aA
Pastaruoju metu vykstantys pokyčiai Lietuvos finansinių paslaugų sektoriuje išplėtė gyventojų galimybes lanksčiomis sąlygomis pasiskolinti būsto remontui ar rimtesniam pirkiniui.
Rolandas Norvilas
© Asmeninio albumo nuotr.

Po devynerių metų pertraukos auga visų ES narių ekonomikos. Centrinio banko duomenimis, Lietuvoje BVP augimas 2017-aisiais siekė 3,8 proc. ir buvo sparčiausias per šešerius metus. Be to, ir šiais metais prognozuojama, kad šalies ekonomika stiebsis dar 3,2 proc. Augimo tendencijos pastebimos ir skolinimosi sektoriuje.

Rinkos persiskirstymas

2017 m. šalies bankai pagal bendras išduotų kreditų apimtis (18,6 mlrd. Eur) priartėjo prie 2008 m. rekordo. Praėjusiais metais paskolų būstui vertė ūgtelėjo 586 mln. eurų arba 9,1 proc. O gyventojams išduotų vartojimo paskolų likutis 2017 m. pabaigoje siekė 629,5 mln. eurų. Tiesa, būtent vartojimo kreditų apimtys tradiciniuose bankuose jau kuris laikas beveik neauga.

Viena iš to priežasčių – tai, kad tradiciniai, indėlius priimantys, pinigų pervedimus vykdantys ir kredituojantys bankai finansų rinkoje šiandien jau nebėra vieninteliai žaidėjai. Ypač aršiai su tradiciniais bankais konkuruoja naujosios mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos.

Bankai konkurenciją patiria ne tik atsiskaitymų, bet ir vartojimo paskolų srityje. Lietuvos banko duomenimis, tradiciniams bankams tenka jau tik 62 proc. visų šalyje išduodamų paskolų, skirtų vartojimui. Likusius 38 proc. tarpusavyje daugiausiai dalijasi specializuotos kreditavimo įstaigos, susietojo vartojimo kredito (lizingo) įmonės, o taip pat – sutelktinio kreditavimo ir tarpusavio kreditavimo platformos.

Nauji žaidėjai įsibėgėja

Praėjusiais metais visi vartojimo kredito davėjai (be kredito įstaigų) ir trys veiklą pradėjusios tarpusavio skolinimo platformos suteikė apie 470 tūkst. naujų vartojimo kreditų. Tai beveik 5 proc. mažiau nei 2016 m., tačiau bendra gyventojų pasiskolinta suma padidėjo 17,7 proc. – iki beveik 370 mln. eurų.

Augimas fiksuojamas ir tarpusavio skolinimosi platformose. Praėjusiais metais, palyginus su užpernai, skolinimas per jas padvigubėjo – suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė 17,7 mln. eurų (2016 m. – 8,4 mln. eurų). Tiesa, Lietuvos banko vertinimu, skolinimosi platformos turi tik apie 2 proc. Lietuvos vartojimo kreditų rinkos.

Rolandas Norvilas. Vartojimo paskolų rinka: tradicinius bankus spaudžia nauji žaidėjai

Tiek specializuotos paskolų įstaigos, tiek skolinimosi platformos ar lizingo įmonės vartotojams tampa alternatyva tradiciniams bankams – dėl siūlomų palankesnių sąlygų vartojimo paskolai gauti. Šie žaidėjai imami matyti kaip lankstesnis ir patogesnis pasirinkimas tada, kai paskolos suma – santykinai nedidelė, reikalinga kasdienėms reikmėms ar būsto atnaujinimui. Atitinkamai tradiciniai bankai toliau siejami su didesniais, ilgalaikiais įsipareigojimais, tokiais kaip nekilnojamojo turto įsigijimas. Dėl šios priežasties vartotojai vis labiau diferencijuoja savo pasirinkimus.

Pasiūla augs toliau

Norintieji pasiskolinti rimtesniam pirkiniui turi iš ko rinktis. Šiuo metu Lietuvos banko viešajame vartojimo kreditų davėjų sąraše – 4 Lietuvoje licencijuoti bankai, 3 užsienio bankų filialai, 67 kredito unijos, 53 greitųjų kreditų bei susieto vartojimo kredito davėjų (lizingo) įmonės, 7 sutelktinio finansavimo ir tiek pat tarpusavio skolinimo platformų.

Didelė pasiūla skolinimosi rinkoje tiek tradicinius, tiek naujuosius žaidėjus įpareigoja gerinti paskolų sąlygas, kas, žinoma, teigiamai atsiliepia vartotojams. Besiskolinantys jau atkreipė dėmesį į mažėjančias palūkanas, greitesnį ir paprastesnį kredito išdavimą bei galimybes paskolą refinansuoti palankesnėmis sąlygomis.

Visus šiuos pokyčius lemia aštrėjanti konkurencija. Jos sąlygomis, vartotojams, prieš imant paskolą, pravartu atlikti trumpą, bent trijų kredito davėjų palyginimą. Peržvelgus jų kredito kainas (palūkanas ir kitus, su kredito išdavimu susijusius mokesčius), skolos grąžinimo laikotarpį, įsivertinus, ar prašoma užstato, bus aišku, kuris variantas – naudingiausias.

Kredito davėjų pasiūla augs ir toliau. Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjamos paraiškos atidaryti 10 elektroninių pinigų įstaigų, 6 mokėjimo įstaigas, taip pat – 1 skolinimo platformą ir 3 specializuotus bankus. Be to, dar bent 35 įmonės iš Lietuvos ir užsienio domisi galimybe gauti banko licenciją, tad įdomių naujienų ketinančiam pasiskolinti Lietuvos gyventojui tikrai bus nemažai. Svarbu tik paskirti laiko – joms sekti ir geriausiems pasiūlymams atsirinkti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (130)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus tašku ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (113)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (102)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (20)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „geltonosios liemenės“ laimėjo, o „Paskutinis skambutis“ liko neišgirstas? (182)

Andriaus Tapino ir dešimčių profesinių sąjungų organizuotoje „Paskutinio skambučio“...

Ko dar mes galime laukti ir tikėtis iš žiemos? (39)

Lietuvoje gruodžio vidurys, beveik pačių tamsiausių dienų metas. Sakome „beveik“, nes kas yra...

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (58)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į finalą (12)

Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo...

Nomedos Kazlaus partneris dėl vienos ypatybės išgirsta itin nekorektiškų klausimų (20)

Graži gruodžio tradicija tęsiama: lietuvių operos solistė sopranas Nomeda Kazlaus vėl kviečia...

Spalvingasis Laosas – maža, bet didelių stebuklų kupina šalis (2)

Laosas – tarsi balta varna Azijoje. Ji dažnai aplenkiama keliaujant į Vietnamą, Tailandą ar...