aA
Ketvirtadienį prie Seimo rinksis Lietuvos medikai ir visi kiti, juos palaikantys. Susikaupė daugybę metų nespręstos problemos, todėl medikai reikalauja daug. Jie nori, kad sveikatos priežiūra taptų realiu prioritetu – su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis. Jie nori normalaus darbo krūvio, didesnių algų, skaidrios, efektyvios ir deramai finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos. Galų gale, kaip ir dauguma klausimų, viskas susiveda į finansus – o iš kur tam paimti pinigų?
Rūta Vainienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Yra ekonomistų, kurie mato tik vieną kelią – pakelti mokesčius. Pakelti sveikatos draudimo įmokas, labiau apmokestinti asmenis, užsiimančius individualia veikla, dar pakelti GPM ar PVM. Manau, kad šis kelias yra ydingas dėl kelių priežasčių. Lietuvoje jau ne kartą buvo keliami mokesčiai, ir mokesčių kėlimas visada buvo grindžiamas mažomis medikų ir mokytojų algomis. Tačiau kad ir kiek mokesčiai kilo, viešojo sektoriaus darbuotojų algos dėl to nedidėjo. Vienintelė mokesčių kėlimo pasekmė: patys medikai ir mokytojai moka daugiau mokesčių. Be to, didinami mokesčiai nepaliečia šešėlio, priešingai – jį tik padidina. O juk būtent didelio šešėlio egzistavimas paaiškina, kodėl Lietuvoje su pakankamai dideliais tarifais surenkamas mažesnis nei kitose šalyse biudžetas.

Lėšų sveikatos priežiūrai finansuoti reikia ieškoti ne mokesčių kėlime, o kituose trijuose šaltiniuose. Pirmas šaltinis – tai efektyvumo didinimas pačiame sveikatos priežiūros sektoriuje. Jis didžiąja dalimi apima ligoninių tinklo optimizavimą, valstybės investicijų programos bei ES paramos lėšų panaudojimą bei viešuosius pirkimus. Yra susidariusi paradoksali padėtis. Absoliuti dauguma sveikatos priežiūros įstaigų yra valstybinės. Tačiau jos veikia taip, tarsi būtų privačios – tai yra, turi gana daug savarankiškumo. Bet jeigu jos būtų privačios, jau seniai būtų priimtas sprendimas dėl efektyvesnio jų tinklo, būtų apjungti pirkimai, siekiant gauti didesnes tiekėjo nuolaidas. Nebūtų pripirkta besidubliuojančios brangios įrangos, kuri stovi nepilnai panaudojama. Kitaip tariant, viskas dabar yra išvirkščiai – šioje teisių ir pareigų kombinacijoje turime sukomplektuotas visas įmanomas ydas.

Antrasis šaltinis – valstybės biudžetas turi tinkamai atsiskaityti už būtinosios pagalbos funkcijas bei valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Atsiskaityti už būtinosios pagalbos paslaugas įpareigojo Konstitucinis Teismas tačiau šis jo nutarimas nėra vykdomas visa apimtimi. Valstybė pati prisiima įsipareigojimus savo lėšomis drausti tam tikrus asmenis, tačiau už juos perveda, iš esmės tik pusę sumos. Taigi, valstybė čia turi du pasirinkimus: arba pripažinti, kad ji faktiškai nedraudžia visų tų kone pusės Lietuvos gyventojų. Arba pervesti draudimo įmokas, kurios sudarytų bent jau sveikatos draudimo įmoką, mokamą nuo minimalios algos – tai yra 36 eurus per mėnesį. Netiesa, kad valstybės biudžete nėra lėšų. Ne pinigų nėra, o tiesiog nėra šio prioriteto. Taip, biudžete tikrai galėtų būti daugiau lėšų, jei būtų mažiau šešėlio ir mažiau auksinių šaukštų.

Trečias šaltinis yra papildoma simbolinė paciento priemoka, kuri veikia daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Be to, kad ji generuoja lėšas ne bendrame katile, o būtent sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra realus šaltinis padidinti medikų, o ne abstraktų biudžeto finansavimą. Antra, ši priemoka geriau nei bendras mokestis skatina ją susimokėti, nes joje nebėra perskirstymo elemento, kuomet mokesčius moka - vieni, o paslaugomis naudojasi - kiti. Be to, ši priemoka turi teigiamą poveikį pacientų srautams ir jų atsakomybei, kurios, tenka pripažinti – irgi labai trūksta.

Ketvirtadienio mitingas – jau antrasis šiais metais. Vieno pakako, kad per įkainio didinimą įstaigoms būtų skirti papildomi 100 milijonų eurų. Kiek dar mitingų reikės, kad sveikatos sektorių pasiektų esminės reformos?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas (56)

Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt...

Šarūnas Keserauskas. Konkurencijos tarybos baudos turi atgrasyti verslą nuo itin žalingų pažeidimų atsakymas advokatui M. Juoniui (3)

Savo atsakymą , kad Konkurencijos taryba nėra tokia baisi, kaip kartais piešiama, pradėsiu nuo...

Jūratė Cvilikienė. Vasara praėjo, žiemos švenčių dar nematyti – gal „pasišopinam“? (3)

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies...

Vaidotas Dauskurdas. Darbuotojo atleidimas iš darbo už „antrą tokį patį“ darbo pareigų pažeidimą

Ne kartą savaitraštyje esame aptarę galimus darbo santykių nutraukimo pagrindus, taip pat ir darbo...

Laura Duksaitė-Iškauskienė. Paklausus vadovas visą gyvenimą – kaip išsilaikyti karjeros viršūnėje?

Vadovo postas daug kam yra aukščiausias karjeros taškas ir siekiamybė. Vis tik neretai nutinka,...

Top naujienos

Buvę kitų prezidentų patarėjai Nausėdai vertinimų negaili: tik dabar pasimatė tikrosios prezidento pažiūros (226)

Nuo iškilmingos naujojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos jau praėjo 100 dienų. Buvę...

Mirtį sėjusiai grupuotei „Vagner“ artėja galas: Putinas negalėjo atleisti už fiasko Sirijoje (42)

Po mirtinos nesėkmės Sirijoje Vladimiras Putinas parodė samdinių grupei „ Vagner “ jos...

Gaisro Alytuje užgesinti nepavyksta, uždrausta dirbti šalia esančioms įmonėms papildyta 12:08

Alytaus Ekstremalių situacijų komisija sekmadienį uždraudė dirbti Pramonės rajone, kur toliau...

Patyręs prancūzų onkologas pataria, kaip užkirsti vėžiui kelią: yra 7 auksinės taisyklės (5)

Daugiau nei keturiasdešimties metų su onkologiniais pacientais dirbantis prancūzų gydytojas dr....

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (452)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Metų seklys: gaujos jautėsi drąsiai, bet policija išdaužė visus   (64)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Aidas Puklevičius: manęs galima nemėgti dėl trijų priežasčių

DELFI TV laidoje „Publikos nuomonė“ apsilankęs Aidas Puklevičius teigia, kad lietuviams vis...

Naujam mokesčiui nepritaria: jis tik dar labiau padidins atskirtį mūsų visuomenėje (11)

Sparčiai vystantis pasaulio ekonomikai, nors ir nenorime to, yra sudeginama vis daugiau įvairaus...

Vilnius – pilnas gyvūnų: skulptūrose įamžinti ir katinas, ir ožka

Po visą Vilnių išsimėčiusios gyvūnų skulptūros traukia praeivių žvilgsnius....

Raudonasis turizmas Kinijoje: milijardas gyventojų raginamas lankyti „šventas“ Mao vietas (5)

Persirengusios raudongvardiečių uniformomis, Gao Hongli ir grupelė kitų vaikų darželių...