aA
Su sprendimų priėmėjais kalbant apie naujausius ateities planavimo metodus, jų akyse dažnai matomas ir skepsis, ir bejėgiškumas. Kai kuriems tokie metodai atrodo dar vienas bandymas išrasti dviratį, kiti tam tiesiog neturi laiko.
Rūta Pumputienė
Rūta Pumputienė

Kad naujausių ateities planavimo metodų taikymas politikoje nėra tuščias laiko gaišimas, rodo pasaulinė patirtis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), naujasis Lietuvos klubas, kurio narystės siekėme tiek ilgai, aiškiai sako, jog ateities planavimas – būtina sąlyga protingam sprendimų priėmimui. O ir dviračio čia išradinėti nereiks – visi metodai seniausiai sudėlioti, sukonspektuoti ir pasaulyje taikomi ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus.

Tokių metodų taikymas sprendimų priėmime sukuria prielaidas ir politikos tęstinumui, ilgaamžiškumui. Kai į tokį planavimą įtraukiami skirtingų sričių ekspertai, o pats tyrimas vykdomas kaip įmanoma labiau objektyviai, nuo sprendimų priėmimo nuimamas ideologiškumo, politiškumo ir šališkumo krūvis. Kitaip tariant, tikėtina, jog praėjus tokius procesus sprendimai nebus keičiami pasikeitus politiniams vėjams. Stabilumas sprendimų priėmime, kaip žinome, yra viena vertybių, rodančių šalies patikimumą.

Delfi metodas

Delfi metodas sukurtas XX a. šeštame dešimtmetyje, žymios mokslinių tyrimų organizacijos „RAND Corporation“, specialiai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Oro pajėgų finansuotam projektui. Nuo to laiko Delfi metodas taikomas priimant sprendimus ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuose. Metodo esmė – pakartotinių klausimynų plačiam atrinktų ekspertų ratui teikimas, ilgainiui padedantis surasti bendrą prognozę kokio nors klausimo ateičiai. Kiekviename naujai pateikiamame klausimynų rate pateikiami dalyvių ankstesni, tačiau anonimizuoti atsakymai, taip suteikiant dalyviams galimybę patiems modifikuoti, keisti savo ankstesnius pareiškimus, prognozes.

Delfi metodas stiprus tuo, kad leidžia greitai pasiekti bendrą sutarimą, jis leidžia apklausti didelį kiekį asmenų nuotoliniu būdu, tad metodo administravimo ir analizės išlaidos – nedidelės. Naudojantis šiuo metodu galima išgauti didžiulius duomenų kiekius, ypatingai svarbius tuomet, kai nėra istorinių duomenų, kuriais būtų galima remtis prognozuojant ateitį. Tai, kad šio metodo būdu apklausiamieji atsakinėja individualiai, leidžia užtikrinti objektyvumą – atsakinėjantys nėra veikiami grupės nuomonių, išvengiama vieno ar kelių įtakingų ekspertų įtakos.

Be abejonės, taikant šį metodą svarbus organizuojančiosios organizacijos, institucijos objektyvumas ir pasiryžimas pakankamai išsamiai išanalizuoti skirtingas nuomones. Nors metodas nėra brangus, jis užima daug laiko. Metodo sėkmė priklauso ir nuo ekspertų kokybės ir motyvacijos.

Horizonto skenavimas (Horizon scanning)

Nors neretos šalies viešajam sektoriui horizonto skenavimas – vis dar naujiena, kaip ateities prognozavimo metodas jis buvo sukurtas dar XX a. pradžioje, Jungtinės Karalystės Imperinės Gynybos Komiteto.

Horizonto skanavimas – technika, kurios metu, vykdant nuolatinę potencialių grėsmių ir galimybių analizę, iš anksto numatomi potencialiai svarbūs analizuojamos srities pokyčiai, suteikiant prielaidas jiems adekvačiai pasiruošti. Horizonto skenavimas, skirtingai nei dažnai galvojama, nėra prognozių kūrimas, tai yra metodiška duomenų analizė, kurios tikslas – stipriai ir adekvačiai pasiruošti galimoms ateities galimybėms ir grėsmėms.

Horizonto skenavimo metu remiamasi įvairiais šaltiniais: Vyriausybės agentūrų ir ministerijų, nevyriausybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų ir kompanijų, rinkos tyrimų bendrovių, online ir offline duomenų bazių ir žurnalų duomenimis. Jis gali būti vykdomas ir mažos grupės ekspertų, kurie specializuojasi konkrečiose srityje: jie dalinasi savo perspektyvomis ir žiniomis tam, kad galėtų skenuoti, kaip naujas fenomenas galėtų paveikti ateitį.

Teigiama, kad gerai atliktas „horizonto skenas“ gali suteikti stiprų pagrindą vystyti strategijas, numatyti ateities įvykius ir taip išlošti laiko joms pasiruošti.

Tendencijų poveikio analizė (Trend impact analysis)

Tendencijų poveikio analizės metodas buvo sukurtas XX a. aštuntame dešimtmetyje, vieno žymiausių pasaulio futurologų Theodore J. Gordon.

Tendencijų poveikio analizė yra paprastas ateities planavimo būdas, ekstrapoliuojantis (pritaikantis praeities patirtį prognozuojant ateities reiškinius, darant prielaidą, kad sąlygos iš esmės nesikeis) turimus praeities duomenis į ateitį, bet tuo pačiu atsižvelgdamas ir į beprecedenčių ateities įvykių galimybes. Šis metodas dažnai naudojamas tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose, JAV buvo taikomas Federalinės aviacijos administracijos, Federalinio tyrimų biuro, Nacionalinio mokslo fondo, Energetikos departamento ir pan. sprendimų priėmimo procesuose.

Metodo pirminis taškas – ateities prognozė, sudaryta remiantis praeities duomenimis ir neatsižvelgiant į netikėtų įvykių galimybę. Tuomet, dažniausiai – pasitelkiant jau aprašytą Delfi metodą, surenkamos ekspertinės nuomonės apie galimus netikėtus ateities įvykius, įvertinama, kiek tikėtina, kad tokie netikėti įvykiai galėtų įvykti, bei kiek stipriai jie galėtų pakeisti ateitį. Galiausiai, susumuojant ateities prognozes „be siurprizų“ bei atrinktų netikėtų ateities įvykių tikėtinumą bei stiprumą, sukuriamas tvirtas pagrindas kurti ateities scenarijams.

Taikymo pavyzdys: sveikatos apsauga

Ateities planavimo metodai, kaip jau minėta, gali būti taikomi ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuose, plačiam pluoštui įvairiausių temų. Ypatingai svarbu juos taikyti socialiniams, ekonominiams, politiniams pokyčiams jautrioms viešojo sektoriams sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai. Turbūt nereikia aiškinti, jog Lietuvoje gilėjant demografinei krizei ši sritis kuo toliau, tuo labiau susidurs su milžiniškais iššūkiais.

Šiandien pokyčiai sveikatos apsaugos srityje daugiausia priklauso nuo politinės valios – dažniausiai tik Vyriausybės iniciatyva vyksta (ar bandomos vykdyti) kokios nors rimtos reformos. Priimant sprendimus, deja, dažnai užstringama mikro-lygmenyje ir sprendimams, kurių vaisius galėtume skinti dešimtimis metų į priekį, nėra skiriama pakankamai dėmesio.

Planavimas vykdomas daug nesigilinant, buhalteriškai – pavyzdžiui, biudžetas planuojamas pagal praėjusius metus, kas reiškia, kad vis dar susiplanuojame gydyti kaip ir pernai, kasmet tik pridedant tam tikrą procentinį nuošimtį prie praeitų metų biudžeto eilutėje buvusio skaičiaus, neturėdami aiškesnio vaizdo, kaip paskirstomi sutaupyti pinigai. Galima būtų sakyti – kas gi čia tokio, juk remiamasi istoriniais duomenimis. Tačiau toks trumparegiškas biudžeto planavimas užkerta kelią vykdyti svarbias reformas, orientuotas į ateitį.

O galėtų būti kitaip: naudojantis aukščiau pateiktais metodais ar jų kombinacija, į pagalbą pasitelkiant industrijos atstovus, įvairius ekspertus, galima būtų nusibrėžti prioritetus – į kokias sveikatos apsaugos sritis turime investuoti daugiau tam, kad išvengtume didesnių problemų ateityje, koks sergamumas bus ateityje, kokie tikėtini ir mažai tikėtini scenarijai, kaip efektyviausiai naudoti turimus ribotus išteklius tam, kad būtų patenkinti ne tik šiandienos, bet ir rytdienos poreikiai.

Nėra sudėtinga suskaičiuoti, kiek žmonių serga viena ar kita liga. Be to, tam tikros ligos yra paveldimos genetiškai, todėl projektuoti, kiek žmonių galimai susirgs, įmanoma bent porą ar kelis metus į priekį. Įvertinus realius šalies poreikius ir nusistačius aiškius biudžeto prioritetus ateičiai – 5, 10, 15 metų į priekį, – paprasčiau būtų ne tik valdyti biudžetą, bet ir taupyti. Prioritetai gali būti orientuoti į žmogiškųjų išteklių (sveikatos sistemos darbuotojų) išsaugojimą, inovatyvaus gydymo pacientams didinimą ir panašiai. Tada atsiras aiškumas ir nebus vykdoma „gaisrų“ gesinimo politika.

Be to, draudiminė medicina reiškia, kad sistema negali veikti kaip paprasta rinkliava: surenkami pinigai ir jie paskui paskirstomi pagal griozdišką ir abejonių dėl lygiateisiškumo keliančią sistemą. Šiai dienai, deja, vis dar turime tokią situaciją, kad Lietuvos gyventojai, kurie moka draudimo įmoką, dažnu atveju lieka neapdrausti: žmonės, kas mėnesį besidraudžiantys PSD fonde, susirgę, pvz., retomis ligomis arba onkologinėmis ligomis patys, ar susirgus jų vaikams, neturi galimybės gauti deramo, efektyvaus gydymo Lietuvoje. Tačiau taip neturi būti – ir už tai turi būti atsakingas būtent draudikas – valstybė.

Tikėtina, kad matydami tokį nuoseklų, protingą planavimą, net ir sveikatos darbuotojai, pacientai būtų nuosaikesni ir labiau tikintys Lietuvos sveikatos apsaugos ateitimi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Arvydas Pakštalis. Viešieji darbai – bausmė ar išsigelbėjimo ratas krizės metu? (1)

Covid-19 pandemijos metu augant nedarbo lygiui Lietuva, kaip ir kitos pasaulio valstybės, ieško...

Indrė Genytė-Pikčienė. Nacionaliniai kainų medžioklės ypatumai (2)

Koronaviruso pandemija kardinaliai pakeitė mūsų kasdienę elgseną, vartojimo įpročius bei...

Paulius Kabelis. Neuždirbta grąža taip pat yra nuostolis (3)

Legendinis JAV investuotojas Peteris Lynchas yra pasakęs, kad daug daugiau pinigų investuotojai...

Dalius Misiūnas. Valdžios lyderystės beieškant: kiek realu to tikėtis? (11)

Stebint reakcijas į valstybės veiksmus kovojant su COVID-19 , nesunku daryti išvadą, kad...

Tadas Povilauskas. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų apsivertė aukštyn kojomis (11)

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje prasidėjus karantinui smarkiai...

Top naujienos

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (159)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (144)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (85)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Veryga valstybės vadovams rekomenduoja kas savaitę tikrintis dėl COVID-19 (39)

Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu.

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (43)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Po grįžimo iš Londono laukė akibrokštas: tyrimo duomenys dingo, o kaip elgtis toliau niekas nepaaiškino (107)

Turbūt neginčijamai šiandien aktualiausia tema – testai dėl koronaviruso. Algoritmai...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (91)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Įspėja apie „dezinfekciją iš vidaus“: pasekmes gydytojai sprendžia priėmimo skyriuje (43)

Pasaulyje siaučiant koronavirusui , žmonės jo išvengti bando ir pačiais keisčiausiais būdais....

Anytos vengiau kaip velnias kryžiaus – tik kai ji mirė sužinojau visą tiesą (31)

Man – ne dvidešimt. Ir ne trisdešimt, o mano anyta jau senokai iškeliavusi anapilin.

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (185)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

|Maža didelių žinių kaina