Pasikeitusi verslo aplinka
Apie Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2020 metų pradžios, kol kas nebuvo daug kalbama, nes per pandemiją buvo įvesti kai kurių jo straipsnių ribojimai. Tokios įstatymo sąvokos, kaip „nemokumo tikimybė“, pasikeitęs nemokumo apibrėžimas, esant griežtai taikomam įstatymui, gali sukelti neteisminių bankrotų ir restruktūrizavimų bangą.
Kokiai įmonių daliai tai aktualu? „Credeo“, vykdanti paslaugas kreditų draudimo, skolų valdymo, prekybos finansavimo bei kreditų rizikos valdymo srityse, išnagrinėjo UAB „Baltfakta“ duomenų bazėje esančių atrinktų 17,5 tūkst. stambių, vidutinių ir mažų įmonių (įmonės su pardavimais iki 300 tūkst. Eur. nebuvo nagrinėtos) 2020 metų finansinių duomenis. Iš jų net 1350 (7,7 proc.) įmonių turi neigiamą nuosavybę, t. y. atitinka Įmonių nemokumo įstatyme numatytą vieną nemokumo kriterijų.
Yra nemažai įmonių, kur vienu metu sutapo keli rizikos veiksniai ir jos gali tapti nemokiomis. Vienas iš rizikos derinių yra mažėjantys pardavimai ir prastas likvidumas. Pavyzdžiui, toje pačioje įmonių imtyje yra 1050 įmonių, kuriose pardavimai smuko virš 20 proc., jos dirbo nuostolingai, nuosavybės rodiklis nesiekia 0,30, o likvidumo rodiklis mažesnis nei 1,00. Dalis įmonių, sumažinus ribojimus atsigaus, o kitos pateks į skolų verpetą. Atsivėrus daliai Registrų centro duomenų, galima patiems įvertinti atskirus įmonių rodiklius.
Įstatymo pakeitimuose, kurie įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 15 dienos, atsirado „esminių sutarčių sąvoka“, išplėsta restruktūrizavimo sąvoka. Pavyzdžiui, naujame 102 straipsnyje „Sutarčių vykdymas“ numatyta: „Juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negali: nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai.“
Nors buvo teikta pastabų (Lietuvos bankų asociacija), kad ši nuostata būtų siejama su tuo, kaip skolininkas vykdo sutarčių sąlygas, tačiau dabartinėje įstatymo redakcijoje tokių išlygų nėra. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjui tapus nemokiu, kreditorius negalės tiesiog nutraukti nenaudingų sutarčių. Reikia tikėtis, kad teismų praktika bus palanki ne tik skolininkams, bet ir kreditoriams.
Pradėjus praktiškai taikyti Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, pagausės bankrotų ir ypač restruktūrizavimų. „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) suteikė didelius įmokų ir mokesčių atidėjimus – net iki kelerių metų. Tačiau tai ne dovana, o įsipareigojimas, už kurį reikės atsiskaityti.
Rugpjūčio 17 diena buvo paskutinė, kai buvo galima kreiptis dėl „Sodros“ įmokų atidėjimo lengvatinėmis sąlygomis. Informacinė agentūra „Creditreform“, kuri skaičiuoja DIX (Lietuvos darbdavių skolos Sodrai indeksą), nurodo, kad per paskutinį mėnesį smarkiai išaugo ir bendra skolų „Sodrai“ suma (+16,5 proc.), ir atidėtų įmokų apimtys: š. m. rugpjūčio 1 dienai bendra darbdavių skola siekė 156,7 mln. eurų (iš jos atidėta virš 131 mln. eurų), o liepos pradžioje visų darbdavių skola buvo 134,5 mln. eurų (iš jos atidėta virš 112 mln. eurų).
Dabar prasidės šių skolų grąžinimo metas. Išaiškės, kad dalis įmonių su užšaldytomis skolomis panašios į šaldytą žuvį, kurią atšildžius beveik nelieka žuvies, o tik bala po ištirpusio ledo.
VMI elgesys irgi pasikeitė: ji jau pradeda vertinti įmonių nemokumo riziką. Liepos mėnesį paskelbta, kad nemokiomis gali tapti 195 įmonės. Suprantama, kad potencialiai nemokių įmonių yra kelis kartus daugiau.
Šiuo atveju svarbiau ne mažas įvardintų rizikingų įmonių skaičius, o pats faktas, kad tokių įmonių rezultatais stebimi ir ruošiamasi praktiniam naujojo nemokumo įstatymo taikymui. Be abejo, bus įmonių, kurios nesugebės vykdyti einamųjų ir sukauptų įsipareigojimų. VMI ir „Sodra“ turės pagrindą imtis išieškojimo.
Kaip elgtis tokioje neapibrėžtoje aplinkoje?
Reikia rasti pusiausvyrą tarp poreikio didinti pardavimus ir išsaugoti savo pinigus. Yra daug rizikos valdymo priemonių – nuo išankstinio apmokėjimo iki faktoringo, garantijų ar kredito draudimo.
Pagrindinė taisyklė yra pažinoti savo klientą ir jo verslo sektorių. Iš finansinių ataskaitų (jos dabar tapo lengviau prieinamos) ir ypač iš kreditinių ataskaitų galima daryti prielaidą: ar tai bus pardavimai, ar įsigyta problema. Einant į naujas rinkas, susiduriama su neapibrėžtumu. Dabar patraukliomis sąlygomis yra prieinamos ir užsienio šalių finansinės ir kreditinės ataskaitos.
Kreditų draudimas, pasikeitus įstatymams, įgijo naujų privalumų. Pagrindiniai privalumai – verslo apsaugojimas nuo skolų, sustyguotos darbo su atidėtu mokėjimu procedūros, saugūs didesni pardavimai ir finansavimas – lieka nepasikeitę.
Naujas kreditų draudimo privalumas yra tai, kad apdraustam pirkėjui tapus nemokiu ar restruktūrizuojamu, svarbesnis tampa laiko veiksnys. Nepriklausomai nuo to, kiek vyks restruktūrizavimo procedūros, paskelbus restruktūrizavimą fiksuojamas draudiminis įvykis, o draudikas išmokės 80-90 proc. skolos.
Dabartinėje padėtyje reikia stebėti, kaip bus praktiškai taikomas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Stebėkite kaip su „Sodra“ atsiskaito verslo partneriai – ypač jei jie turėjo atidėtą skolą. Verta rasti laiko ir šiek tiek pinigų investuoti į savo esamų ir potencialių klientų pažinimą – tai bus pigiau, nei nagrinėti teismų nutartis dėl savo pirkėjų restruktūrizavimo ar bankroto.
