aA
Šių metų gruodžio antroje pusėje Seimui pritarus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo-saugyklos išpirkimo iš norvegų bendrovės „Hoegh LNG“, Lietuvos Vyriausybei ir SGD terminalo operatoriui buvo sukurtas teisinis pagrindas iki 2024 m. pabaigos nuosavybės teise įsigyti SGD laivą ekonomiškiausiai naudingomis sąlygomis.
Romas Švedas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kokia visgi yra svarba to, jog SGD terminalo nuosavybė ir valdymas atiteks Lietuvos valstybei?

SGD terminalo funkcijos

Diskusijoje apie SGD terminalo nuosavybę ir valdymą, visų pirma reikia apibrėžti šio terminalo funkcijas. Nors tai yra laivas, jis atlieka tam tikrą veiklą. O pagrindinė šio terminalo veikla – gamtinių dujų perdavimas ir saugojimas. Kitaip tariant, reikėtų aiškiai atskirti du dalykus – dujų transportavimą ir pačias dujas, kaip produktą. SGD terminalas nevykdo prekybos gamtinėmis dujomis. Dujų savininkais, iš esmės, gali būti bet kas – tiekėjai, prekybininkai dideli vartotojai ir pan. Terminalas dujas perduoda taip, kaip ir aukšto spaudimo magistraliniai dujotiekiai, kurie sukuria Lietuvoje dujų sistemą ir kurie ją sujungia su kitų valstybių dujų sistemomis. Vaizdžiai kalbant, SGD terminalas, tai tarsi dar vienas greitkelis, jungiantis mūsų valstybę su pasauliu.

Iki Klaipėdos SGD terminalo atidarymo, į Lietuvą dujos buvo tiekiamos vieninteliu dujotiekiu iš Baltarusijos. Šis vienintelis kelias mums sukūrė rimtas rizikas, nes dujos buvo tiekiamos iš vieno tiekėjo vienu keliu. Be to, tas tiekėjas pradėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir taikyti nesąžiningas kainas. Pasistačiusi terminalą Lietuva sukūrė alternatyvų kelią dujoms tiekti į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Mano nuomone, SGD terminalą turi kontroliuoti valstybė ir tam yra keletas svarių argumentų.

Sunku nustatyti privataus kapitalo kilmę

Visų pirma – SGD terminalo, kaip alternatyvaus kelio, strateginė svarba. Lietuva turi karčios santykių su Rusijos koncernu „Gazprom“ patirties. Išsigelbėjimu iš jo piktnaudžiavimo ir nesąžiningų sąlygų Lietuvai tapo SGD terminalas, kaip alternatyva dujų atsigabenimui. Šis alternatyvus kelias leido atsirasti dujų tiekėjų konkurencijai ir dabar, kai norvegiškos ir amerikietiškos dujos konkuruoja su rusiškomis, dėl kritusių dujų kainų laimi visi Lietuvos vartotojai.

Kontroliuojant ir užtikrinant dujų atgabenimą valstybei, garantuojamas energetinis saugumas – nepertraukiamas dujų gabenimas.

Be to, valstybė, valdydama SGD terminalą, gali užtikrinti nediskriminacinę – be jokių simpatijų ar antipatijų – prieigą prie šios infrastruktūros visiems tiekėjams ir prekiautojams.

Dar vienas argumentas – tik valstybė, turėdama terminalą savo rankose, gali sukontroliuoti, kad jis veiktų nesiekdamas viršpelnių ir taip nepakeltų dujų kainos Lietuvos vartotojams. Privatus investuotojas neabejotinai siektų maksimalaus pelno, nepaisant to, kad kainos reguliuojamos valstybinės institucijos.

Kapitalo kilmė – kitas labai svarbus argumentas. Šiais laikais labai sunku sukontroliuoti privataus kapitalo kilmę ir užtikrinti, kad už privataus kapitalo pirkėjų nestovi Lietuvai blogo linkintys interesai. Tuo tarpu valstybinė terminalo nuosavybė tokias rizikas panaikina.

Kartą Lietuva jau buvo atidavusi sprendimų priėmimo teisę

Prisiminkime „Lietuvos dujų“ istoriją. Kadaise ši įmonė atliko dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo funkcijas, o Lietuva valdė 100 procentų jos akcijų. Bet, ją privatizavus, „Lietuvos dujų“ sprendimų priėmimo teisė buvo atiduota į privačias rankas: 38 proc. akcijų parduoti Vokietijos įmonei „E.ON Ruhrgas International“, o dar 37 proc. – Rusijos milžinei „Gazprom“. „Lietuvos dujų“ valdyboje, kurioje priimami strateginiai sprendimai, iš penkių narių du buvo iš Vokietijos, du iš Rusijos ir tik vienas iš Lietuvos.

Taigi, sprendimai dėl Lietuvos magistralinių dujotiekių plėtros ir dujų kainų atiteko i E.ON Ruhrgas ir „Gazprom“ rankas. Bet, kadangi Vokietijos įmonė buvo tiesiogiai priklausoma nuo Gazprom, nes pati importavo dujas iš šios Rusijos bendrovės, „Lietuvos dujoms“ priimant sprendimus dominavo „Gazprom“. Taigi, iš esmės, „Gazprom“ sprendė, ar reikia Lietuvoje kurti alternatyvius dujų tiekimo kelius, t. y. dujų jungtį su Lenkija, ir kokios bus į Lietuvą importuojamų iš tos pačios „Gazprom“ gamtinių dujų kainos.

Derybos dėl dujų įsigijimo buvo juokingos: tas pats asmuo, kuris buvo „Lietuvos dujų“ valdyboje, buvo ir „Gazprom“ valdymo organuose. Taigi, jis pats parduodavo dujas Lietuvai kaip „Gazprom“ atstovas, o kaip „Lietuvos dujų“ valdybos narys jas pirkdavo. Taip buvo sukurta vertikali monopolija, kuri Lietuvai kainavo labai brangiai. Galiausiai Lietuva turėjo reformuoti dujų sektorių – pagal ES direktyvas atskirti „Lietuvos dujų“ valdomus vamzdynus nuo dujų tiekimo veiklos, o galiausiai ir išpirkti akcijas iš „E.ON Ruhrgas International“ ir „Gazprom“.

Praeities patirtys rodo, kad strateginė infrastruktūra ir jos valdymas turi priklausyti valstybei. Antraip dėl SGD terminalo – vienintelio alternatyvaus dujų tiekimo kelio – galėtų spręsti kiti. Ir nebūtinai taip, kaip naudinga Lietuvai. Tikiu, kad „Gazprom“ pamoką išmokome.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Pivoriūnas: ko miškų savininkai tikisi iš aplinkos ministro (1)

Balandžio pradžioje naujuoju ministru paskirtas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad prioretizuos...

Artūras Kapitanovas. Lietuvos padangėje – nauji iššūkiai verslui dėl VMI „juodųjų sąrašų“ artimoje ateityje (1)

Jeigu per paskutinius trejus metus, pradedant nuo 2019-ųjų, jums arba jūsų įmonei bus skirta...

Gediminas Pruskus. NT plėtotojai – kaistančios rinkos „amortizatoriai“ (4)

Šiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto ( NT ) plėtotojai paskelbė apie savo planus investuoti...

Robertas Dargis. Seneliai vs Anūkai (23)

Demografiniai rodikliai jau spustelėjo aliarmo mygtuką – pirmą kartą istorijoje pasaulyje...

Romualdas Jonaitis. Paryžiaus tragedija vėl kelia į paviršių gaisrų prevencijos paradoksus (2)

Praėjusią savaitę itin išsamiai buvo aptarinėjamas Paryžiaus švč. Dievo Motinos katedros...

Top naujienos

Didžiausią pamoką ir širdgėlą įvardinęs Jasikevičius prisipažino tikėjęsis daugiau (37)

Kaip beurgztų Kauno „Žalgiris“, gamtos neapgausi – Lietuvos čempionai sutiko už save...

Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT debatų (845)

Kandidatas į Prezidento postą Arvydas Juozaitis nusprendė pasitraukti iš prezidentinių LRT...

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (1)

Eurolygos ketvirtfinalio serijos tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ekipų...

„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigtas: finalo ketverte – fantastiškai atakavusi „Fenerbahče“ (888)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį stojo į paskutinę kovą Eurolygoje: atkrintamųjų...

Po BMW skrydžio iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės – pirmos jos vadovų reakcijos: tokių įvykių per 15 metų nebuvo (853)

Po ketvirtadienį įvykusios skaudžios nelaimės, kuomet iš prekybos centro „ Europa “...

Nenustebkite: naktį sostinėje bus siekiama panaikinti taršą (152)

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį į sostinės gatves išvažiuos „Grindos“ automobiliai...

Politologas: sunkiausia Zelenskiui bus suprasti, kad prezidento žodis – dar ne viskas (20)

Ketvirtadienį Kijeve įvyko neoficialus Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir...

Rusai pristatė naują ir klastingą ginklą: galės nugabenti branduolinį užtaisą nešančius dronus į bet kurią pakrantę (550)

Rusija nuleido į vandenį specialų branduoline energija varomą povandeninį laivą, kuris, manoma...

Mokslininkai tyrė knarkiančius: ypač nustebino moterų rezultatai (10)

Knarkimas yra varginanti problema. Sutrikęs kvėpavimas miegant blogina poilsio kokybę – tiek...