli?.. (16)

Eiliniam žmogui ne tiek svarbu, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrojo vidaus produkto ( BVP ), o kiek...

Marius Dubnikovas. Lietuvoje sparčiai auga stipraus alkoholio pardavimai (9)

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė alkoholio pardavimo duomenis už 9 šių metų...

Jūratė Cvilikienė. Elektroniniai kišenpinigiai vaikams: nuo ko pradėti? (3)

Lietuvos mokyklos žingsnis po žingsnio skaitmenizuojasi. Kai kurios mokyklos jau suteikia galimybę...

Gaižutis: dar vienas Aplinkos ministerijos žingsnis link nepamatuotų draudimų valstybės (19)

Praėjusį penktadienį Aplinkos ministerija paskelbė įvedanti naujus apribojimus ūkinei veiklai...

Ramunė Šabanienė. Skaitmeninė Lietuva: idealistinės svajonės ar ambicingas tikslas?

Jeigu žvilgtelėtume į Europos Sąjungos skaitmeninimo statistiką – Lietuva būtų drąsiai...

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (191)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (1034)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (273)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (45)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (58)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...

Tyrimas parodė: seksas su buvusiu partneriu netrukdo atsigauti po išsiskyrimo (19)

Tūkstančius kartų girdėjote įspėjimą, kad po išsiskyrimo to daryti nederėtų, tačiau seksas...

Kaip Agnės Jagelavičiūtės padiktuotą aprangos kodą interpretavo vakaro svečiai (19)

Kaip apsirengtumėte į vakarėlį, kurio aprangos kodas – fashion animal ? Savo interpretacijas...

Darbuotojų savijauta rūpinasi neįprastu būdu: leidžia dirbti su šunimis, žiurkėmis ir tarantulais (15)

Ar įsivaizduojate įprastą savo darbo dieną šunų, žiurkių ir tarantulų apsuptyje? Interneto...

7 geriausios paslaugos nuotraukoms saugoti (1)

Programos padės jums sutvarkyti nuotraukų kolekcijas neprarandant nei vieno jūsų turimo vaizdo.

Kaip išvengti negatyvios kritikos asmeniniuose santykiuose? (3)

Kodėl dažnai labiausiai skaudiname ir kritikuojame artimiausius ir mylimiausius žmones? Ar todėl,...