aA
Lietuva pasaulyje gerai žinoma kaip logistikos valstybė su puikiai išvystyta transporto infrastruktūra ir paslaugomis, turinti ambiciją tapti krovinių tranzito vartais tarp Azijos ir Europos Sąjungos (ES). Vis dėlto technologinių inovacijų amžiuje mūsų, kaip transporto ir logistikos centro, konkurencingumui iššūkių gali kilti dėl lėtų procesų skaitmenizavimo tempų. Tad verslo įmones vienijančios organizacijos ir valstybės institucijos vienija jėgas bei grindžia kelią reikalingiems sprendimams.
Rūta Šatrovaitė
Rūta Šatrovaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien transporto sektorius – trečias pagal dydį Lietuvos ekonomikoje po apdirbamosios gamybos ir prekybos, jis lenkia netgi statybos ir nekilnojamojo turto operacijas. Transporto paslaugų sukuriamas indėlis į šalies ekonomiką jau kelerius metus išlieka stabilus ir siekia daugiau kaip 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Galima palyginti: ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, visų Bendrijos šalių transporto sektoriaus (be ryšių paslaugų) indėlis į bendrą BVP sudaro apie 5 proc., o kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Estijos – apie 8 proc.

Tokį aukštą Lietuvos rezultatą ES mastu lemia tai, kad esame tranzitinė valstybė, jungianti Azijos ir ES šalis bei Šiaurės ir Pietų Europą. Tam, kad šį rezultatą ir jo kuriamą pridėtinę vertę būtų galima didinti, svarbu investuoti į logistikos ir transporto skaitmenizavimo procesus, diegti inovacijas.

Erdvė inovacijoms – kelių transporte

Skaitmenizacija ir technologijos efektyvesnę vertės grandinę kuria visuose ūkio sektoriuose, logistika ir transportas – ne išimtis. Pavyzdžiui, šiame sektoriuje perėjimas nuo popierinių dokumentų prie elektroninių sudarytų galimybių pigesniems, greitesniems ir netgi skaidresniems procesams tarptautiniu mastu.

Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų krovinių pervežimas keliais Europoje išaugo 25 proc. Planuojama, kad 2015-2050 m. augimas sieks dar 51 proc. Vis dėlto net ir taip sparčiai didėjančios sektoriaus apimtys kol kas neskatina inovacijų – dauguma dokumentų vis dar išlieka popierinėje formoje. Skaičiuojama, kad 99 proc. tarpvalstybinių transporto operacijų ES atliekama naudojant popierinius dokumentus, o juk informacinių technologijų laikais jau tampa įprasta sakyti, kad duomenys ir informacija popieriuje neturi jokios vertės.

Taigi, nepaisant akivaizdžių privalumų ir naudos, transporto srities ir joje naudojamų dokumentų skaitmenizacija vis dar stringa. Tiesa, tai nulemia gana objektyvios priežastys. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia daug smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurios, skirtingai nei didieji kelių, geležinkelių ir jūrų uostų operatoriai, investicijas į procesų skaitmenizavimą vertina atsargiai – lėšų naujausioms technologijoms reikėtų nemažai, o vieningos ir sklandžiai veikiančios sistemos, kuri leistų keistis elektroniniais dokumentais, kol kas trūksta.

Elektroninis važtaraštis įteisintas, bet neveiksnus

Kone daugiausiai naudos galintis sukurti pokytis – tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais važtaraščio (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par route, CMR) skaitmenizavimas ir jo tapimas eCMR. Šie važtaraščiai yra vienas svarbiausių dokumentų tarptautiniuose krovinių vežimuose automobiliais.

Tiesa, jau daugiau nei 10 metų galioja Jungtinių Tautų priimtas protokolas dėl eCMR, numatantis, kad valdžios institucijos turi priimti elektroninę informaciją ar dokumentus, tačiau procesas – itin fragmentuotas. Pavyzdžiui, Lietuvoje protokolas dėl eCRM pasirašytas dar 2008 metais, bet iki šiol nėra priimta jokių įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie sudarytų reikiamas technines bei teisines prielaidas, Lietuvos vykdančioms ir kontroliuojančioms institucijoms priimti ir vertinti e-važtaraščiuose pateikiamus duomenis.

Žinoma, vietoje taip pat nestovime. Šiuo metu kai kurios stambesnės prekybos, krovinių pervežimo kompanijos turi elektronines savo užsakymų, sąskaitų valdymo sistemas. Tačiau ši elektroninių dokumentų išrašymo galimybė yra apribota susitarimu tarp įmonių. Beje, net ir tuo atveju vežėjas vis tiek privalo turėti ir popierinį važtaraštį, nes kol kas nėra nacionalinių teisės aktų, leidžiančių naudoti elektroninę CMR versiją, o kontroliuojančiosios institucijos neturi prieigos prie įmonių elektroninių sistemų.

Sektoriaus sėkmė priklauso nuo skaitmenizavimo

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių labai svarbu visoms suinteresuotoms šalims – nuo valstybinių institucijų iki verslo organizacijų – suvienyti jėgas ir padėti transporto sektoriui tapti efektyvesniam ir inovatyvesniam.

Pirmųjų žingsnių jau ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Transporto saugos administracija, asociacijos „Infobalt“ ir „Linava“. Šios organizacijos pasirašė memorandumą, kuriuo susitarta analizuoti galimybes ir apibrėžti sąlygas, kurias reikėtų išpildyti siekiant pradėti tarpvalstybinio krovinių vežimo automobilių keliais eCMR pilotinį projektą tarp Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių.

Vos vienas, tačiau plačiai pripažįstamas dokumentas suteiktų galimybių siuntėjui, gavėjui, transporto, logistikos kompanijoms duomenis apie siuntą matyti ir jais keistis realiu laiku. Skaičiuojama, kad tai – net iki 10 kartų pigiau, kadangi taupomas ir laikas, ir žmogiškieji resursai.

Taip pat 2–3 savaitėmis greičiau išrašomos sąskaitos-faktūros, todėl apyvarta vyksta greičiau. Sėkminga iniciatyva taptų proveržiu visame kelių transporto sektoriuje – leistų stebėti siuntas visuose tiekimo grandinės etapuose ir suteiktų verslui daugiau galimybių valdyti visas su krovinių gabenimu susijusias rizikas.

Gerųjų tokių iniciatyvų Europoje jau atsiranda. Pavyzdžiui, Beniliukso šalyse įgyvendinimas pilotinis projektas, pagal kurį valdžios institucijos pripažįsta ir priima elektroninį važtaraštį kaip alternatyvą popieriniam. Neabejotina, kad tai gali pavykti ir skaitmeninimo srityje itin pažangiose Šiaurės-Baltijos šalyse.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Jūratė Cvilikienė. Ruošiatės skolintis pinigų: trapi riba tarp norų ir būtinybės (1)

Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo...

Guoda Azguridienė. Nuoseklumo paieškos mokesčių politikos taisyklėse

Finansų ministerija ėmėsi sisteminio mokesčių lengvatų peržiūrėjimo ir pakvietė visuomenę...

Valdas Lukoševičius. Neįvykdėme plano „alfa“, imkimės plano „beta“: apie energetikos valdymo politiką (6)

Lietuvos energetikos strategija visuomet turėjo išskirtinį bruožą – joje vis pasitaikydavo...

Greta Šiaučiulytė. Trumpam subjurusias investuotojų nuotaikas vėl pakeitė optimizmas (1)

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkose vyravo korekcijos nuotaikos. Investuotojai buvo...

Dovilė Kalvaitienė. Nauji įpročiai keičia NT rinkos veidą (4)

Lietuvai ir grįžus į priešpandeminį lygį, dalis darbuotojų liks dirbti iš namų arba naudosis...

Top naujienos

Keliauti norintys lietuviai tapo COVID-19 testų įkaitais: kainas privačiose laboratorijose vadina lupikavimu, o nemokami testai nepriklauso (413)

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie skiepų paso ar imuniteto dokumentų pasiskiepijusiems idėją, jos...

Vytautė Merkytė | D+

Ilgai neviešinta JAV paslaptis: amerikiečių karys spjovė į viską ir dezertyravo į Šiaurės Korėją

Tai – Jungtinių Amerikos Valstijų gėda. Nors ji prasidėjo 1962 metų rugpjūčio 15 dieną, apie...

Po draudimo rūkyti balkonuose daugiabučiuose kaimynai atviri: jau geriau rūkytų ten (402)

Įstatyme atsivėrė labai nelogiškų spragų: rūkyti savo buto balkone – draudžiama, o štai...

Eurolygoje – visiškas CSKA gvardijos krachas: Stambule pralaimėjo 30 taškų skirtumu „Real“ atsilaikė Sankt Peterburge (20)

Eurolygos 28-asis turas prasidėjo dviejų Rusijos komandų – Maskvos CSKA (18/9) ir Sankt...

Įspėja dėl grandiozinio italų mafijos plano: bandys susigriebti viską (12)

Nusikalstamos iniciatyvos – lygiai kaip ir teisėtos – nukentėjo nuo ekonominės krizės, kurią...

Austrijoje nėra lietuvio, kuris nepažinotų klaipėdietės Angelikos: neįprasta veikla pavertė pavyzdžiu kiekvienam emigrantui (17)

Austrijos sostinėje Vienoje, o ir visoje šalyje sudėtinga rasti lietuvį, negirdėjusį šios...

Nereguliarios mėnesinės gali byloti ir apie pavojingas ligas: išvardijo dažniausias priežastis ir būdus, kaip sureguliuoti (5)

Netikėtai prasidėjusios mėnesinės gali tapti keblumu arba pokštu, o vėluojančios – sukelti...

Pas užsienietį mylimąjį lietuvė išskrido be abejonių – tik po 3 metų pastebėjo tai, dėl ko kartu būti neįmanoma (16)

Visada buvau įsitikinusi, kad mano vyras bus lietuvis. Tiesiog neturėjau kitos minties, be to, buvau...

Šimonytės patarėja: tikėkimės, kad vasarą bus galima grįžti į normalų gyvenimą (244)

Karantinas Lietuvoje sugriežtintas dar gruodžio mėnesio viduryje, dabar situacija leidžia...

Toma Miknevičienė | D+

Interneto grobuoniai taikosi į vaikus: jei galite kažkuo viešai nesidalinti, tai geriau ir nesidalinkite

Nuo pat tos akimirkos, kai tik įbruksite savo vaikui į rankas išmanųjį telefoną ar paliksite jį...