aA
Vakarų visuomenė kartais naudoja žavų terminą „silly season“. Juo apibrėžiamas laikotarpis, paprastai – vasaros pabaiga, kai žiniasklaidoje pasipila keistų ir ne itin reikšmingų naujienų.
Rūta Skyrienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Politikams, sprendimų priėmėjams, įvairių institucijų vadovams ir darbuotojams atostogaujant tiesiog nebūna įdomesnių įvykių. Šis apibūdinimas taikomas ir metui, kai artėja rinkimai. Politinėje darbotvarkėje staiga nebelieka vietos civilizuotoms diskusijoms ir solidiems, pagrįstiems bei pamatuotiems sprendimams, nes visos pajėgos metamos politikų įvaizdžiui formuoti ir rinkėjams įsiteikti.

Terminas puikiai tinka apibūdinti tam, ką pastaruoju metu stebime Lietuvoje. „Paikas sezonas“ – geriau ir nepasakysi. Juk niekaip kitaip neišeina pavadinti daugelio iniciatyvų „taisyti“ įstatymus, ypač – susijusių su mokesčiais.

Kai kurios iš jų galėtų kelti ironišką šypseną, jei tik nebūtų pavojingos. Pavyzdžiui, originalus precedentas kitų metų valstybės biudžeto pajamas planuoti įtraukiant naujus mokesčius, kurie dar net nėra patvirtinti įstatymais. Ar Vyriausybė turi „planą B“? Ką valstybė ketina daryti, jei – o tai visiškai tikėtina rinkimams artėjant, − parlamentarai pritars ne visiems mokesčiams? Ir ko investicijas bei veiklą Lietuvoje planuojantys verslininkai gali tikėtis iš valstybės, kurioje tikimybė, jog mokestinė aplinka išliks stabili bent pusmetį, yra tokia pati kaip kad bobų vasara tęsis iki Kalėdų?

Ką tik įgyvendinus gana plačią mokesčių reformą, atrodytų, būtų išmintinga luktelėti ir atidžiai pasižiūrėti. Kas veikia ir kas ne. Kokias pamokas išmokome, ką dar galima tobulinti, kad mokesčių sistema taptų aiškesnė, teisingesnė. Galų gale, leisti bendrovėms „apšilti kojas“ mokesčiams pasikeitus ir bent porą metų planuoti veiklą, pajamas ir išlaidas nesibaiminant staigių pokyčių.

Čia būtina atkreipti dėmesį: Lietuvoje veikiančių, čia darbo vietas kuriančių užsienio kapitalo įmonių vadovai ne vienerius metus pabrėžia, kad politinio stabilumo trūkumas ir valdžios sprendimų permainingumas yra vienas karčiausių deguto šaukštų Lietuvos investicinio patrauklumo medaus statinėje. Bet nerimą kelia ne tik chaotiškas įstatymų leidėjų elgesys. Jį būtų galima bent iš dalies pateisinti, jeigu siūlomi pakeitimai iš tiesų padėtų siekti tikslų, kuriuos deklaruoja iniciatyvų autoriai.

Deja, daugeliu atvejų įstatymų pakeitimo efektas gali būti visiškai priešingas. Pavyzdžiui automobilių taršos mokestis. Jį turėtų mokėti visi teršiantys, o ne įsigyjantys naujus, netaršius automobilius asmenys. Tačiau dabartiniu įstatymo projektu mokestis siejamas būtent su automobilio įsigijimu.

Projekte daug neaiškumų: ar nereikės taršos mokesčio mokėti kaskart, kai tik pasikeis automobilio valdytojas? Ar nekils pareiga mokesčio mokėti lizingo bendrovėms, kurios nominaliai taps automobilių savininkėms? Žvelgiant į siūlomus pakeitimus klausimų kyla daugiau nei atsakymų ir susidaro įspūdis, kad įstatymas neskatins įsigyti naujų, netaršių, transporto priemonių, bet priešingai – kuo ilgiau naudoti senąsias.

Investuotojų forumas“ nuosekliai rėmė siekius mokestinėmis priemonėmis skatinti šalies automobilių parko atnaujinimą ir įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Bet žodis „visuotinis“ reiškia, kad išimtys, pavyzdžiui, lengvatos žemės ūkiui, neturėtų būti taikomos.

Apskritai, dosnumas ūkininkams kartais tiesiog skatina gūžčioti pečiais. Štai siūlymas žemės ūkiui taikyti 81 euro tūkstančiui litrų tarifą dyzelinui, o visiems kitiems vartotojams puspenkto karto didesnį, 372 eurų tarifą. Kodėl? Juk ne tik žemės ūkyje kuras yra būtinas elementas veiklai. O kaip transporto ir logistikos bendrovės? Prekybininkai? Gamintojai? Juk žemės ūkis tuo ilgiau liks nekonkurencingas, kuo labiau bus neskaidriai subsidijuojamas įvairiomis lengvatomis. Jau nekalbant apie viešą paslaptį, kad dalis ūkininkams skirto dyzelino „išgaruoja“ šešėlinėje rinkoje.

Planuojant valstybės pajamas ir išlaidas sveika nepamiršti, kad didesni mokesčių tarifai toli gražu ne visuomet lygu didesnėms pajamoms. Tai itin pasakytina apie akcizus – ne tik kurui, bet ir alkoholiui bei tabakui. Lietuvoje akcizai šiems gaminiams keliami taip, tarsi iki artimiausios sienos (ir gerokai pigesnių prekių) būtų tūkstančiai, o ne daugiausiai pusantro šimto kilometrų. Tik atlikus išsamią Lenkijos ir Latvijos taikomų akcizų analizę reikėtų priimti sprendimus dėl tarifų Lietuvoje.
Taip pat labai svarbus nuoseklumas.

Pavyzdžiui, dabartiniame Akcizų įstatyme nustatytas trejų metų laikotarpis, kuriuo laipsniškai planuojama didinti akcizus kaitinamajam tabakui, tačiau staiga siūloma akcizą didinti ženkliai daugiau. Viena vertus, tokia nenuspėjama teisėkūros praktika yra ydinga. Antra, verslas planuoja veiklą keliems metams į priekį. Trečia, akcizų surinkimas būna geresnis, kai didėjimas laipsniškas, o ne drastiškas.

Įdomybės čia nesibaigia. Siūloma didinti mokesčių naštą bankams, nesirūpinant, kokį poveikį tai turės jų paslaugoms, įkainiams, o tuo pačiu – visam šalies ūkiui. Diskutuojama apie prekybos centrų apyvartos mokestį, kuris dubliuotų PVM ir didintų maisto produktų kainas. Tokios iniciatyvos atrodo dar keisčiau atsimenant, kad dar kad prieš metus Vyriausybė kvietė į Lietuvą naujus bankus ir prekybos centrus. O šiandien siūlomais sprendimais mūsų nedidelę rinką siekiama padaryti dar mažiau patrauklią.

Stebina ir siekis kelti gyventojų pajamų mokesti Sodros „lubas“ viršijančioms pajamoms. Juk taip taptume labiausiai iš darbo santykių gaunamas pajamas apmokestinančia valstybe regione. Tarsi aukštos kvalifikacijos specialistų nebūtų galima pasisamdyti Latvijoje ar Estijoje.

Neabejojame, kad priešrinkiminiam paikam sezonui įsibėgėjant išgirsime dar ne vieną prieštaringą pasiūlymą. Deja, kaip tik tada, kai jų reikėtų kuo mažiau: garsėjant įspėjimams apie pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą ir gresiančią dar vieną krizę, mūsų valstybei kaip niekad būtinas stabilumas ir atsakingi, kruopščiai pasverti sprendimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tomas Ambrasas. Kibernetinis ir duomenų saugumas – svarbiausias prioritetas finansinių paslaugų rinkoje

Verslui labiau sukant link skaitmeninių verslo modelių, vis daugiau duomenų sugeneruojama ir...

Mantas Nemickas. Koks verslas iš tikrųjų gali vadintis tvariu?

Apie tvarią veiklą dabar kalba kiekvienas verslas. Tačiau šis terminas visų suvokiamas...

Jūratė Cvilikienė. Kodėl Kalėdos prasideda rudenį?

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines...

Nerijus Mačiulis. Quo vadis, VVĮ? (3)

Lietuvoje šiuo metu yra 54 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), jų turtas siekia 9,7 milijardo...

Antanas Matusa. Pribrendo laikas diskusijoms apie atostoginių sistemos tobulinimą (4)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje netyla aršios diskusijos apie tai, kaip būtų galima supaprastinti...

Top naujienos

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (83)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Šilti orai dar nesitraukia (3)

Grybavimo bei ganiavos sezonas dar nesibaigia. Pietų oro srautas toliau plukdo vėlyvo rudens metu...

Urologas: jei norite, kad vyras neitų pas meilužę, duokite jam mėtų arbatos (176)

„Ji tiktų vyresniems, tik ne jauniems vyrams, nes mėtų arbata turi potenciją slopinančių...

Jauno mediko savižudybė atvėrė žaizdą, ji negydoma, nes visi nori likti švarūs (113)

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje dirbusio jauno mediko savižudybė visuomenės...

KOK bušido turnyre Vilniuje – Lietuvos kovotojų dominavimas

Šeštadienį Vilniuje praūžė tradicinis „King of Kings“ (KOK) bušido turnyras, kuriame įvyko...

Prie Vilniaus pareigūnai sučiupo keleivius vežusį maršrutinio autobuso vairuotoją – beveik pustrečios promilės (35)

Šeštadienio vakarą, 18.34 val., Vilniaus policija gavo pranešimą, kad iš Vilniaus Lavoriškių...

Aštuntą mėnesį besilaukianti Rūta Ščiogoliovaitė surengė koncertą ypatingoje vietoje: jau išeisiu užtarnautų atostogų (158)

Šeštadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje atlikėja Rūta Ščiogolevaitė ir pianistas...

Mes nusipirkome namą Italijoje – už dolerį: štai kas nutiko paskui (106)

Sandoris atrodė pernelyg geras, kad būtų tiesa. Naujas namas – ir, galimas daiktas, visiškai...

Baltijos jūroje aptiko milijoninės vertės lobį: krovinys buvo gabenamas Rusijos carui, tačiau tikslo nepasiekė (40)

Iš Baltijos jūroje 1917 metais vokiečių povandeninio laivo paskandinto laivo ištraukta 900...