aA
Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors morališkai ir politiškai lyg ir esame linkę atsisakyti iškastinio kuro dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai atveria nemažų galimybių ir Klaipėdos SGD terminalui, apie kurio naudą ateityje nemažai diskutuojama. Tik tos galimybės nebūtinai susijusios su įprasta veikla – žvelgti ir veikti reikia globaliau.
Romas Švedas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Gamtinių dujų, kaip iškastinio kuro rūšies, paklausa ir vartojimas augs (tą patvirtina Tarptautinė energetikos agentūra, TEA), nes visas pasaulis bando atsisakyti labiausiai taršaus kuro – anglies ir naftos. Šios kuro rūšys vis dar užima reikšmingą vietą ir būtent dujos lengviausiai ir greičiausiai gali jas pakeisti.

Įrodymų nereikia žvalgytis į Kiniją, Indiją ar Lotynų Ameriką, galime pažvelgti visai šalia – į kaimynę Lenkiją. Čia vis dar intensyviai kasamos anglys, iš kurių gaminama elektra. Tačiau Lenkijai šis procesas tampa didele prabanga: Europos Sąjungoje teršiantys energijos gamintojai už tai turi brangiai mokėti, tad labiausiai šaliai apsimoka pereiti prie gamtinių dujų.

Kita tendencija, kurią irgi nurodo TEA, – per artimiausius 20 metų pasaulyje prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) sudarys didesnę dalį (60 proc.) negu prekyba gamtinėmis dujomis dujotiekiais. Tokį pokytį lems sparčiai į priekį žengiančios technologijos ir rinkos noras būti lanksčiai.

Elektros gamyba iš dujų – vienas labiausiai ekonomiškai pagrįstų sprendimų

Lietuvoje dabar, svarstant Klaipėdos SGD terminalo perspektyvas, keliamas klausimas – kam ateityje mūsų šalyje reikės dujų? Aš užduočiau kitą klausimą – o kaip Lietuva, importuojanti daugiausiai elektros ES, žada užsitikrinti bazinį elektros tiekimą? Vien iš atsinaujinančių šaltinių to tikrai nepadarysime. Elektros generavimas iš dujų, juolab turint SGD terminalą, yra vienas labiausiai ekonomiškai pagrįstų sprendimų.

Diskusijose apie SGD terminalo ateitį dažnai minimas dujų tiekimo į Vidurio Europą argumentas. Tokių perspektyvų, be abejo, yra – 2021 m. pradėsianti veikti jungtis su Lenkija iš tiesų išplės Klaipėdos terminalo panaudojimo geografiją.

Tiesa, kritikai teigia, kad mūsų terminalas dėl stiprios konkurencijos nebus reikšmingas žaidėjas, nes Europoje dabar statoma nemažai kitų SGD terminalų ir tiesiama dujotiekių.

Bet ar to reikšmingumo reikia siekti? Lietuvos stiprybė yra ta, kad ji, turėdama mažesnį terminalą, yra keleriopai lankstesnė ir gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Šiuos privalumus reikia išnaudoti neįstringant ties įprastu terminalo panaudojimu, kai per tiesiogines jungtis dujos parduodamos kitoms valstybėms.

Pasaulis sparčiai juda į priekį – jau atsiradę įvairių gamtinių dujų panaudojimo technologijų, kurios leidžia nepriklausyti nuo skirstymo ar perdavimo tinklo. Tad Lietuvai reikia stengtis veikti ne tik regione, o globaliau.

Daug galimybių suteikia jūrų ir kelių transportas

Norėčiau apžvelgti keletą tokių galimybių, apie kurias nekalbama, o gal net ir nelabai žinoma.

Viena iš jų – jūrų transportas. Dėl ES reikalavimo mažinti CO2 emisijas jūrų transportas atsisako taršaus dyzelio ir pereina prie SGD kuro. Ypač pareigingai ir sparčiai tai daro mūsų kaimynai skandinavai. Tad Lietuvos terminalas galėtų tapti mažu hub`u, į kurį plaukiojančios kolonėlės atvyksta pasipildyti savo išteklių.

Vis daugiau SGD pradeda naudoti ir prie naujų technologijų pereinantys uostai bei uostų krovos kompanijos. Pvz., kompanija „Bega“ kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ dabar konstruoja autonomišką lokomotyvą, varomą SGD kuru, kad uosto teritorijoje ir regione oro tarša būtų mažesnė.

Kita sritis, kur veriasi galimybės SGD terminalui, – kelių transportas. Čia SGD įgauna vis svaresnį vaidmenį dėl tų pačių taršos mažinimo tikslų, ypač krovinių pervežimo srityje, – vis labiau pradeda dominuoti vilkikai, varomi SGD kuru.

ES įgyvendina vadinamųjų mėlynųjų koridorių projektą, pagal kurį ne rečiau kaip kas 400 km vilkikams įrengiama SGD kolonėlė. Lietuva kol kas nėra šių koridorių dalimi, jie dabar baigiasi ties Vokietijos ir Lenkijos siena. Bet lenkai šia kryptimi jau dirba, Lietuvoje taip pat yra įmonių, kurios suplanavusios statyti tokias kolonėles Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.

Dyzelinių vilkikų, kurie ne tik stipriai teršia, bet ir kelia daug triukšmo, nebenori įsileisti ir didieji Europos miestai. Tačiau juose yra daug infrastruktūros, kuriai reikia užtikrinti tiekimą – atgabenti krovinius ir prekes. Elektros vilkikų dar nėra ir artimiausiu metu nebus, o problemą didiesiems miestams spręsti reikia jau šiandien. Tad vėlgi – pirmasis sprendimas yra SGD kuru varomi vilkikai, kurie mažiau teršia ir yra tylesni.

SGD leidžia nutolusius regionus energija aprūpinti pigiau

Trečia sritis – nutolusių regionų aprūpinimas energija, kuris puikiai iliustruoja, ką reiškia SGD teikiamas lankstumas. Lietuvoje jau nebereikia plėsti dujų perdavimo tinklo, vedžioti aukšto spaudimo dujotiekių. Pvz., Druskininkai nėra prijungti prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo. Dujos jiems anksčiau buvo tiekiamos atskiru dujotiekiu iš Baltarusijos, kas didino sąnaudas ir kainą. Dabar dujos čia atgabenamos suskystintu pavidalu – konteineriais – ir tai atsieina pigiau. Tai sprendimas ir kitiems regionams, kurie neprijungti prie sistemos, o tokių dar yra daug.

Mobilumas, lankstumas ir greitis labai svarbūs ir gynybos srityje. Įsivaizduokite, į pratybas Pabradėje žiemą atvyksta sąjungininkai – keli tūkstančiai žmonių, pasistato palapines ir sako – mums reikia greitai užtikrinti visų palapinių šildymą. Paprasčiausias sprendimas – SGD stotelė: atvažiuoja vilkikas, pastato konteinerį su SGD, dujos vietoje transformuojamos į dujinį pavidalą ir mobiliais įrenginiais paskirstomos po palapines. Pratybos pasibaigia, sąjungininkai susipakuoja palapines, mes susipakuojame konteinerius ir šildymo įrenginius ir išsiskirstome.

Čia įvardyti pavyzdžiai – jau realybė Vakarų Europoje, o pas mus jie iki galo dar neįgyvendinti. Tad galimybės Lietuvoje naudoti SGD yra plačios ir su kiekvienais metais vis didėja. Tinkamai jas išnaudojusi Lietuva atsidurs tarp pažangiausių Europos šalių transporto, aprūpinimo energija ir kt. srityse.

Romas Švedas yra energetikos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes? (2)

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (2)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Netikėtas rezultatas: rinkėjams patinka viena ir ta pati Landsbergio ir Skvernelio savybė (28)

Didelė dalis Lietuvos rinkėjų yra migruojantys, pasiduoda bandos instinktui, ir gali persigalvoti...

Užkalnis: picas lietuviai valgė jau nuo XIII amžiaus, o žemaičiai – dar seniau (74)

Nelabai kas Lietuvoje dedasi su itališku maistu. Nelabai kas. Kaune, pavyzdžiui, valgyti italų...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (273)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Lietkabelis“ (20)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Lietkabelis“. Tiesiogiai iš Utenos.

Gyvai / LKL rungtynės: „Nevėžis“ – „Žalgiris“ tiesioginė vaizdo transliacija (10)

Pralaimėjimą Eurolygos rungtynėse Miunchene patyręs Kauno „Žalgiris“ (12-1) sekmadienio...

Dėl to ir neturtingi? Tyrimas rodo, kad profesionalių finansinių patarimų lietuviai neklauso (2)

Tik 7 proc. šalies gyventojų, spręsdami finansinius klausimus, yra linkę labiausiai pasitikėti...

Į Lietuvą grįžęs Kembridžo absolventas svajonę iškeitė į darbą su moksleiviais

Į Kauno technologijos universiteto gimnaziją (KTUG) Vytautas Pečiukėnas pateko nelaikęs...

Mokslininkai: gyviai jūsų namų dulkėse gali tapti pavojingi

Žmonėms labai nepatinka dulkės. Ir ne veltui. Tų negyvų odos ląstelių, plaukų, bakterijų,...

Kaip vienas atsitiktinumas ir lemtingos 13 min. išgelbėjo Hitlerį ir pasmerkė visą pasaulį (296)

Daugelis lapkričio 9-ąją laiko lemtinga diena Vokietijai . Tačiau XX a. istorijos kryptį išties...

Siūlo grąžinti paskyrimus: mokslus baigę turėtų atidirbti jiems paskirtoje vietoje Lietuvoje (41)

Politikai ieško būdų, kaip Lietuvoje sulaikyti išvykti ketinančius studentus – svarsto...