aA
Kam dabar reikia užsukti į bankų skyrių, supranta, kad turi problemą. Eilės. Laukiama ir po 2–3 valandas eilėje. Vyksta išankstinės registracijos internetu kai kuriuose bankuose, kad nelauktum eilėje, o kai kuriuose ir išvis be registracijos internetu tavęs nepriims.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nesenai „Swedbank“ paskelbė, kad Pakruojyje ir Zarasuose į bankų skyrių galėsi ateiti tik užsiregistravęs internetu. Argi mes visi naudojamės internetu? Uždaromi skyriai, nedideliuose miestuose visai nebeliko didžiųjų bankų padalinių. Taip esame verčiami naudotis internetine bankininkyste.

Bet juk vis dar yra klausimų, kurių negali išspręsti be fizinio apsilankymo banke. Jei nori padaryti didesnį pavedimą nei turimas limitas, turi ateiti į banką.

Esame verčiami atsisakyti grynųjų pinigų. Daug likusių bankų skyrių nebedirba su grynais pinigais. O įkainiai grynaisiais? Jei nori „Swedbank“ pasmulkinti savo 200 eurų banknotą, už tai sumokėsi 9 eurus! Jei 500 – kainuos virš 22 eurų. Tokių ir panašių naujienų jau keletas metų netrūksta. Kas darosi, kokios priežastys? Kodėl kartu su patogumais, kuriuos neša elektroninė bankininkystė, mes turime pernešti beatodairišką bankų skyrių uždarinėjimą, draudimus, susijusius su grynaisiais, didžiulį spaudimą atsisakyti grynų pinigų.

Daug kalbama apie tai, kokie mes atsilikėliai, nes naudojame grynuosius, o ne elektroninius pinigus. Skirtingai nuo pažangių skandinavų šalių. Tai sutartinai skamba ir iš bankų, ir iš mūsų valdžios struktūrų. Kas matosi, kai sudedi iš įvairių dalių dėlionę, kieno ir kokie interesai už to slypi.

Bankai nori būti mūsų gyvenime. Kasdieną. Kiekvieną minutę. Valdydami visus mūsų finansinius žingsnius, jie tampa tais, be kurių nebeapsieisi, taigi ir tais, kuriems nebegalima leisti žlugti. Už jų klaidas mes sukandę dantis mokėjome per pastarąją krizę, mokėsime, matyt, ir ateityje. Bankams nebelabai ir reikia užsiimti tradicine veikla – kredituoti smulkų verslą, privačius asmenis, kreditus vartojimui. Visada nors kruopele padidinęs kasdienius įkainius toliau klestėsi, jei turėsi galią kontroliuoti kasdienę žmonių veiklą. Konstatuokime – už bankų noro skatinti elektroninę bankininkystę stovi jų dideli pinigai ir galimybė padidinti savo įtaką.

Elektroniniai pinigai patinka ir vyriausybei. Na, taip, kova su šešėliu. Bet yra ir kitokių malonių valdžiai momentų. Paskutinis pavyzdys – Mokesčių inspekcija be asmens sutikimo iš jo sąskaitų nurašo skolas, kaip ji yra jas suskaičiavusi. Su įstatymais, pasirodo, taip pat šiuo atveju viskas tvarkoje. Ar nėra taip, kad G. Orwell „1984 –tieji“ jau atėjo? O kaip su Konstitucijoje nurodyta neliečiama nuosavybe? Ar VMI niekada neklysta, o suklydusi atlygina visas padarytas žalas, greit ir patogiai piliečiui?

Taip, patvirtiname. Elektroninės mokėjimo kortelės ir kiti mokėjimo būdai yra pigesni ir labai patogūs. Jiems priklauso ateitis, tai akivaizdu. Ir atlyginimą išmokėti įmonei paprasčiau padarant pavedimą vietoje papildomo žmogaus įdarbinimo. Ir žmogui patogiau namuose prie kompiuterio atsiskaityti už paslaugas, nusipirkti reikalingas prekes. Bet ar galima į šviesią ateitį varyti su įremtomis į nugarą šakėmis? Ar mes jau esame kaip švedai ir kitose srityse – finansinio išsilavinimo, atlyginimo dydžio, socialinės apsaugos srityse? Švedai, skandinavai kūrė savo gerovę nuosekliai, šimtmečiais, nematydami karų. Todėl jie prie elektroninių paslaugų pereina savo noru ir palyginti neskausmingai.
Naujus dalykus įvedant galima skatinti meduolio ar rimbo būdais. Dėl meduolio – prašom. Rodykite naujų galimybių privalumus, ir tie, kurie gali, mielai jomis pasinaudos. O kam reikalingas rimbas?

Agresyvi bankų veikla mažmeninės bankininkystės srityje, kai prie elektroninės bankininkystės pereinama nesiskaitant su gyventojų galimybėmis naudotis internetu, kuria dvi Lietuvas. Vieną pasiturinčią, kuriai prieinamos pažangios technologijos, ir kitą, kuri nedomina bankų – tai nedidelių pajamų ir dar mažesnių galimybių Lietuvą. Bet valstybei visi piliečiai turi būti vienodai reikalingi. Mes visi Europos gyventojai. Sunkiai gyvenantis, į bėdą patekęs, greitiesiems kreditams iki ausų įsiskolinęs žmogus yra ir visų mūsų problema. Internetu nesinaudojantis pilietis taip pat turi turėti galimybę gauti prieinamą pagal kainą kreditą.

Kas turi pasirūpinti mūsų piliečių teise gauti pasiekiamas finansines paslaugas?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (4)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (4)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (61)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (50)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Žaidėjus išteisinęs ir sirgaliams dėkojęs Jankauskas: tai jau kelia neviltį specialiai iš Ploješčio (3)

Tuščios tribūnos nesukliudė antrąkart rumunams įveikti Lietuvos, šįkart rungtynių scenarijus...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (555)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (5)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (322)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (69)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (151)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...

Kremliaus kėslai verčia sunerimti: visai šalia Lietuvos – pavojingi signalai (134)

Latvija švenčia šimtmetį . Tačiau Latvijos parlamentarai nespėjo įteikti dovanos šaliai –...