aA
Nepaneigiama, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) – vienas reikšmingiausių ekonomikos augimo indikatorių valstybėje, ženkliai prisidedančių prie šalies ūkio plėtros. Tačiau kokia SVV įmonių situacija Lietuvoje? Ar mūsų šalyje smulkiam ir vidutiniam verslui yra vietos po saule?
Rytis Krušinskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Į šį klausimą bandėme atsakyti tradicinės Lietuvos gamintojų parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ atidarymo diskusijoje: buvo aptartos šiandieninės aktualijos, SVV įmonių „gyvenimas“, kylantys iššūkiai, galimi sprendimo būdai, gerosios ir tobulintinos praktikos. Visgi šiame kontekste dar būtų galima išskirti ir kai kuriuos situaciją apibūdinančius finansinius rodiklius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012–2016 m. laikotarpiu (deja, bet 2017 m. informacijos dar nėra) išryškėja tam tikros tendencijos. Verslo sektoriuje Lietuvoje, kuris neapima finansų bendrovių, vidutinis įmonių apyvartos augimo tempas per paskutinįjį analizuojamą laikotarpį siekė 2,7 proc. O pridėtinės vertės (gamybos sąnaudomis) augimas siekė 8,3 proc. Pagal darbuotojų skaičių, sparčiausias apyvartos vidutinis augimo tempas – 5,8 proc. – buvo stebimas 0-9 darbuotojus turinčių įmonių grupėje. Joje analogiškas pridėtinės vertės rodiklis siekė net 11,4 proc. Visi šie skaičiai iš tiesų atrodo drąsinančiai!

Tačiau atliekant išsamesnę palyginamąją analizę svarbu paminėti, kad šalia įmonių apyvartos visame sektoriuje, veikiančių įmonių skaičius augo didesniu tempu (vidutiniškai 4,8 proc. per metus) nei bendra įmonių apyvarta. Ir vėlgi sparčiausiai šis skaičius augo toje pačioje anksčiau įvardintoje įmonių grupėje, t. y. įmonėse, turinčiose 0-9 darbuotojus. Tokių įmonių apyvarta vidutiniškai išaugo 5,6 proc. per metus.

Dirbančiųjų asmenų skaičius per šį laikotarpį visame sektoriuje išaugo 11,6 proc., tačiau sparčiausias didėjimas vis tik buvo stambaus verslo (250 ir daugiau darbuotojų) segmente – 17,99 proc. Dėmesio vertas faktas: 0-9 darbuotojus turinčių įmonių sektoriuje augimas buvo panašus ir siekė 17,39 proc. Visgi 10-19 darbuotojų įmonėse augimo procentas siekė tik 6,01 per 5 metų laikotarpį.

Gana įdomūs ir vidutiniai metinio grynojo pelningumo rodiklio dydžiai, pavaizduoti žemiau esančiame paveiksle.

Kartu su Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) doktorante Raminta Benetyte įdomumo dėlei palyginome šiuos rodiklius su STOXX 600 (t. y. bene stipriausių, įvairaus dydžio kapitalizacijos Europos kompanijų iš 17 šalių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt.)) „Bloomberg“ pateikiamais duomenimis. Nors analizuojamo laikotarpio Lietuvos įmonių grynojo pelningumo vidurkis buvo beveik 1,6 karto mažesnis nei STOXX 600 įmonių, visgi būtina pažymėti, jog 0-9 darbuotojų turinčių įmonių segmente rodiklio reikšmė buvo gan artima STOXX 600 įmonėms.

Be šių apibendrinančių rezultatų taip pat dėmesio verta rodiklio kitimo dinamika, parodanti vidutinį rodiklio augimo tempą analizuojamu laikotarpiu. Lietuvos įmonių atveju, vidutinis grynojo pelningumo augimo metinis tempas, siekiantis 19,4 proc., užfiksuotas 250 ir daugiau darbuotojų turinčių įmonių segmente. Solidus – 18,1 proc. – vidutinis metinis augimas pastebėtas ir 10-19 darbuotojų segmente (įmonėse su 0-9 darbuotojais – 15,7 proc., 20-49 darbuotojais – 10,5 proc.), kai tuo tarpu bendras šalies rodiklio vidutinis augimas buvo 17,9 proc.

Tokie duomenys atskleidžia, kad statistikos departamento fiksuotas Lietuvos įmonių vidutinis grynasis pelningumas 2012–2016 m. laikotarpiu išaugo beveik 2 kartus – nuo 3,13 proc. iki 6,05 proc. 2016 m. STOXX 600 apskaičiuoto įmonių grynojo pelningumo rodiklio reikšmė nesiekia 7 proc., tad bendrame Europos įmonių grynojo pelningumo rodiklių palyginamajame kontekste atsiliekantys neatrodome. Tačiau per pastaruosius penkerius metus vidutinis nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (angl. Return on equity, ROE) Lietuvos įmonėse buvo tik 8,53 proc. – vis dar buvo perpus mažesnis nei STOXX 600 kompanijų, kurių ROE rodiklis – 17,49 proc.

Tiek iš analizės, atliktos remiantis įmonių kapitalo struktūros duomenimis, tiek iš parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ metu vykusios diskusijos išryškėja faktas, jog įmonės daugeliu atvejų riboja savo plėtrą dėl sudėtingo išorinio finansavimo prieinamumo. Bet būtina akcentuoti ir tai, kad tokiomis aplinkybėmis įmonės turi mažesnę finansinę priklausomybę.

Esamą situaciją rinkoje būtų galima palyginti su pastarojo laikotarpio metų laikais Lietuvoje: kai temperatūra per parą pasikeičia 10 ar 15 laipsnių, užtrukusią žiemą staiga pakeičia žydintis pavasaris ar vasarišką kaitrą – rudens nakties šalna. Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje vis tvirčiau randa savo vietą po saule, tačiau dėl jos reikia pakovoti – savo išskirtinumu, kūrybiškais sprendimais, lankstumu bei nuolatiniu kantriu darbu, vedančiu link gerų finansinių rezultatų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Virgilijus Mirkės. Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau? (7)

Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais...

Vytautas Adomaitis. Kur tarp popierių užkasti mažiausių Lietuvos įmonių 20 mln. eurų? (2)

Praeitą savaitę paskelbtas Biurokratijos indeksas 2018 leido pirmą kartą eurais įvertinti keturis...

Tadas Povilauskas. Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai? (2)

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir...

Juozas Augutis. Vieno energijos šaltinio dominavimas šildymo kainas kelia aukštyn (6)

Daug viešų diskusijų sukėlusios kylančios biokuro kainos dar kartą patvirtina seniai žinomą...

Indrė Genytė-Pikčienė. Ristis konkurencingumo indeksuose žemyn Lietuvai – prabanga (3)

Šiandien paskelbta 2018-ųjų Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, kurioje ši institucija, atlikus...

Top naujienos

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (76)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

Diktatoriai ja žavėjosi, o Baltieji rūmai šiurpo dėl vizitų be jokio įspėjimo pilotui liepė apsukti lėktuvą, nes pamiršo nusipirkti sūrio (3)

Buvusi pirmoji Filipinų ponia Imelda Marcos veikiausiai viena prieštaringiausiai vertinamų šių...

Prabangių lėktuvų rinka kaista: parduodami net naudoti lėktuvai (9)

Įsigyti naudotą reaktyvinį verslo lėktuvą tampa vis sudėtingiau ir tai ženklas, jog prabangių...

Laukiniai „Žalgirio“ laikai: išgertuvės iki ryto, kanapės, „Farai“, muštynės ir Collinso dovana (50)

„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu...

Šalia Prancūzijos oro uosto esantis miestas po skaudžios katastrofos virto vaiduokliu (51)

Trisdešimt kilometrų nuo vienos brangiausių Europos sostinių, Paryžiaus, yra visiškai...

Sostinės pakraštyje narkomanų ir tiekėjų išgąstis: įtarimai pareikšti vienai turtingiausių taboro gyventojų (9)

Vilniuje esančiame Rodūnios tabore įvyko tai, ko nesitikėjo nei vietiniai gyventojai, nei...

LKL rungtynės: „Neptūnas“ – „Juventus“ tiesioginė vaizdo transliacija (1)

Prieš savaitę Kauno „Žalgirį“ išvykoje patiesęs Klaipėdos „Neptūnas“ (5-1) – vienas...

Iš Maskvos grįžusį amerikiečių šnipą šokiravo saviškių reakcija (85)

Steveno Spielbergo režisuotas filmas „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) pasakoja apie...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“ (5)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“. Tiesiogiai iš Kėdainių.

Ar internetas padeda menininkams? Iš MO muziejaus atidarymo (1)

Ar menininko sėkmę galima pamatuoti jo populiarumu internete? Ar menininkai dar turi pasirinkimo...