aA
Keletą pastarųjų savaičių viešojoje erdvėje vyksta diskusijos dėl valstybės valdomų įmonių veiklos tikslų bei krypčių, jose vykdomų reformų. Tai tinkamas kontekstas pasidalinti, kokią transformaciją per pastaruosius dvejus metus įgyvendino AB „Kelių priežiūra“ ir kaip tai prisideda prie didesnės vertės kūrimo įmonės akcininkams – visiems Lietuvos gyventojams.
Rolandas Rutėnas
© Asmeninio albumo nuotr.

Pradžiai trumpas kontekstas: AB „Kelių priežiūra“ – Susisiekimo ministerijai atskaitinga bendrovė, kurios svarbiausia užduotis – prižiūrėti ir tvarkyti virš 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių (magistralinių, krašto ir rajoninių). Organizacijoje dirba daugiau nei 2400 specialistų, kurie valo sniegą, barsto kelius, tvarko kelio ženklus, griovius, kelių sankasas, atnaujina susidėvėjusias kelių dangas, profiliuoja/greideriuoja žvyrkelius, prižiūri pakelės statinius, želdinius ir kt. Kitaip tariant, rūpinasi, kad Lietuvos keliais važiuoti būtų saugu.

Prieš maždaug dvejus metus bendrovėje pradėtas nuoseklus ir kryptingas transformacijos procesas, kuris inicijuotas vadovaujantis Susisiekimo ministerijos lūkesčių laišku, apibrėžiančiu mūsų įsipareigojimus visuomenei, klientams, akcininkui ir darbuotojams. Šio proceso metu skyrėme daug dėmesio ir pastangų bendrovės darbo efektyvumo ir kokybės gerinimui, skaidrumo didinimui, inovacijų diegimui bei valdymo modernizavimui, darbo sąlygų gerinimui. Galutinis viso to tikslas – didinti įmonės kuriamą vertę valstybei ir visuomenei.

Įgyvendintus pokyčius galima suskirstyti į tris svarbiausias kryptis.

1. Nauda valstybei

Vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, 2017 metais 11 Lietuvoje veikusių regioninių kelių priežiūros įmonių buvo sujungtos į vieną – dešimtys skirtingų administracinių procesų ir šimtai sistemų buvo centralizuotos. Vien pirkimų centralizavimas 2018 m. leido sutaupyti 0,7 mln. Eur, o per tris 2019 m. ketvirčius – dar 1,1 mln. Eur.

Kuriant vieningą ir efektyviai veikiančią įmonę dėmesys buvo skiriamas ir atlygio sistemai, kad ji užtikrintų vidinį teisingumą bei rinkos sąlygas atitinkantį darbo užmokestį. Pažymėtina, jog vertinant faktinį išmokėjimą darbo užmokestis didėjo 3 proc.

Siekdama sumažinti kaštus, bendrovė atsisakė perteklinio turto, kuris parduotas viešuose aukcionuose: už nenaudojamas transporto priemones, techniką, buitinę ir elektroninę įrangą, nekilnojamą turtą bendrovė gavo 2,6 mln. eurų papildomų pajamų. Be to, net 66 tiesioginei veiklai nenaudojami nekilnojamojo turto objektai perduoti Turto bankui.

2. Kokybė ir inovacijos

Tam, kad būtų užtikrinama geresnė kokybė Lietuvos keliuose, nuolat diegiamos išmaniosios sistemos, padedančios prognozuoti oro sąlygas ir greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją keliuose. Pradėjus bendradarbiavimą su švedų mokslininkais, Lietuvoje buvo įkurtas modernus kelių priežiūros valdymo centras. Jis nuolat stebi įvairius duomenis ir kelių tarnyboms operatyviai perduoda informaciją apie meteorologinius pokyčius ar kitus važiavimo sąlygas lemiančius veiksmus. Centro veikla ne tik padeda gerinti kelių priežiūros kokybę, bet ir efektyviau valdyti įmonės išteklius.

AB „Kelių priežiūra“ kasmet skiria apie 10 mln. Eur inovatyviems technologiniams sprendimams, transporto parko atnaujinimui.

3. Skaidrumas

Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, bendrovėje buvo oficialiai patvirtinta antikorupcijos politika, kuri skatina etišką veiklą, mažina korupcijos rizikas. Įvertindama šias pastangas, Susisiekimo ministerija AB „Kelių priežiūrai“ įteikė apdovanojimą „Už geriausią 2018 m. antikorupcinę iniciatyvą“ siekiant sustiprinti, optimizuoti ir skaidrinti įmonės viešuosius pirkimus. Įmonėje nuolat vykdomas rizikų vertinimas, rengiami planai rizikoms valdyti. Be to, bendrovė centralizavo apskaitos sistemą į vieningą, perėjo prie finansinės atskaitomybės pagal tarptautinius apskaitos standartus (TFAS).

Per dvejus metus nuveikta daug, bet, žinoma, tai tik pirmieji žingsniai. AB „Kelių priežiūra“ kelia sau ambicingą tikslą tapti didžiausią vertę valstybei kuriančia valstybine įmone. Esame įsipareigoję toliau diegti inovacijas, gerinti paslaugų kokybę, investuoti į darbuotojus bei jų kompetencijų stiprinimą. Svarbiausia, kad tam turėtume valstybės pasitikėjimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.5000

Indrė Genytė-Pikčienė. 2020 m. biudžetas: kokia trumparegystės kaina?

Rugsėjį , Prezidentui paskelbus pirmuosius žingsnius „gerovės valstybės“ link, nemažai...

Linas Ivanauskas. Robotai darbą atims, tačiau jo duos kova su klimato kaita (5)

Futurologai ragina mus ruoštis dienoms, kai dėl sparčios automatizavimo, robotizavimo ir...

Ieva Tumalavičiūtė. Kas į Lietuvą vilioja kino pramonės gigantus ir Holivudo žvaigždes? (3)

Pastaraisiais metais pirmaujantys pasaulinės kino industrijos žaidėjai, tokie kaip HBO , „...

Povilas Stankevičius. 2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams

Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų...

Mečislavas Atroškevičius. Kaip Rytai ir Vakarai ir vėl Lietuvą dalijo (15)

Lietuvos valstybė pastatė savo verslininkus į vietą. Į tą vietą, kurioje, valstybės vyrų...

Top naujienos

Popieriniai milijonieriai: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (23)

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, –...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (266)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Po rinkimų JK – kalbos apie dar vieną referendumą (37)

Škotijos pirmoji ministrė, Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) lyderė Nicola Sturgeon žada...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 09.30 (259)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (13)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Žinia apie lietuvių pasiekimus sklis dar garsiau: Vilniuje atidarytas jiems skirtas muziejus (1)

Prancūzai turi Vyno muziejų, italai – Kalnų, kinai – Rožių, lietuviai nuo šiol turės –...

Fausta jau po pirmos praktikos suprato, kad pasirinko teisingai: jei viskas erzina, tau čia ne vieta

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Švietimo akademijoje pradinių klasių ugdymą...

Apvogtų automobilių skaičius augo: aktyviausiai ilgapirščiai veikė Vilniuje (10)

Su automobilių dalių vagimis kasdien susiduria mažiausiai 4 savo automobilius apsidraudę...

Euro zonos reformų planus stabdo suirutė Italijoje ir Vokietijoje (21)

Euro zona pasiekė tam tikrą pažangą baigdama kurti bankų sąjungą ir reformuodama finansinės...