Kam dabar reikia užsukti į bankų skyrių, supranta, kad turi problemą. Eilės. Laukiama ir po 2–3 valandas eilėje. Vyksta išankstinės registracijos internetu kai kuriuose bankuose, kad nelauktum eilėje, o kai kuriuose ir išvis be registracijos internetu tavęs nepriims.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nesenai „Swedbank“ paskelbė, kad Pakruojyje ir Zarasuose į bankų skyrių galėsi ateiti tik užsiregistravęs internetu. Argi mes visi naudojamės internetu? Uždaromi skyriai, nedideliuose miestuose visai nebeliko didžiųjų bankų padalinių. Taip esame verčiami naudotis internetine bankininkyste.

Bet juk vis dar yra klausimų, kurių negali išspręsti be fizinio apsilankymo banke. Jei nori padaryti didesnį pavedimą nei turimas limitas, turi ateiti į banką.

Esame verčiami atsisakyti grynųjų pinigų. Daug likusių bankų skyrių nebedirba su grynais pinigais. O įkainiai grynaisiais? Jei nori „Swedbank“ pasmulkinti savo 200 eurų banknotą, už tai sumokėsi 9 eurus! Jei 500 – kainuos virš 22 eurų. Tokių ir panašių naujienų jau keletas metų netrūksta. Kas darosi, kokios priežastys? Kodėl kartu su patogumais, kuriuos neša elektroninė bankininkystė, mes turime pernešti beatodairišką bankų skyrių uždarinėjimą, draudimus, susijusius su grynaisiais, didžiulį spaudimą atsisakyti grynų pinigų.

Daug kalbama apie tai, kokie mes atsilikėliai, nes naudojame grynuosius, o ne elektroninius pinigus. Skirtingai nuo pažangių skandinavų šalių. Tai sutartinai skamba ir iš bankų, ir iš mūsų valdžios struktūrų. Kas matosi, kai sudedi iš įvairių dalių dėlionę, kieno ir kokie interesai už to slypi.

Bankai nori būti mūsų gyvenime. Kasdieną. Kiekvieną minutę. Valdydami visus mūsų finansinius žingsnius, jie tampa tais, be kurių nebeapsieisi, taigi ir tais, kuriems nebegalima leisti žlugti. Už jų klaidas mes sukandę dantis mokėjome per pastarąją krizę, mokėsime, matyt, ir ateityje. Bankams nebelabai ir reikia užsiimti tradicine veikla – kredituoti smulkų verslą, privačius asmenis, kreditus vartojimui. Visada nors kruopele padidinęs kasdienius įkainius toliau klestėsi, jei turėsi galią kontroliuoti kasdienę žmonių veiklą. Konstatuokime – už bankų noro skatinti elektroninę bankininkystę stovi jų dideli pinigai ir galimybė padidinti savo įtaką.

Elektroniniai pinigai patinka ir vyriausybei. Na, taip, kova su šešėliu. Bet yra ir kitokių malonių valdžiai momentų. Paskutinis pavyzdys – Mokesčių inspekcija be asmens sutikimo iš jo sąskaitų nurašo skolas, kaip ji yra jas suskaičiavusi. Su įstatymais, pasirodo, taip pat šiuo atveju viskas tvarkoje. Ar nėra taip, kad G. Orwell „1984 –tieji“ jau atėjo? O kaip su Konstitucijoje nurodyta neliečiama nuosavybe? Ar VMI niekada neklysta, o suklydusi atlygina visas padarytas žalas, greit ir patogiai piliečiui?

Taip, patvirtiname. Elektroninės mokėjimo kortelės ir kiti mokėjimo būdai yra pigesni ir labai patogūs. Jiems priklauso ateitis, tai akivaizdu. Ir atlyginimą išmokėti įmonei paprasčiau padarant pavedimą vietoje papildomo žmogaus įdarbinimo. Ir žmogui patogiau namuose prie kompiuterio atsiskaityti už paslaugas, nusipirkti reikalingas prekes. Bet ar galima į šviesią ateitį varyti su įremtomis į nugarą šakėmis? Ar mes jau esame kaip švedai ir kitose srityse – finansinio išsilavinimo, atlyginimo dydžio, socialinės apsaugos srityse? Švedai, skandinavai kūrė savo gerovę nuosekliai, šimtmečiais, nematydami karų. Todėl jie prie elektroninių paslaugų pereina savo noru ir palyginti neskausmingai.
Naujus dalykus įvedant galima skatinti meduolio ar rimbo būdais. Dėl meduolio – prašom. Rodykite naujų galimybių privalumus, ir tie, kurie gali, mielai jomis pasinaudos. O kam reikalingas rimbas?

Agresyvi bankų veikla mažmeninės bankininkystės srityje, kai prie elektroninės bankininkystės pereinama nesiskaitant su gyventojų galimybėmis naudotis internetu, kuria dvi Lietuvas. Vieną pasiturinčią, kuriai prieinamos pažangios technologijos, ir kitą, kuri nedomina bankų – tai nedidelių pajamų ir dar mažesnių galimybių Lietuvą. Bet valstybei visi piliečiai turi būti vienodai reikalingi. Mes visi Europos gyventojai. Sunkiai gyvenantis, į bėdą patekęs, greitiesiems kreditams iki ausų įsiskolinęs žmogus yra ir visų mūsų problema. Internetu nesinaudojantis pilietis taip pat turi turėti galimybę gauti prieinamą pagal kainą kreditą.

Kas turi pasirūpinti mūsų piliečių teise gauti pasiekiamas finansines paslaugas?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Petras Dubinskas. Ką rodo įmonių pelningumo mažėjimas?

Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja.

Eglė Džiugytė. Kinijos strategija prekybos kare: ne vienas ginklas (10)

Pastarąjį dešimtmetį stabilus Kinijos ekonomikos augimas stebino ne vieną.

Indrė Genytė-Pikčienė. Brangstanti nafta neleidžia infliacijai išsikvėpti (3)

Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,5 proc.,...

Nerijus Mačiulis. Nepakeliama automobilio mokesčio našta (181)

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos...

Algimantas Valinevičius. Nuobodžius darbus palikime robotams (2)

Šiuo metu Lietuvos elektronikos ir elektros inžinerijos rinkoje veikia apie 250 kompanijų, kuriose...

Top naujienos

Vilniuje šimtai šeimų liko apgautos: vietos vaikams išdalintos neegzistuojančiuose darželiuose (115)

Dar kovą Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad jau rugsėjį duris atvers net 6 moduliniai...

Skandalingo tyrimo duomenys: ką perkame brangiau nei vidutiniai europiečiai (296)

Daugelio ne maisto prekių kainos Lietuvoje yra didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Karbauskis įtaria, kad Grybauskaitė turėjo planą jį pakeisti: žinau, kas buvo daroma (142)

Valstiečių – žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis įtaria, kad rinkimus laimėjus jo partijai...

Neįvertinta Balkanų šalis, kurioje nėra turistų: paplūdimiai nuostabūs, o kainos juokingos (5)

Atsidūręs Albanijoje pasijunti tarsi patekęs ne į kitą šalį, o į kitą žemyną. Didingi...

Vasara baigtis neketina: po trumpos pertraukos vėl grįš +28 (11)

Šeštadienį sulauksime labai šiltų orų, bet popiet aplankysiančios liūtys atneš atvėsimą,...

17-metis australas įsilaužė į „Apple“ kompiuterines sistemas

Vienas australų moksleivis, esą svajojęs dirbti JAV technologijų milžinėje „ Apple “,...

„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: popkultūros sąraše – didžiuliai pokyčiai (307)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Brokerės išvada: Vilniuje visi gali rasti būstą už prieinamą kainą (5)

Artėjant rudeniui Lietuvos didmiesčiuose būsto rinka yra akivaizdžiai aktyvesnė – butų...

Emilio Vėlyvio provokaciją bažnyčioje įvertino ir advokatas: gerai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas (573)

Santykis tarp saviraiškos laisvės ir tikėjimo laisvės turi būti sąžiningas ir adekvatus, LRT...

Poilsiautojai gali džiūgauti: jau netrukus nakvynė populiariausiame pajūrio kurorte gali per pus atpigti (79)

Lietuvos pajūris daugelį vilioja karštomis vasaromis dienomis, tačiau ir rudeniui atėjus galima...