Tvarumo ataskaita yra būdas komunikuoti verslui apie tvarumo strategijoje užsibrėžtus ir įgyvendinamus pokyčius. Ji aktuali ne vien investuotojams, bet visoms suinteresuotosioms šalims: akcininkams, darbuotojams, partneriams, klientams, bendruomenei ir kitiems. Visiems jiems gali rūpėti visiškai skirtinga informacija, tad nesunkiai galima pasiklysti tarp jų lūkesčių ir to, ką norėtų atskleisti verslas.
Pirmas iššūkis – tvarumo ataskaitos rengimo gairės
Kokius duomenis reikia pateikti tvarumo ataskaitoje, priklauso nuo pasirinktų jos rengimo gairių, o jų yra begalė: GRI, IIRC, UN Global Compact, NASDAQ ESG ir kt.
Skirtingos tvarumo ataskaitų rengimo gairės gali būti orientuotos į atitinkamo sektoriaus įmones, prašyti atskleisti skirtingus rodiklius bei gali numatyti naudoti specialias skaičiavimo metodikas. Nors šie standartai dažnai prašo pateikti panašią informaciją daugeliu klausimų, vis dėlto pasirinkus netinkamą standartą galima praleisti įmonei aktualias temas arba pateikti ne visą suinteresuotąsias šalis dominančią informaciją.
Tad pasirenkant tvarumo ataskaitos rengimo gaires svarbu įvertinti ne tik įmonės veiklos sritį, bet ir tikslinę ataskaitos auditoriją, kuriai su tvarumu susijusią informaciją pirmiausia yra norima atskleisti. Būtina įvertinti ir tai, ar įmonė sugebės atitikti pasirinktų gairių keliamus reikalavimus bei surinkti aktualius duomenis. Jei yra įvertinama, kad to atlikti nepavyks, geresnis variantas būtų pasirinkti rengti laisvos formos tvarumo ataskaitą, kurioje įmonėje atskleistų tvarumo strategijos rengimo eigą, įgyvendinimą, pasiektus rezultatus per savus nusistatytus poveikių valdymą atspindinčius rodiklius (šie turėtų būti įtraukti į tvarumo strategiją!) kartu siekiant užkurti procesus, leidžiančius paskesniais ataskaitiniais metais atitikti nusistatytus atitinkamų gairių reikalavimus. Taip pat, tarkim, GRI tvarumo ataskaitos rengimo standartas suteikia galimybę kombinuoti savo atskleidimus kartu su kitomis gairėmis bei įtraukti kitą norimą iškomunikuoti informaciją.
Antras iššūkis – duomenys, duomenys ir dar kartą duomenys
Rengiant tvarumo ataskaitą susiduriama su tuo, kad reikia surinkti, išanalizuoti ir susisteminti nemažai įvairių duomenų. Jei įmonėje nėra efektyvios duomenų rinkimo ir stebėsenos sistemos, atitinkamų procedūrų, o tam tikri rodikliai yra siekiami išraportuoti pirmąjį kartą, gali tekti pasiremti darbuotojų patirtimi, prielaidomis ir retrospektyviu veiklos vertinimu. Tai galėtų iliustruoti pavyzdys, kuomet yra siekiama raportuoti rodiklį „sukčiavimo atvejų skaičius (angl. Number of fraud cases detected)“, kurio tikslingam stebėjimui reikalinga korupcijos ir sukčiavimo prevencijos politika bei skaidrumą užtikrinančios procedūros, tad, nesant efektyvios duomenų rinkimo ir stebėsenos sistemos, siekiant išgryninti šio rodiklio rezultatą reikėtų remtis darbuotojų retrospektyviu vertinimu.
Kitas iššūkis, susijęs su duomenimis, kyla, kai prireikia informacijos iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, norint apskaičiuoti III vertinimo srities šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį reikia surinkti duomenis iš tiekėjų, kurie, deja, ne visada nori arba gali pateikti tinkamos apimties ir kokybės informaciją.
Rengiant pirmąją tvarumo ataskaitą nereikia laukti momento, kada visi duomenys bus tobuli – ilgiau delsiant gali nepavykti atskleisti jau pasiektų rezultatų arba jų atskleidimas gali nebeatitikti tuometinės įmonės situacijos. Todėl, siekiant užtikrinti ataskaitos skaidrumą, galima nurodyti, kaip atitinkami duomenys buvo rinkti, apskaičiuoti, nurodant ir darytas prielaidas, kartu siekiant, kad kitais metais duomenų rinkimo ir stebėsenos sistema būtų atitinkamai pakoreguota.
Trečias iššūkis – ne sprintas, o maratonas
Tvarumo ataskaitos rengimas nėra trumpalaikis projektas – jis vyksta praktiškai ištisus metus, pradedant nuo duomenų rinkimo, skaičiavimų, rezultatų analizės iki ataskaitos viešinimo. Kartu tai nėra vienkartinis reikalas, o pasikartojantis procesas, kuris turi būti integruotas į verslo vystymą bei organizavimą.
Vienas iš tvarumo ataskaitos siekių – palyginti rezultatus su praėjusio ataskaitinio laikotarpio rezultatais ir įvertinti, kaip sekasi įmonei siekti išsikeltų ilgalaikių tvarumo tikslų. Norint stebėti visų rodiklių progresą ir užtikrinti nenutrūkstamą bei patikimą duomenų kokybę, būtina standartizuoti duomenų rinkimo procesą ir kiek įmanoma jį automatizuoti. Tam prireiks ne tik atsakingo darbuotojo, dokumentais pasitvirtinto proceso, bet ir patikimos duomenų rinkimo valdymo sistemos – duomenys turi būtų periodiškai renkami ir apdorojami.
Ketvirtas iššūkis – noras pasirodyti geresniam
Verslui rengiant tvarumo ataskaitą gali būti sunku atsispirti norui pasigirti ir pasirodyti iš geresnės pusės. Selektyvus, tik įmonei palankių duomenų komunikavimas, nuslepiant nepasiektus rezultatus ir suinteresuotosioms šalims aktualią informaciją yra prilyginamas žaliajam smegenų plovimui (angl. greenwashing). Žinoma, to turėtų padėti išvengti tvarumo ataskaitų rengimo gairės, kurių ne vienos įtraukia reikalavimus, siekiančius tikslingai pasirinkti įmonės atskleidžiamas tvarumo kryptis pasitelkiant reikšmingumo analizę (angl. materiality assessment) tačiau įmonės pateiktos informacijos nei GRI, nei kiti standartų kūrėjai nepatikrina ir neverifikuoja, tad erdvės manipuliavimui informacija yra ir čia.
Jei verslas negali atskleisti tvarumo standarto reikalavimų prašomos informacijos, nes laiko ją konfidencialia, jis gali to ir nedaryti. Pavyzdžiui, GRI tokioms situacijoms yra pritaikęs vadinamąsias leidžiamas informacijos praleidimo priežastis (angl. reasons for omission), kurių viena ir yra informacijos konfidencialumas. Tačiau konfidencialia negali būti laikoma bendrinė informacija apie organizaciją, tokia kaip jos juridinis pavadinimas, teisinė forma, veiklos vykdymo vietos, juridiniai asmenys įtraukti į ataskaitą, ataskaitiniai metai, reikšmingų temų nustatymo procesas, reikšmingų temų sąrašas ir t. t.
Svarbiausia suvokti, kad tvarumo ataskaita padeda įmonei skaidriai atskleisti suinteresuotosioms šalims savo aktualią informaciją bei kartu pasimatuoti progresą tvarumo atžvilgiu, tad reikėtų lygiuotis ne į konkurentus ir jų rezultatus, o į savo pasiekimus – kiek tapome geresni nei pernai.
