Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“, bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2“ – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais – jokių alternatyvų nėra, tik naikinti.
Rūta Vainienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kokie tokio pasiūlymo oficialūs argumentai? Pradžioje buvo teigiama, ir gana atvirai, kad privatūs pensijų fondai „atima“ pinigus iš dabartinių pensininkų. Vėliau akcentas perkeltas į tai, kad neva tai kaupimas privačiuose fonduose nenaudingas pačiam kaupiančiajam.

Gudrus viešųjų ryšių žingsnis, kad būtų sumažintas būsimųjų pensininkų pasipriešinimas. „Sodra jums duos daugiau“ – sako sprendimo proponentai ir apipila įvairia informacija, neva turinčia patvirtinti šį teiginį. Tačiau ši informacija yra tendencinga, o neretai ir klaidinanti, ir tai verta išsamiau aptarti. Taigi, ką nutyli politikai ir jų advokatai „ekspertai“, kalbėdami apie pensijas?

Sodros finansinė būklė

Visos dabarties ir ateities Sodros pensijos priklauso nuo Sodros finansinės būklės, nuo to, kiek į ją sumokama įmokų ir kokio dydžio išmokos iš jos yra skiriamos. Viešai publikuotuose straipsniuose teigiama, kad Sodros pensija pastaruoju metu didėjo sparčiau, nei augo pensijų fondų turtas.

Politikai ir ekspertai nutyli, kad pensija ne augo, o buvo keliama politiniais sprendimais – neįvertinant visų kėlimo pasekmių. Prisiminkime kad ir 2007-aisiais, socialdemokratų vyriausybės metais, prieš pat krizę įvykdytą „V. Blinkevičiūtės pensijų padidinimą“ – kai nepraėjus nė metams pensijas teko kirpti, nes Sodroje atsivėrė milžiniška skylė.

Tuo tarpu finansines galimybes mokėti politiškai nustatytas pensijas užtikrino ne kas kita, kaip gilus Sodros įklampinimas į skolas. Gelbėjant Sodrą, nuo šių metų skola buvo perkelta į valstybės biudžetą. Puikiai suprantate, kad ji niekur nedingo.

Sakysite, o pensininkui visa tai – tik į naudą. Jei Sodros skolos yra nacionalizuojamos, o pensijų fondų nuostoliai būna internalizuojami, gal Sodra – tikrai geresnė alternatyva žvelgiant pragmatiškai egoistiniu žvilgsniu? Klausimas šiuo atveju yra toks: kiek kartų ir kokio dydžio skolas dar reikės/bus galima kilnoti iš Sodros, kad ir toliau būtų galima vaizduoti/užtikrinti, kad Sodros „grąža“ yra didesnė nei pensijų fondų?

Akivaizdu, kad kuo toliau, tuo sunkiau bus Sodros skolas, kaip karštas bulves, permesti kam nors kitam. Nacionalinio biudžeto „vaizdelis“, pasibaigus 2014–2020 metų ES paramos laikotarpiui, bus visiškai kitoks, nei mums šiandien yra įprastas. Biudžetų būklė primins narkomaną, iš kurio staiga buvo atimtas švirkštas. Drebės ne kuris nors vienas sektorius, o kone visas ūkis, gal tik išskyrus žemdirbius. Tikėtis, kad Sodros skolų kilnojimas gali tapti tradiciniu – nepagrįsta. Sodra turės išsilaikyti pati.

Šiandien irgi teigiama, kad Sodra pati išsilaiko, kad jos biudžetas subalansuotas. Dabar, kai rašau šį straipsnį, siaučia ypač didelio masto gripo epidemija. Nedarbingumo lapelių išrašyta dvigubai daugiau nei pernai. Žinoma, kad Sodros biudžete toks ligos pašalpų mastas nebuvo suplanuotas – štai jums tik mažas pavyzdys, kaip greitai galima „pravalgyti“ Sodros einamųjų metų perteklių.

Pagrindo ilgalaikiam Sodros tvarumui taipogi nėra jokio. Gyventojų skaičius mažėja. Galimybės dar išplėsti Sodros įmokų bazę jau išnaudotos – „įsodrintos“ ne tik algos, bet ir visų formų individuali veikla. Įvesti socialinį draudimą investicijų ar pasyvioms pajamoms būtų valstybžudiška idėja, tad Sodra ilgainiui galės pasikliauti iš esmės tik algų, t. y. ekonomikos, augimu. Lietuvoje algų kilimo rezervas, bent jau šiuo metu, yra išnaudotas – algos kyla sparčiau nei darbo našumas, tad ilgalaikio šaltinio algoms sparčiai augti – tiesiog nėra. Jei ir bus augimas – labiau infliacinis, nominalus.

Pasvajojus, kad pildysis rožinis nuolatinio algų augimo scenarijus, Sodros pensijai koją vis viena kiš demografija. Demografija yra tai, kur paprastai įklimpsta einamųjų įmokų – einamųjų išmokų sistemos, tai – abėcėlė. Mokančiųjų įmokas vis mažiau ir mažiau, o gaunančiųjų išmokas – vis daugiau ir daugiau. Jų daugės ne tik dėl visuomenės senėjimo, bet ir dėl to, kad pensijas pradės gauti ir naujai „įsodrintieji“ – autoriai, patentininkai, kiti, užsiimantys individualia veikla. Panaikinus „du procentus“, Sodros įsipareigojimai dar labiau augs, nes jos mokama pensija nebemažės, kaip yra dabar, kai dalį naštos nuo jos nukelia privatus kaupimas.

Sodros palaikymo vardan jau ne kartą buvo keičiami esminiai sistemos parametrai – ir tai yra įrodymas, kokia yra tikroji Sodros būklė. Mes jau patyrėme pensinio amžiaus ilginimą. Jau išplėsta apmokestinimo bazė, jau padidintas būtinojo draudimo stažas, jau iškeltos susidariusios skolos – ir po viso to sakoma, kad Sodros finansinė būklė yra gera? Jei būklė būtų buvusi gera, viso to nebūtų reikėję daryti. Dabar gi, jei nebūtų padaryti minėti Sodros gelbėjimo veiksmai, Sodrai būtų, žmonių kalba kalbant – ragas. Sodra stovi ant medinių kojų, ant netvirtų finansinių pamatų – štai ko jums nepasako politikai.

Tarptautinių institucijų nuomonė

Nepasakydami tiesos apie Sodros padėtį, „2 procentų naikintojai“ nesibodi pažerti kritikos privatiems pensijų fondams. Įdomu tai, kad Lietuvoje dažnai besilankančių įvairių tarptautinių institucijų atstovai, ekspertai, pensijų kaupimo sistemai praktiškai neturi kritinių pastabų ir pateikia tik reikalingus, bet neesminius tobulinimo pasiūlymus. Mus pasiekia gana fragmentuota informacija apie šių institucijų atliktus situacijos vertinimus – iš dalies tai suprantama, nes specialistai kalba ne visiems suprantamu žargonu, o ir ne visa medžiaga būna vieša. Tačiau pati specialistų perduodama žinia yra svarbi. Naujausia ataskaita – iš Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Į šią organizaciją Lietuva siekia įstoti, todėl dabartiniu metu itin įsiklausome į jos rekomendacijas.

Štai ką apie pensijų kaupimą (antrąją pakopą) sako EBPO, į kurios skelbiamas geras praktikas Lietuva remiasi ir kitose srityse. Pirma išvada, kad Lietuvoje veikianti pensijų kaupimo sistema yra reglamentuota tinkamai. Antroji išvada apima pasiūlymus, kaip tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Pabrėžtina, kad visi pasiūlymai yra susiję su pensijų lėšų investavimu, su sklandesniu perėjimu iš kaupimo stadijos į išmokos gavimo etapą, su didesne konkurencija, su gyvenimo ciklo fondais, su didesniu pensijų fondų dalyvių švietimu. Viskas skirta ne antrai pakopai naikinti ar mažinti, o jai išsaugoti ir tobulinti. Ir – DĖMESIO. Jai plėtoti!

EBPO ataskaita išsamiai kalba apie tai, kaip kaupimą reikia plėtoti. Štai ką nutyli politikai, kalbėdami apie pensijų kaupimą! Ekspertai kalba apie tai, dėmesio, įsiklausykite, kad antroji pakopa turėtų būti privaloma, o ne laisvai pasirenkama. Ekspertai akcentuoja, kad kaupimo sistemoje nepakanka vien tik padengimo platumo, kai dalyvauja daug dirbančiųjų asmenų. Antrosios pakopos privalumais, anot jų, turi naudoti ir tie, kurie dirba ne pagal darbo sutartis, o užsiima įvairia individualia veikla.

Šį sistemos parametrą ekspertai vadina tankumu. Paprastai kalbant, siektina, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje turėtų kaupimo paketą. Ir kad tai reikia daryti ASAP, t. y. kaip įmanoma greitai. Ir – dar kartą DĖMESIO! EBPO šalyse vyrauja tendencija, kad šalys apskritai nustoja „žaisti Sodrą“ ir pereina prie vienodos bazinės pensijos, kuri mokama arba visiems dirbantiesiems, arba visiems pensijos sulaukusiems žmonėms ir būtent pensijų kaupimo. Ar kada nors girdėjote tai iš politikų lūpų? Ar jis kada prisipažino, kad stumia Lietuvą visiškai priešinga kryptimi, nei linkusios daryti EBPO klubo narės?

Vietoj išvadų

Dviejų procentų naikinimas suplanuotas Seimo pavasario sesijai. Politikai ir Sodros advokatai jau šiandien šiam sprendimui purena dirvą. Pravartu būtų sulaukti skaidrumo ir sužinoti, kiek Sodros pinigų nukreipta šiam tikslui. Pravartu būtų išgirsti ir teisininkų komentarus apie šį radikalų siūlymą. O kiekvienam žmogui verta suklusti – juk tai jūsų lėšas iš jūsų sąskaitos ketinama atimti. Žinoma, politikai jums to nepasakys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Vainienė. Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas? (35)

Trečiadienį buvo Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikė dauguma...

Žilvinas Šilėnas. Nuo peiliuko iki arkliuko (16)

Yra toks lietuviškas posakis – „nuo peiliuko ant arkliuko“. Jis apibūdina situaciją, kai...

Petras Dubinskas. Ką rodo įmonių pelningumo mažėjimas?

Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja.

Eglė Džiugytė. Kinijos strategija prekybos kare: ne vienas ginklas (10)

Pastarąjį dešimtmetį stabilus Kinijos ekonomikos augimas stebino ne vieną.

Indrė Genytė-Pikčienė. Brangstanti nafta neleidžia infliacijai išsikvėpti (3)

Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,5 proc.,...

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (108)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (181)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (339)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (106)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (203)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (50)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (136)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (21)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (39)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...