aA
Vakarų visuomenė kartais naudoja žavų terminą „silly season“. Juo apibrėžiamas laikotarpis, paprastai – vasaros pabaiga, kai žiniasklaidoje pasipila keistų ir ne itin reikšmingų naujienų.
Rūta Skyrienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Politikams, sprendimų priėmėjams, įvairių institucijų vadovams ir darbuotojams atostogaujant tiesiog nebūna įdomesnių įvykių. Šis apibūdinimas taikomas ir metui, kai artėja rinkimai. Politinėje darbotvarkėje staiga nebelieka vietos civilizuotoms diskusijoms ir solidiems, pagrįstiems bei pamatuotiems sprendimams, nes visos pajėgos metamos politikų įvaizdžiui formuoti ir rinkėjams įsiteikti.

Terminas puikiai tinka apibūdinti tam, ką pastaruoju metu stebime Lietuvoje. „Paikas sezonas“ – geriau ir nepasakysi. Juk niekaip kitaip neišeina pavadinti daugelio iniciatyvų „taisyti“ įstatymus, ypač – susijusių su mokesčiais.

Kai kurios iš jų galėtų kelti ironišką šypseną, jei tik nebūtų pavojingos. Pavyzdžiui, originalus precedentas kitų metų valstybės biudžeto pajamas planuoti įtraukiant naujus mokesčius, kurie dar net nėra patvirtinti įstatymais. Ar Vyriausybė turi „planą B“? Ką valstybė ketina daryti, jei – o tai visiškai tikėtina rinkimams artėjant, − parlamentarai pritars ne visiems mokesčiams? Ir ko investicijas bei veiklą Lietuvoje planuojantys verslininkai gali tikėtis iš valstybės, kurioje tikimybė, jog mokestinė aplinka išliks stabili bent pusmetį, yra tokia pati kaip kad bobų vasara tęsis iki Kalėdų?

Ką tik įgyvendinus gana plačią mokesčių reformą, atrodytų, būtų išmintinga luktelėti ir atidžiai pasižiūrėti. Kas veikia ir kas ne. Kokias pamokas išmokome, ką dar galima tobulinti, kad mokesčių sistema taptų aiškesnė, teisingesnė. Galų gale, leisti bendrovėms „apšilti kojas“ mokesčiams pasikeitus ir bent porą metų planuoti veiklą, pajamas ir išlaidas nesibaiminant staigių pokyčių.

Čia būtina atkreipti dėmesį: Lietuvoje veikiančių, čia darbo vietas kuriančių užsienio kapitalo įmonių vadovai ne vienerius metus pabrėžia, kad politinio stabilumo trūkumas ir valdžios sprendimų permainingumas yra vienas karčiausių deguto šaukštų Lietuvos investicinio patrauklumo medaus statinėje. Bet nerimą kelia ne tik chaotiškas įstatymų leidėjų elgesys. Jį būtų galima bent iš dalies pateisinti, jeigu siūlomi pakeitimai iš tiesų padėtų siekti tikslų, kuriuos deklaruoja iniciatyvų autoriai.

Deja, daugeliu atvejų įstatymų pakeitimo efektas gali būti visiškai priešingas. Pavyzdžiui automobilių taršos mokestis. Jį turėtų mokėti visi teršiantys, o ne įsigyjantys naujus, netaršius automobilius asmenys. Tačiau dabartiniu įstatymo projektu mokestis siejamas būtent su automobilio įsigijimu.

Projekte daug neaiškumų: ar nereikės taršos mokesčio mokėti kaskart, kai tik pasikeis automobilio valdytojas? Ar nekils pareiga mokesčio mokėti lizingo bendrovėms, kurios nominaliai taps automobilių savininkėms? Žvelgiant į siūlomus pakeitimus klausimų kyla daugiau nei atsakymų ir susidaro įspūdis, kad įstatymas neskatins įsigyti naujų, netaršių, transporto priemonių, bet priešingai – kuo ilgiau naudoti senąsias.

Investuotojų forumas“ nuosekliai rėmė siekius mokestinėmis priemonėmis skatinti šalies automobilių parko atnaujinimą ir įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Bet žodis „visuotinis“ reiškia, kad išimtys, pavyzdžiui, lengvatos žemės ūkiui, neturėtų būti taikomos.

Apskritai, dosnumas ūkininkams kartais tiesiog skatina gūžčioti pečiais. Štai siūlymas žemės ūkiui taikyti 81 euro tūkstančiui litrų tarifą dyzelinui, o visiems kitiems vartotojams puspenkto karto didesnį, 372 eurų tarifą. Kodėl? Juk ne tik žemės ūkyje kuras yra būtinas elementas veiklai. O kaip transporto ir logistikos bendrovės? Prekybininkai? Gamintojai? Juk žemės ūkis tuo ilgiau liks nekonkurencingas, kuo labiau bus neskaidriai subsidijuojamas įvairiomis lengvatomis. Jau nekalbant apie viešą paslaptį, kad dalis ūkininkams skirto dyzelino „išgaruoja“ šešėlinėje rinkoje.

Planuojant valstybės pajamas ir išlaidas sveika nepamiršti, kad didesni mokesčių tarifai toli gražu ne visuomet lygu didesnėms pajamoms. Tai itin pasakytina apie akcizus – ne tik kurui, bet ir alkoholiui bei tabakui. Lietuvoje akcizai šiems gaminiams keliami taip, tarsi iki artimiausios sienos (ir gerokai pigesnių prekių) būtų tūkstančiai, o ne daugiausiai pusantro šimto kilometrų. Tik atlikus išsamią Lenkijos ir Latvijos taikomų akcizų analizę reikėtų priimti sprendimus dėl tarifų Lietuvoje.
Taip pat labai svarbus nuoseklumas.

Pavyzdžiui, dabartiniame Akcizų įstatyme nustatytas trejų metų laikotarpis, kuriuo laipsniškai planuojama didinti akcizus kaitinamajam tabakui, tačiau staiga siūloma akcizą didinti ženkliai daugiau. Viena vertus, tokia nenuspėjama teisėkūros praktika yra ydinga. Antra, verslas planuoja veiklą keliems metams į priekį. Trečia, akcizų surinkimas būna geresnis, kai didėjimas laipsniškas, o ne drastiškas.

Įdomybės čia nesibaigia. Siūloma didinti mokesčių naštą bankams, nesirūpinant, kokį poveikį tai turės jų paslaugoms, įkainiams, o tuo pačiu – visam šalies ūkiui. Diskutuojama apie prekybos centrų apyvartos mokestį, kuris dubliuotų PVM ir didintų maisto produktų kainas. Tokios iniciatyvos atrodo dar keisčiau atsimenant, kad dar kad prieš metus Vyriausybė kvietė į Lietuvą naujus bankus ir prekybos centrus. O šiandien siūlomais sprendimais mūsų nedidelę rinką siekiama padaryti dar mažiau patrauklią.

Stebina ir siekis kelti gyventojų pajamų mokesti Sodros „lubas“ viršijančioms pajamoms. Juk taip taptume labiausiai iš darbo santykių gaunamas pajamas apmokestinančia valstybe regione. Tarsi aukštos kvalifikacijos specialistų nebūtų galima pasisamdyti Latvijoje ar Estijoje.

Neabejojame, kad priešrinkiminiam paikam sezonui įsibėgėjant išgirsime dar ne vieną prieštaringą pasiūlymą. Deja, kaip tik tada, kai jų reikėtų kuo mažiau: garsėjant įspėjimams apie pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą ir gresiančią dar vieną krizę, mūsų valstybei kaip niekad būtinas stabilumas ir atsakingi, kruopščiai pasverti sprendimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vitalijus Mitrofanovas. Vandentvarka iliuzijų pasaulyje (2)

Ką , kur ir kaip turėtume daryti, kad visas šalies vandentvarkos ūkis funkcionuotų kaip...

Martynas Bielskis. Mažėja paramos gavėjams skiriamas paramos procentas nuo sumokėto GPM

Šie metai buvo paskutiniai, kuomet gyventojai galėjo paramos gavėjams skirti iki 2 proc. paramą,...

Bronius Miežutavičius. Kauniečius nuo padidėjusių vandens kainų išgelbėjo tik teismas (4)

Prieš porą metų buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas vandentvarkos įmones įpareigojo...

Indrė Ambrasūnaitė. Nauji iššūkiai verslui sugriežtinus pinigų plovimo prevencijos taisykles (4)

Šiandien Seime svarstytas ir priimtas ilgai lauktas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo...

Nerijus Mačiulis. Moksleiviai lieka ant ledo (12)

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ( EBPO ) moksleivių gebėjimų...

Top naujienos

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (66)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (313)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (1)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (638)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasekmes (29)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

VU rektorius: dabartiniam valstybės „establišmentui“ reikia radikalaus atnaujinimo – jie nebesupranta, ką daro

„Mūsų protesto akcijos nesibaigs per visus rinkiminius metus. Mūsų tikslas yra nauja karta –...

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (77)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (6)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (66)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį (38)

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...